Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 10d. 10:00

Legendinis gydytojas R.Šemeta: „Nelaukite, kol vaikas gims gabus. Rūpinkitės tuo dar nėštumo metu“

Romualdas Šemeta
G.Globio nuotr. / Romualdas Šemeta

Rytų šalyse nuo seno teigiama, jog vaikas pas mamą pirmiausia ateina dvasiniu pavidalu, likus 3–4 mėnesiams iki nėštumo pradžios, todėl sąmoningas tėvų požiūris į vaikelio auginimą turi prasidėti dar prieš planuojant naują gyvybę. Tam pritaria ir konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ ambasadorius bei vyksiančios diskusijos „Faktoriai, kurie kuria arba griauną šeimą. Kaip išvengti krizių?“ dalyvis – gydytojas Romualdas Šemeta, Lietuvoje garsus akušeris-ginekologas, turintis 30 metų klinikinės praktikos patirtį.

Gydytojo įkurta Nėščiųjų sveikatingumo mokykla jau 30 metų ruošia besilaukiančias mamas natūraliam gimdymui, R.Šemeta yra Prenatalinės ir Perinatalinės psichologijos bei sveikatos asociacijų narys, Lietuvos Perinatalinės psichologijos ir medicinos asociacijos prezidentas, taip pat knygų „Gimdymas su šypsena“, „Sąmoningas ruošimasis tėvystei“ autorius bei lektorius.

Konferencijoje „Sveika ir laiminga mama“ Vilniuje bus nagrinėjamos moterų vaisingumo ir sąmoningos motinystės temos. Savo įžvalgomis apie sąmoningą tėvystę ir jos reikšmę dalijasi konferencijos ambasadorius Romualdas Šemeta.

– Romualdai, kas jums yra sąmoninga tėvystė ir kodėl sąmoningumas yra svarbus prieš pastojant ir laukiantis kūdikio?

– Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į pačios sąvokos „sąmoninga tėvystė“ sampratą. Kalbant apie sąmoningą tėvystę, dažniausiai nagrinėjamas vaikų auklėjimo klausimas. Tai labai svarbi tema, tačiau sąmoninga tėvystė apima labai platų vaiko vystymosi laikotarpį ir prasideda dar nuo pasiruošimo pastoti.

Sąmoninga tėvystė susideda iš kelių stadijų: pasiruošimo pastoti, pastojimo, nėštumo, pasiruošimo gimdyti, natūralaus gimdymo, natūralaus maitinimo ir darnaus bei harmoningo vaiko ugdymo.

– Koks, jūsų nuomone, vyro ir moters amžius tinkamas tėvystei?

– Svarbu suprasti, kad moteris ir vyras turi psichologiškai subręsti tėvystei. Psichologinė branda neturi nieko bendra su biologiniu amžiumi. Mes susiduriame su žmonėmis, kurie biologiškai subrendę, tačiau psichologiškai dar nepasiruošę tapti tėvais.

Kai prieš planuojant pradėti vaiką, vyrui sakau, kad bent 3 mėnesius prieš moteriai pastojant jis turi nerūkyti, mažiau gerti kavos, atkreipti dėmesį į suvartojamą alkoholio kiekį ir panašiai, neretai vyras nustemba ir klausia, kodėl visa tai sakoma jam – juk ne jis pastos ir nešios kūdikį!

Kai vaikų susilaukia psichologiškai nesubrendę žmonės, kenčia ir vaikai, ir visuomenė. Paskutiniai tyrimų duomenys rodo, kad 41 procentas jaunuolių turi psichikos problemų, iš kurių 13 procentų reikalingas gydymas! Taigi, nuo tėvų sąmoningumo priklauso tiek fizinė, tiek psichinė vaikų sveikata.

