2026-01-26 11:57

Ligoninėse vis dar yra vaikų, kurie lieka vieni – ieškoma daugiau savanorių

3 metukų Matas (vardas pakeistas) į ligoninę pateko po staiga pablogėjusios būklės – berniukui buvo diagnozuota sunki žarnyno infekcija su komplikacijomis. Jis buvo labai nusilpęs, beveik nekalbėjo, atsisakė maisto ir nuolat verkė, kai tik pabusdavo.
Matuko istorija
Matuko istorija / Pranešimo aut nuotr.

„Pradžioje svarbiausia buvo tiesiog būti šalia – ramiai sėdėti, kalbėti tyliai, palaikyti už rankos“, – prisimena ligoninėse savanoriaujanti Rūta, rašoma iniciatyvos „Niekieno vaikai“ pranešime žiniasklaidai.

Likti ligoninėje pernakt su trimečiu Matuku jį globojantys asmenys neturėjo galimybės, todėl berniukui reikiamą emocinę paramą teikė iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai. Apmokyti savanoriai ligoninėse prie vienišų vaikų budi ne tik dienomis, bet ir naktimis, savaitgaliais ar švenčių dienomis.

„Matukas iš pradžių vengė bet kokio kontakto, bet po truputį pradėjo reaguoti. Kai laikiau jį už rankos, jo pirštukai sugniauždavo manąjį. Atrodė, kad tas mažas prisilietimas jam padėdavo jaustis saugiau. Jis nuolat atrodė labai liūdnas – akyse matėsi baimė“, – dalinasi Rūta, kuri savanoriškai pas sergančius vienišus vaikus reguliariai lankosi jau beveik metus laiko.

Atrodė, kad tas mažas prisilietimas jam padėdavo jaustis saugiau.

Pirmosios kelios paros buvo emociškai sunkios – berniukas dažnai pabusdavo naktimis ieškodamas artumo, o karščiavimas ilgai neslūgo.

„Vėliau, kai būklė ėmė stabilizuotis, Matas tapo drąsesnis. Jis leido jį panešioti, prisiglausti. Kartais užmigdavo man ant peties, o tada atsargiai paguldydavau jį, užklodavau antklode ir šalia padėdavau jo mylimiausią žaislą – pandą. Pastebėjau, kad jam labai patiko klausytis, kai pasakoju istorijas apie savo keliones ar tiesiog vardiju, ką matome pro langą – praeinančius žmones, besikeičiantį dangų.“

Savanorė pasakoja, kad tokios akimirkos ligoninėje primena, kodėl ji pasirinko savanorystę:

„Būti šalia vienišo vaiko – tai ne apie didelius darbus. Kartais užtenka šilto balso ar rankos, kurią galima laikyti. Tokiose akimirkose suprantu, kad savanorystė man dovanoja labai daug – žmogiškumo, jautrumo ir prasmės jausmą, kurio nerasi niekur kitur.“

Ieškoma daugiau savanorių: vienišiems vaikams labiausiai reikia tiesiog žmogaus šalia

Iniciatyva „Niekieno vaikai“ šiuo metu ieško savanorių Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune, kurie galėtų padėti ligoninėse gulintiems vaikams, kai šiems šalia labiausiai reikia saugumo, emocinio palaikymo ir paprasto žmogiško dėmesio.

Savanoriai ligoninėse:

  • būna šalia vaiko, kai jam liūdna ar baisu,
  • ramina, kalba, skaito pasakas,
  • palaiko už rankos,
  • padeda vaikui lengviau ištverti sunkų laiką, kai jis jaučiasi vienišas.

Tai nėra medicininė pagalba – tai emocinis palaikymas, kuris neretai tampa esminiu atramos tašku mažajam pacientui ir gali padėti gyti sparčiau.

Jei norėtumėte savo laiką skirti vienišiems vaikams, sudalyvaukite savanorystės pristatymo renginyje ir sužinokite daugiau apie savanorystę iniciatyvoje „Niekieno vaikai“.

Renginiai nuotoliu vyks vasario 9, 12, 18, 19 d.

Registracija į savanorystės pristatymo renginius: www.niekienovaikai.lt/savanoriauk

Apie iniciatyvą „Niekieno vaikai“

Iniciatyvos savanoriai jau daugiau nei 8-erius metus rūpinasi, kad vaikai ligoninėse neliktų vieniši. Savanoriai su vaikais žaidžia, juos ramina, migdo, nešioja, guodžia, išklauso, padrąsina, moko naujų įgūdžių, palydi į procedūras.

Per visą iniciatyvos veiklos laikotarpį jau daugiau nei 1600 vaikų ligoninėse neliko vieniši.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą