Sekite 15min Google
Tiksliųjų mokslų egzaminai daugeliui abiturientų yra vienas didžiausių išbandymų pakeliui į svajonių studijas. Vis dėlto, sunkumai dažnai prasideda gerokai anksčiau nei egzaminų sesija – nuo neišspręstų žinių spragų, nesuprastų temų ir ilgainiui įsitvirtinančio įsitikinimo, kad tikslieji mokslai tiesiog „ne man“.
Ši problema pastebima nacionaliniu mastu, tad VILNIUS TECH, siekdamas, kad kuo daugiau mokinių įgytų tvirtą matematikos ir fizikos pagrindą, jau penkerius metus vykdo nuotolinius fizikos ir matematikos mokymus 11-12 klasių mokiniams, kuriuos veda universiteto dėstytojai – šių sričių ekspertai.
Gali kilti klausimas – kam reikalinga dėstytojo pagalba, kai galima mokytis ir egzaminui ruoštis savarankiškai? VILNIUS TECH Akademinės paramos centro direktorė dr. Gražina Droessiger pastebi, kad nors savarankiškai mokantis galima pasiekti gerų rezultatų, egzistuoja tam tikros rizikos.
Toks būdas reikalauja gerų savarankiško mokymosi įgūdžių ir gebėjimo įsivertinti, ko dar nemoku, susiplanuoti mokymąsi, pasirinkti tinkamas užduotis, pastebėti savo klaidas ir suprasti, kada reikia pagalbos. Vis dėlto, mokykloje šiuos įgūdžius įgyja ir išlavina tik dalis moksleivių. Naujausi PISA švietimo tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje tik apie 44 proc. penkiolikmečių dažnai ar labai dažnai iš anksto planuoja, kaip mokysis.
„Tuo tarpu sistemingas pasiruošimas su dėstytoju turi aiškią mokymosi struktūrą – jis yra parinkęs temas, jų eiliškumą, parengęs užduotis, suteikia grįžtamąjį ryšį ir pagalbą pastebint žinių spragas. Be to, mokiniai, kurie sulaukia mokytojo pagalbos, yra labiau motyvuoti mokytis ir labiau pasitiki savo gebėjimais“, – privalumus vardija dr. G. Droessiger.
Sistemingas pasiruošimas su dėstytoju turi aiškią mokymosi struktūrą – jis yra parinkęs temas, jų eiliškumą, parengęs užduotis, suteikia grįžtamąjį ryšį ir pagalbą pastebint žinių spragas.
Tiesa, VILNIUS TECH vykdomi mokymai apjungia tiek savarankišką mokymąsi, tiek darbą su dėstytoju – mokiniai gali jungtis į nuotolines pamokas, o vėliau peržiūrėti jų įrašus, spręsti uždavinius ir savitikros testus. Kiti pasirenka tik žiūrėti įrašus ir atlikti užduotis jiems tinkamu tempu, tačiau ir tai nėra mokymasis be krypties.
„Beje, mokiniai bendrauja ne tik su dėstytoju, bet ir su kitais 11-12 klasių mokiniais iš įvairių Lietuvos regionų. Tai leidžia geriau įsivertinti save ir kartu pamatyti, kad sunkumai mokantis matematikos ar fizikos nėra individuali problema“, – sako ekspertė.
Roges ruoškite vasarą
Deja, neretai mokiniai, žinodami, kad iki egzaminų dar – mažiausiai keli mėnesiai, tiki, kad pasiruošti spės – daugiau pastangų skirs paskutiniais mėnesiais ir intensyviau pasimokę sugebės įminti šių fundamentalių mokslų paslaptis.
Vis dėlto, dažnai problemos, trukdančios iki galo suprasti dalyką, slypi gana giliai, ir jei mokinys neranda jų šaknų, išspręstų uždavinių skaičius paprastai situacijos nepakeičia.
„Taip tiksliųjų mokslų išmokti neįmanoma. Jų temos yra tarpusavyje susijusios – jeigu vienoje temoje yra žinių spraga, ji vėliau gali trukdyti suprasti kitą, tad moksleivis, anksčiau pradėjęs ruoštis egzaminui, gali ne tik suprasti naują medžiagą, bet ir ramiai sugrįžti prie to, kas buvo pamiršta ar neišmokta, bei įtvirtinti įgytas žinias.
Iš moksleivių dažnai sulaukiu atsiliepimų, kad taip mokantis fizika tampa aiškesnė ir netgi gerokai įdomesnė, tad ir egzaminas nebe taip baugina. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai pasirengimas egzaminui tampa ne bandymu viską išmokti paskutinę minutę, o nuosekliu žinių ir gebėjimų tobulinimu“, – dalijasi VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos instituto studijų prodekanas doc. dr. Dainius Jasaitis.