– Pasitaiko atvejų, kai vaikas yra laukiamas, tačiau vyras ir moteris nepasiruošę būti mama ir tėčiu. Dažnai porų klausiu, ar yra skirtumas tarp noro turėti vaiką ir būti tėvais. Mažai porų šias sąvokas diferencijuoja, nors tarp jų yra didelis skirtumas.

– Kodėl svarbi pasiruošimo pastoti stadija, kitaip tariant, kodėl svarbu sąmoningai planuoti pastojimą ir iš anksto jam ruoštis? Pasiruošimo pastoti klausimas mūsų šalyje visiškai nenagrinėjamas, nors jis yra labai svarbus.

Rytuose tam skiriamas didelis dėmesys, nes tai yra sėkmingo žmogaus gyvenimo pradžių pradžia. Rytų šalyse nuo seno sakoma, kad vaikas pas mamą pirmiausia ateina dvasiniu pavidalu, likus 3–4 mėnesiams iki nėštumo pradžios. Užtenka žinoti vieną paprastą tezę – būsimo vaiko sveikata formuojasi dar iki fizinio jo gyvybės užsimezgimo!

Svarbu žinoti ir suprasti, kad pirmas vaiko organas, kuris vystosi mamai besilaukiant, yra centrinė nervų sistema.

Jeigu bent kiek sąmoningas žmogus tai prisimins, jam iš karto kils noras dar kažką apie tai sužinoti, o kai pradės domėtis, pamatys, kiek daug dalykų yra svarbūs dar prieš užmezgant naują gyvybę.

Rengimasis pastoti ir nesudarymas palankiausios terpės vaikui vystytis mamos įsčiose turi įtakos nėštumo eigai ir vaikelio sveikatai. Svarbu žinoti ir suprasti, kad pirmas vaiko organas, kuris vystosi mamai besilaukiant, yra centrinė nervų sistema.

Nuo 3 iki 5,5 nėštumo savaitės – tai kritinis vaiko smegenų vystymosi periodas, ypač jautrus bet kokiems nepalankiems tiek išoriniams, tiek vidiniams faktoriams. Centrinė nervų sistema – tarsi mūsų valdymo pultas! Todėl jei moteris tinkamai ir atsakingai nepasiruošia nėštumui, vėliau vaiko gyvenime gali atsirasti sveikatos problemų dėl sutrikusios smegenų veiklos.

– Kiek vyro ir moters noras pradėti naują gyvybę lemia sėkmingą pastojimą ir darnų kūdikio vystymąsi?

– Yra šventa taisyklė – be stipraus noro susilaukti vaiko moteris neturi pastoti! Tai ne tik gražūs žodžiai – tai biologinis reiškinys. Dar prieš moteriai pastojant, spermijus ir kiaušialąstė atlieka genetinius pokyčius, geriausiai pasiruošia naujos gyvybės pradėjimui. Todėl moteriai iš anksto planuojant pastoti ir apie tai galvojant, jos organizmas iš karto suformuoja geriausią terpę užsimegzti ir formuotis naujai gyvybei.

Jei moteris nori turėti vaiką, bet dėl darbo, buities ir kitų priežasčių kol kas nesirengia jo turėti, tačiau neplanuotai pastoja, jokiu būdu negalima svarstyti, ar nešioti vaikutį, ar ne!

Devyniolikos pasaulio šalių mokslininkai pateikė tyrimo duomenis, kaip moters svarstymai pirmosiomis nėštumo savaitėmis dėl kūdikio nešiojimo atsiliepia vaikui ir kaip tokie vaikai vėliau užaugę gyvena.

Jei moteris po svarstymo nešioti ar nenešioti, išsaugo kūdikį, vėliau gali būti visa grandinė įvairių komplikacijų: sunkesnis nėštumas bei gimdymas, daugiau priešlaikinių gimdymų. Ypač daug rizikos tenka gimstantiems vaikams – galimos įvairios priklausomybės ar net polinkis į savižudybes.

Esant neplanuotam nėštumui sunkiau formuojasi mamos ir vaiko kontaktas, nuo kurio priklauso tiek fizinis, tiek psichologinis vaiko vystymasis, didesnė rizika vaikui sirgti – tokiu atveju sukuriamos aplinkybės labai nepalankiam vaiko psichomotoriniam vystymuisi.

– Kaip manote, nuo kada moterys turėtų pradėti ruoštis gimdymui ir į ką joms reikėtų atkreipti dėmesį šiuo gyvenimo etapu?

– Pasiruošimas gimdymui turi prasidėti nuo pat pirmo nėštumo trimestro. Mano atliekama analizė rodo, kad gydytojai retai rekomenduoja moterims lankyti gimdymo pasiruošimo kursus, o ir pačios moterys, net ir paragintos, retai juos lanko ir skiria jiems nedaug dėmesio. Nelankydamos šių kursų moterys tarsi žaidžia loteriją su savo vaiku.

Renkantis pasiruošimo gimdyti kursus, reikia atkreipti dėmesį į dėstytojų kompetenciją. Jei esi gydytojas ar akušerė, dar nereiškia, kad gali ruošti moteris gimdyti – skaityti ir rašyti mes mokame visi, bet negalime būti pradinių klasių mokytojais. Šiems mokymams turi būti specialus pasiruošimas pagal tam tikras metodikas, specialiai sudarytos programos. Tai labai svarbu, nes moteriai paaiškinama, ką ji turi daryti, kad vaikas gimtų sveikas.

Be to, labai svarbus psichologinis moters pasiruošimas gimdyti. Su retomis išimtimis, visos gimdymo problemos yra psichologinio pobūdžio. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 90 procentų moterų pagimdyti gali natūraliai be jokio įsiterpimo, o Lietuvoje atliekama per 20 procentų cezario pjūvio operacijų. Tai nenormali situacija. Natūralus gimdymas yra palankiausias tiek vaikui, tiek mamai.

– Kodėl, jūsų nuomone, moterys nenoriai lanko pasiruošimo gimdyti kursus?

– Gydytojai neaiškina besilaukiančioms moterims apie pasiruošimo gimdymui kursų svarbą. Civilizuotose šalyse šis klausimas nesvarstomas – svarstoma, kokias efektyviausias metodikas panaudoti.

Jei esi gydytojas ar akušerė, dar nereiškia, kad gali ruošti moteris gimdyti – skaityti ir rašyti mes mokame visi, bet negalime būti pradinių klasių mokytojais.

Dažnai moterys daro klaidą skaitydamos forumus ir klausydamos kitų moterų pamokymų apie pasiruošimą gimdyti ir patį gimdymą. Paskaičiusios kitų istorijų, moterys gauna daug neigiamos ir neteisingos informacijos, prisigalvoja būtų ir nebūtų dalykų, o tada pradeda nepagrįstai bijoti gimdymo. Visada moterims patariu konsultuotis tik su gydytoju ir pabrėžiu, kad nėštumas yra gyvybės, o ne gėlių ar daržovių auginimas.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Nekirpk plaukų – vaiko protą patrumpinsi“. Ginekologė apie prietarus nėščiosioms: „Svarbu remtis mokslu pagrįstais šaltiniais“

– Kas yra harmoningas vaiko ugdymas ir nuo kada vaiką reikia pradėti ugdyti?

– Harmoningas vaiko ugdymas suprantamas kaip fizinis, psichologinis, intelektualinis ir dvasinis ugdymas. Jis prasideda dar nėštumo metu. Nuo trečio nėštumo trimestro vaikas įsčiose jau turi visus pojūčius, jis jau gyvena mamos gyvenimą: girdi, mato, jaučia ir t. t. Mažai kam žinoma, kad dar negimęs vaikutis turi nepaprastai daug galimybių, didžiulį potencialą, tačiau mes, suaugusieji, jų neišnaudojame.

