„Maniau, kad verks vaikas, bet verkti pradėjau aš“: ką išgyvena tėvai prieš rugsėjo 1-ąją?

Nors dažnai daug kalbame apie vaikų adaptaciją mokykloje, retai kas paklausia, o kaip jaučiasi tėvai?

Tėvų emocijos – nematoma rugsėjo pusė

Daugeliui suaugusiųjų rugsėjo pradžia atneša ne tik palengvėjimą, bet ir netikėtą emocijų pliūpsnį: liūdesį, tuštumos jausmą, nerimą ar net kaltę. Ypač kai vaikas atrodo visiškai atsiskyręs ir savarankiškas. Tokiu momentu gali pasirodyti, kad esate vienintelis, kuris kovoja su emocijomis – bet tai toli gražu nėra tiesa.

Psichologai paaiškino, kodėl taip jaučiamės.

Pokyčiai visada kelia emocijas

Vaikas išeina – ir tai reiškia, kad keičiasi jūsų dienotvarkė, ryšys, net kasdienio gyvenimo struktūra.

Jūs paleidžiate – dar kartą

Kiekvienas rugsėjis primena, kad vaikai auga, kad jie vis labiau tolsta. Ir nors tai džiugu, tai kartu ir skauda.

Emocinis pasiruošimas dažnai skirtas tik vaikui

Mokytojai, psichologai, draugai kalba apie tai, kaip paruošti vaiką naujam etapui. Bet retai kas klausia: o kaip tėvai jaučiasi šiuo pereinamuoju laikotarpiu? Todėl kartais gali atrodyti, kad taip jaučiatės tik jūs vienas. Iš tiesų jausmų antplūdis prasidėjus mokslo metams užklumpa daugelį tėvų.

Shutterstock nuotr./Mama palydi vaikus į mokyklą

Ką daryti su šiomis emocijomis?

Leiskite sau jausti. Liūdesys ar net ašaros pirmąją dieną nėra silpnumo ženklas – tai meilės išraiška.

Pasikalbėkite su kitais tėvais. Tikėtina, kad jie jaučia tą patį, bet nedrįsta to išreikšti.

Skirkite laiko sau. Paleidus vaiką – laikas prisiminti ir savo poreikius.

Rašykite, pieškite, sportuokite. Kūryba ir fizinis aktyvumas padeda išlieti vidinius išgyvenimus.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Rugsėjo 1-oji

Kaip mes ruošėmės mokyklai

Beje, šie jausmai ir būsena universali ir būdinga skirtingose šalyse rugsėjo 1-ąją pasitinkančioms šeimoms. Savo pavyzdžiu neseniai „Psychology Today“ pasidalinusi sūnų auginanti žurnalistė ir rašytoja Sera Rivers tikina, kad sulaukė kitų tėvų žinučių ir padėkų. Kas tik įrodo – prieš mokslo metus daugelį tėvų užklumpa papildoma emocinė našta.

„Kelios savaitės iki mokslo metų pradžios pradėdavome kalbėtis apie tai, kas laukia: kokią dieną prasidės pamokos, ką sūnus mokysis, ko tikisi, ko bijo. Skatinau pozityvų požiūrį, sakydama: „Argi nenuostabu, kad tu jau trečiokas?“ arba „Esu tikra, kad greitai susirasi naujų draugų“. Primindavau apie mokyklą žodiniu atskaičiavimu: „Liko tik aštuonios dienos!“, – prisiminė S.Rivers.

Ji sako, kad ruošdamasi mokslo metų pradžiai peržiūrėjo ir šeimos mitybą.

„Visada ribojau saldumynus ir gazuotus gėrimus, bet vasarą leisdavau šiek tiek pasilepinti – ledais ar šaldytais skanėstais. Tačiau artėjant mokslo metams, skatindavau sveikesnę mitybą – kartu eidavome į parduotuvę rinktis maisto dėžutei. Sūnus pats rinkdavosi sveikus, bet smagiai pateiktus užkandžius: riestainėlius su riešutų sviestu, sūrio gabalėlius su sausainiais, vaisių tyreles ar mažus vaisių puodelius saldintus tik sultimis, 100 proc. vaisių sultis. O nauja priešpiečių dėžutė su jo mėgstamais herojais viską padarydavo dar įdomesnį“, – pasakojo S.Rivers.

Pasak jos, augant vaikui, pasiruošimo prieš mokslo metus reikalų mažiau. Tačiau artėjant rugsėjui vis tiek kyla nerimo tiek mamai, tiek vaikui.

„Todėl daugiausia dėmesio ir skiriame emocijoms – abu kalbamės, kaip jaučiamės. Įvardinus savo jausmus, net ir didelės baimės sumažėja“, – įsitikinusi žurnalistė.

Parengta pagal „Psychology Today“, „Parents“