Motyvacija užauga pamažu
Jau penkerius metus moksleivius fizikos egzaminui ruošiantis ekspertas pastebi, kad kai moksleivis turi tam tikrų žinių spragų, jam tampa sunku tas žinias pritaikyti, o po kelių nesėkmių atsiranda ir motyvacijos stoka.
„Patarčiau nustoti sau sakyti „aš nemoku fizikos“. Labai dažnai moksleivis, kuris sako „aš nemoku fizikos“, iš tikrųjų turi kelias konkrečias žinių spragas, trukdančias suprasti naują medžiagą. Dėl to atsiranda nesėkmės, nepasitikėjimas savimi ir motyvacijos stoka.
Labai dažnai moksleivis, kuris sako „aš nemoku fizikos“, iš tikrųjų turi kelias konkrečias žinių spragas, trukdančias suprasti naują medžiagą.
Reikia išsiaiškinti daug konkretesnį dalyką: ko būtent nemoku? Ar nesuprantu formulės? Ar nemoku jos pritaikyti? Ar nesuprantu uždavinio sąlygos? Galbūt trūksta matematikos pagrindų? Kai tiksliai įvardijame, kur yra problema, ją išspręsti tampa daug lengviau. Svarbiausia – neskubėti ir pradėti nuo to, ką galima suprasti“, – sako dėstytojas.
Doc. dr. D. Jasaitis priduria, kad dar vienas būdas „nulaužti tiksliųjų mokslų kodą“ yra suprasti reiškinį ir sprendimo principą, o tada – išmokti tą principą pritaikyti sprendžiant skirtingo tipo uždavinius.
„Moksleiviai dažnai išmoksta spręsti tam tikro tipo uždavinius, bet pasimeta, jei šiek tiek pasikeičia uždavinio formuluotė. Tai rodo, kad buvo išmoktas algoritmas, o ne suprasta sprendimo logika. Tuo tarpu fizikos VBE nemaža dalis užduočių skirta ne tik žinioms ir supratimui patikrinti, bet ir gebėjimui taikyti žinias, spręsti problemas bei pasitelkti aukštesniuosius mąstymo gebėjimus.
Siekiu, kad moksleivis galėtų paaiškinti sprendimo eigą ir savo žodžiais pagrįsti, kodėl pasirinko būtent tokį sprendimo būdą – jei tai pavyksta, vadinasi, jis jau supranta, ką daro, o ne tik atkartoja „iškaltą“ sprendimo algoritmą“, – sako VILNIUS TECH ekspertas.
Investicija į Lietuvos inžinerinį ir technologinį potencialą
Matematikos ir fizikos žinios svarbios ne tik brandos egzaminų rezultatams. Jos sudaro pagrindą inžinerijos, technologijų ir kitoms STEM studijoms, o kartu – būsimų specialistų rengimui.
Jų Lietuvai labai trūksta, ypač – aukštųjų technologijų, modernios pramonės ir kitose aukštą pridėtinę vertę kuriančiose srityse. Tai atsispindi ir ilgalaikiuose valstybės tiksluose, strategijoje „Lietuva 2050“.
„Mums, kaip technologijų universitetui, mokinių pasirengimas matematikos ir fizikos egzaminams yra ir socialinė atsakomybė, ir investicija į būsimą Lietuvos inžinerinį bei technologinį potencialą“, – sako Akademinės paramos centro direktorė dr. G. Droessiger.
Patys mokiniai, prisijungę prie universiteto organizuojamų kursų, gali susipažinti su platesniu kontekstu – suprasti, kodėl tam tikros temos yra svarbios, kur jos vėliau taikomos ir kokio mąstymo iš mokinio tikimasi pereinant iš mokyklos į universitetą.
„Kartu padeda sumažinti psichologinį atstumą tarp mokyklos ir aukštosios mokyklos – tampa nebe abstrakti būsima studijų vieta, o jau šiek tiek pažįstama akademinė aplinka, kurioje galima klausti, klysti ir mokytis“, – pabrėžia ekspertė.
Nuo šių metų fizikos ir matematikos mokymus 11-12 klasių mokiniams galima įsigyti universiteto studijų e. parduotuvėje. Joje pateikiama informacija apie mokymų turinį, tvarkaraščius ir dalyvavimo sąlygas. Pirmąją pamoką galima išbandyti nemokamai – prisijungus prie iniciatyvos „Įveik tiksliųjų mokslų egzaminus“.