Anksčiau buvo manoma, kad genijai ar vunderkindai išskirtinius gabumus paveldi. Tačiau jau įrodyta, kad nuo paveldėjimo priklauso tik 1/3 įgytų savybių, o 2/3 priklauso nuo aplinkos, t. y. nuo to, ką tėvai darė dar nėštumo metu ir jau vaikui gimus. Seniai žinoma negimusio mažylio intelektualinio ugdymo programa, apie kurią pas mus šeimoms neaiškinama. Taip pat svarbu žinoti, kad vaiko paveldėtoms (iš tėvų ar net iš trečiosios kartos prosenelių) tam tikroms savybėms atskleisti reikalingi atitinami pedagogai!

Tėvai neturėtų sėdėti ir laukti, kol vaikas gims labai gabus, turėtų patys tuo rūpintis dar nėštumo metu, nes vaiko galimybės išvystyti įvairiausius gabumus yra nepaprastai didelės. Taip pat reikėtų žinoti, jog pirmieji trys metai yra lemtingi intelektiniam vaiko ugdymui.

– Kokią reikšmę vaiko vystymuisi turi moters mityba?

– Mamos mityba vaiko vystymuisi yra labai svarbi. Per pirmą nėštumo trimestrą formuojami visų vaiko organų pagrindai. Jeigu moters organizmas neparuoštas, tai tas pats, kas statyti namą pelkėje, nesutvirtinus pamatų. Vėliau, iki gimimo, vystosi visų organų funkcijos, paskirtys. Žmogaus organizmui reikia 40 įvairių maistinių medžiagų. Moterims nereikia žinoti visų pavadinimų, svarbu užtikrinti visavertį savo maitinimąsi, valgyti įvairų maistą. Tokiu būdu apsaugosime vaiko sveikatą nuo galimų problemų vėliau jam augant.

G.Globio nuotr./Romualdas Šemeta
G.Globio nuotr./Romualdas Šemeta

Visoms šeimoms pabrėžiu – kasdien Lietuvoje į pasaulį ateina apie 80 naujų gyvybių, iš kurių 70 procentų ligų užuomazgas atsineša jau iš įsčių! Ligos gali pasireikšti ir po savaitės ar mėnesio po gimimo, ir po 10–15 metų.

Tai atsitinka dėl to, kad mes, kaip tėvai, nepadarome to, ką privalome padaryti. Todėl aš užduodu klausimą – kodėl vaikas turi kentėti dėl to, kad mes neatliekame savo pareigų? Atsakingai susimąstykime apie tai.

– Kokią reikšmę vaiko vystymuisi turi natūralus maitinimas krūtimi? Kiek laiko reiktų maitinti vaiką natūraliu būdu?

– Įrodyta, kad vaiko intelekto koeficientas yra aukštesnis, jei mama natūraliai maitina krūtimi bent 3–4 mėnesius – per šį laikotarpį vaikas gauna visas reikiamas medžiagas.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas vaiką reikėtų natūraliai maitinti iki 3 metų. Lietuvoje mamoms rekomenduojame vaiką maitinti krūtimi bent vienerius metus. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje dauguma mamų vaikus maitina natūraliai.

– Minėjote, kad labai svarbus tinkamas moters psichologinis pasiruošimas. Kokią reikšmę turi moters savijauta, elgesys ir veikla laukiantis kūdikio?

– Mūsų visuomenėje vis dar tikima, kad vaikas įsčiose nieko nemato, nieko negirdi, nieko nejaučia ir t. t. Tačiau nepamirškime, kad vaikučio širdelė mamos įsčiose pradeda plakti jau nuo trečios nėštumo savaitės ir palaipsniui vystosi visi penki pojūčiai: klausa, regėjimas, uoslė, skonis ir lytėjimas.

Kasdien Lietuvoje į pasaulį ateina apie 80 naujų gyvybių, iš kurių 70 procentų ligų užuomazgas atsineša jau iš įsčių!

Moterims visad pabrėžiu, kad jau nuo trečio nėštumo trimestro vaikas gyvena savo mamos gyvenimą: jūs džiaugiatės – vaikas džiaugiasi, jūs dėl kažko nerimaujate – vaikas nerimauja.

Įrodyta, kad jei moteris nėštumo metu yra optimistiškai nusiteikusi, geros nuotaikos, juokiasi, jos organizme gaminasi endorfinai – palaimos, džiaugsmo hormonai, kurie per virkštelę tuoj pat patenka pas vaikutį ir teigiamai jį veikia – tokiu atveju vyksta geresnis vaiko psichomotorinis vystymasis.

Jei nėščia moteris jaudinasi, patiria stresą, jos organizmas pradeda gaminti stresinius hormonus, kurie taip pat patenka pas vaikutį. Stresinė vaiko būsena trukdo jo normaliam vystymuisi. Stresas – nepaprastai pavojingas nėštumo metu, kenkia vaiko smegenų vystymuisi. Be to, nerimas ir stresas yra vienos iš pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Nevaisingumo gydymą reikia pradėti nuo streso šalinimo.

– Kaip moters emocinis ir psichologinis nusiteikimas gali lemti kūdikio sveikatą ir charakterį ateityje?

– Labai svarbu, kokioje būsenoje mama nešioja vaiką. Kaip minėjau, vaikas įsčiose jaučia tai, ką jaučia mama. Todėl gali būti, kad dar įsčiose grėsmę jautęs vaikas, ją jaus ir vėliau, o paaugęs taps agresyviu, besiginančiu, nors jokios realios išorinės grėsmės nebus. Tai galima susieti ir su itin dažnais patyčių atvejais mokyklose.

Stresas – nepaprastai pavojingas nėštumo metu, kenkia vaiko smegenų vystymuisi.

Todėl pats palankiausias moterų tipas nėštumui – adekvatus tipas, t. y. sąmoningai nėštumą planuojančios, jam pasiruošiančios ir tinkamai psichologiškai nusiteikiančios moterys. Tuomet sudaromos pačios palankiausios sąlygos vaiko psichomotoriniam vystymuisi, pačiam artimiausiam mamos ir vaiko kontaktui.


Projekto „Sveika ir laiminga mama“ misija – supažindinti moteris su naujausiomis sveikatingumo metodikomis ir asmeninio tobulėjimo sprendimais, padėsiančiais sėkmingai planuoti šeimos pagausėjimą, kurti tvirtus ir darnius poros tarpusavio santykius ir visokeriopai realizuoti savo moterišką prigimtį šeimoje ir už jos ribų.

Konferencija „Sveika ir laiminga mama“ įvyks 2018 metų gegužės 6 dieną, Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia: https://www.mamosdiena.lt/.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Audringa „Putino virėjo“ J.Prigožino jaunystė: vagystės, išgertuvės su paaugliais ir kalėjimas

Verslas

Buvęs Estijos premjeras Taavi Roivas: kai Lietuva mus aplenkia, priimame tai kaip iššūkį

Pasaulis kišenėje

Raudona plyta pamena Šiaurės Lietuvos miestelių klestėjimo laikus

Vardai

Prancūzijos ambasadoriaus atsisveikinimo vakare – svečių padėka už „protokolo laužymą“

24sek

Broliai Ballai sugrįžo į Lietuvą – iš autobuso tiesiai į greito maisto restoraną

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežiui Pranciškui ranką spaudęs vienuolis: „Iš arti matyti, kokią sunkią naštą jis neša“

Gazas

Koks likimas laukia „Fiat“, po Lietuvą vežiojusio popiežių Pranciškų?

Aktualu

V.Ušackas: pralošus pirminius partijos rinkimus vargu, ar galima laimėti nacionalinius

Aktualu

Popiežiaus vizitas Agluonoje yra ypatingesnis nei Rygos lankymas

Gyvenimas

Tai – labai garsi optinė iliuzija, bet ar žinote, kas ją sukūrė ir kuo ji sudomino psichologus?

Sportas

„The Best“: C.Ronaldo nukarūnuotas – geriausiu metų futbolininku tapo L.Modričius

Aktualu

I.Šimonytė: mano lyginimas su D.Grybauskaite – tobula klišė

Sportas

Klausimas apie valstybinę premiją sutrikdė čempioną: „Galiu už tai būti nulinčiuotas, bet ...“

Aktualu

Snaiperiai akies taiklumą lavino varžybose

Gyvenimas

„Christian Dior“ įspūdingu šou su baleto šokėjais pradėjo Paryžiaus mados savaitę

Vardai

Žuvusio modelio mamą įskaudino kalbos apie mįslingą vaizdo įrašą: „Tai juodina mano dukrą“

Vardai

Su vyro šmeižtu Mia nesitaikys: „Jis turi manęs miegančios nuogos nuotraukų, kuriomis grasina“

Gyvenimas

Revoliucija medicinoje? Paralyžiuotas žmogus su stuburo implantu žengė pirmuosius žingsnius

Verslas

Pajuodusi Klaipėda: produktą iš bulvių sukūrę olandai uždirbo iš pasklidusių dulkių

24sek

Uždominavo – Adas Juškevičius atvedė Nantero klubą į pirmą pergalę

Naujienos

Aktualu

Audringa „Putino virėjo“ J.Prigožino jaunystė: vagystės, išgertuvės su paaugliais ir kalėjimas

Verslas

Buvęs Estijos premjeras Taavi Roivas: kai Lietuva mus aplenkia, priimame tai kaip iššūkį

Pasaulis kišenėje

Raudona plyta pamena Šiaurės Lietuvos miestelių klestėjimo laikus

Vardai

Prancūzijos ambasadoriaus atsisveikinimo vakare – svečių padėka už „protokolo laužymą“

24sek

Broliai Ballai sugrįžo į Lietuvą – iš autobuso tiesiai į greito maisto restoraną

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežiui Pranciškui ranką spaudęs vienuolis: „Iš arti matyti, kokią sunkią naštą jis neša“

Gazas

Koks likimas laukia „Fiat“, po Lietuvą vežiojusio popiežių Pranciškų?

Aktualu

V.Ušackas: pralošus pirminius partijos rinkimus vargu, ar galima laimėti nacionalinius

Aktualu

Popiežiaus vizitas Agluonoje yra ypatingesnis nei Rygos lankymas

Gyvenimas

Tai – labai garsi optinė iliuzija, bet ar žinote, kas ją sukūrė ir kuo ji sudomino psichologus?

Sportas

„The Best“: C.Ronaldo nukarūnuotas – geriausiu metų futbolininku tapo L.Modričius

Aktualu

I.Šimonytė: mano lyginimas su D.Grybauskaite – tobula klišė

Sportas

Klausimas apie valstybinę premiją sutrikdė čempioną: „Galiu už tai būti nulinčiuotas, bet ...“

Aktualu

Snaiperiai akies taiklumą lavino varžybose

Gyvenimas

„Christian Dior“ įspūdingu šou su baleto šokėjais pradėjo Paryžiaus mados savaitę

Vardai

Žuvusio modelio mamą įskaudino kalbos apie mįslingą vaizdo įrašą: „Tai juodina mano dukrą“

Vardai

Su vyro šmeižtu Mia nesitaikys: „Jis turi manęs miegančios nuogos nuotraukų, kuriomis grasina“

Gyvenimas

Revoliucija medicinoje? Paralyžiuotas žmogus su stuburo implantu žengė pirmuosius žingsnius

Verslas

Pajuodusi Klaipėda: produktą iš bulvių sukūrę olandai uždirbo iš pasklidusių dulkių

24sek

Uždominavo – Adas Juškevičius atvedė Nantero klubą į pirmą pergalę

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką