Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 2d. 14:42

Nauja tvarka: tėvų sprendimu vaikai į mokyklą gali eiti nuo 6 metų, o ministerija žada amžių dar ankstinti

Vaikai žaidžia kompiuteru
123rf.com / Vaikai žaidžia kompiuteru

Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimą, pagal kurį nuo šių metų tėvai patys gali spręsti, nuo kelerių metų leisti savo vaikus į mokyklą – nuo 6-erių ar 7-erių. Yra tik viena sąlyga – vaikas turi būti išėjęs priešmokyklinio ugdymo programą. Jau šiuo metu galima kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą savo gyvenamoje vietoje ir, abejojant dėl vaiko pasirengimo, rugsėjo mėnesį keliauti į pirmą klasę ar į priešmokyklinę grupę pasikonsultuoti su specialistais. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada, kad po poros metų į mokyklą eis visi 6-mečiai ir kai kurie 5-mečiai.

ŠMM: 2019-aisiais į mokyklą – nuo 6-erių ar net 5-erių

ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius paaiškino, kad šis Seimo sprendimas yra pirmas nuoseklus žingsnis ketinant pereiti prie penkiamečių priešmokyklinio ir šešiamečių pradinio ugdymo. Vienas šio sprendimo privalumų yra tai, kad priimant sprendimus dėl galimybės vaikui anksčiau (5 ar 6 metų) pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę dalyvauja ir tėveliai. Jeigu tėveliai abejoja, nėra tikri dėl vaiko pasirengimo lankyti priešmokyklinę grupę, išlieka galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą ar kitus švietimo pagalbos specialistus ir įsivertinti vaiko brandumą. Tai nebėra privaloma. Kaip jau buvo minėta, galutinį sprendimą priims tėveliai.

Taigi, šį rugsėjį į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie penkiamečiai, kurie, tėvelių sprendimu, yra brandūs dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, o sulaukę šešerių – eiti į pirmą klasę.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gražvydas Kazakevičius ir Jurgita Petrauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gražvydas Kazakevičius ir Jurgita Petrauskienė

Pasak ŠMM viceministro G.Kazakevičiaus, palaipsniui ateityje pradinis ugdymas bus pradedamas teikti vaikui nuo šešerių metų. Šiuo metu ŠMM rengia Švietimo įstatymo pataisas dėl pokyčių 2019 m. – planuojama, kad nuo 2019 m. rugsėjo į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie vaikai, kuriems pirmus tris metų mėnesius sueis 5 metai. Taip pat vyksta kiti parengiamieji darbai – peržiūrima priešmokyklinio ugdymo programa.

„Kaip buvo minėta, kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo rezultatai vėliau mokantis mokykloje – tą patvirtina moksliniai tyrimai. Ankstinti vaikų ugdymą Lietuvai taip pat rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.Švietimo ir mokslo ministerija taip pat tariasi, rengia diskusijas su įvairiomis tikslinėmis grupėmis, t. y. tėvais, pedagogais, švietimo pagalbos, savivaldybių specialistais, ekspertais, kitų profesijų žmonėmis, kurie rūpinasi mažų vaikų ugdymu, dėl ugdymo ankstinimo. Tariamasi, kaip turėtų keistis ugdymas, edukacinės erdvės, kokie kiekvieno mūsų darbai ir įsipareigojimai gali ir turi prisidėti prie pasirengimo priešmokyklinį ir pradinį ugdymą teikti jaunesniems vaikams.

Lietuvoje vaikai, palyginti su kitomis Europos šalimis, mokytis mokykloje pradeda gana vėlai, ir į tai atkreipė dėmesį spalį Vilniuje apsilankęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertas Andreasas Schleicheris“, – teigia ŠMM viceministras.

Tėvai gali patys spręsti

6 metų vaiką į mokyklą galima buvo leisti ir iki šiol, tačiau reikėjo atlikti vaiko brandumo įvertinimą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba švietimo pagalbos tarnyboje. Nuo šių metų sprendimą gali priimti patys tėvai.

Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) direktorė Roma Vida Pivorienė ragina tėvus atsakingai priimti sprendimus dėl ankstesnio vaikų ugdymo.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Roma Vida Pivorienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Roma Vida Pivorienė

PPT vadovės teigimu, kartais tai gali būti neracionalu, o gal net nenaudinga vaikui. Ji atkreipia dėmesį, kad kol kas ugdymas nuo 6-erių metų nėra privalomas, taigi klasės bus mišrios.

Tokiu atveju atsiranda pavojus, kad jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei klasės dauguma, jo pažintinės funkcijos nebus pasiekusios reikiamo brandos lygio, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, o tai savo ruožtu – menkins mokymosi motyvaciją.

„Suaugusieji save sąmoningai motyvuoja įveikti net ir nepatrauklias, sunkias užduotis, vaikai, kai jiems nesiseka, jaučiasi nesaugiai, nori išvengti to, kas nesiseka, todėl gali nukentėti mokymosi procesas“, – sako specialistė.

Vaikai, kai jiems nesiseka, jaučiasi nesaugiai, nori išvengti to, kas nesiseka, todėl gali nukentėti mokymosi procesas, – sako specialistė.

R.V.Pivorienės teigimu, į mokyklą susiruošusio 6-mečio pažintinių funkcijų išsivystymas turi atitikti statistinio 7-mečio lygį.

„Žinoma, vaikai yra skirtingi, gali būti, kad 6-metis bus geriau pasiruošęs mokyklai nei kitas 7-metis, tačiau tikrai ne visi. Iš tų vaikų, kurie ateina į Pedagoginę psichologinę tarnybą brandumo įvertinimui, pasiruošę mokyklai būna apie 40 proc. Jiems ir rekomenduojama eiti į pirmą klasę“, – dalijasi patirtimi PPT vadovė. Pasitaiko atvejų, kad netgi dalis tų, kuriems rekomenduota mokykla, pradėję ją lankyti, pamato, kad mokytis per sunku.

Siūlo devynis kartus pamatuoti

PPT direktorė ragina esant abejonių, ar vaikas pasirengęs mokyklai, konsultuotis su specialistais. Jau šiuo metu galima registruotis įvertinimui. R.V.Pivorienė pabrėžia, kad pasirengimas mokyklai – kur kas daugiau nei mokėjimas skaityti.

PPT vertina vaiko pažintines funkcijas, gebėjimą sutelkti dėmesį, psichomotorikos išsivystymą ir pan. Labai svarbus vaiko emocinis, socialinis brandumas – gebėjimas adekvačiai vertinti situacijas ir jose prisitaikyti.

„Turime ne vienų metų praktiką, matome, kad vertinimas suteikia išties daug įvairiapusės informacijos apie vaiką“, – sako R.V.Pivorienė. Direktorės teigimu, tėvams savo vaiko gebėjimus objektyviai įvertinti gali būti sudėtinga.

Kartais tarnyba susiduria su atvejais, kai tėvai neatsižvelgia į tarnybos rekomendacijas, visokiais būdais tą sprendimą siekia apeiti. Argumentai yra įvairūs: vaikui bus 19 metų, kai baigs mokyklą, galės tuoktis, o dar bus nebaigęs mokyklos. Kitas argumentas: mes jau nupirkome uniformą...

Labai svarbus vaiko emocinis, socialinis brandumas – gebėjimas adekvačiai vertinti situacijas ir jose prisitaikyti.

„Yra tokių tėvų, kurie pasako: „Aš ėjau 6 metų, nieko man neatsitiko. Arba: nė vienas nenumirė eidamas į mokyklą.

Žinoma, kad nenumirė, tačiau neįvertinama, ar vaikui nebus per sunku, ar jis nepatirs pernelyg didelio emocinio krūvio ir ar ta patirtis neatgrasins nuo mokyklos, mokymosi. Blogiau į mokyklą nueiti per anksti nei šiek tiek per vėlai“, – sako direktorė.

R.V.Pivorienė pabrėžia, kad ji nėra prieš ankstyvą ugdymą. „Ir nuo 4 metų galima leisti vaikus į mokyklą, jei bus pritaikytos programos ir atitinkamai organizuojamas procesas (pavyzdžiui, trumpesnės pamokos, užduotys). Darželis taip pat yra mokykla, tik taip nevadiname. Bet vaikas ten taip pat ugdosi žaisdamas, atlikdamas visokias kitokias veiklas“, – sako PPT vadovė.

Ji tėvams linki devynis kartus pamatuoti, o dešimtą kirpti ir priimant sprendimą atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui.

JK patirtis: ankstyvas mokymas ne visada gerai

Lituanistinės mokyklėlės „Bitė“ Londone steigėja ir vadovė Virginija Stukaitė-Laniauskienė, kuri taip pat dirba Specialiųjų mokymosi poreikių ir neįgalumo informacijos ir pagalbos koordinatore (angl. SEND Information, Advice, Support Service), sako, kad Jungtinėje Karalystėje vaikai į mokyklą pradeda eiti 4–5 metų. Tokio amžiaus jie lanko parengiamąją klasę, vadinamąją reception.

Pasak V.Stukaitės-Laniauskienės, parengiamojoje klasėje nesimokoma taip, kaip aukštesnėse klasėse, kur daug sėdima, rašoma, skaitoma. Veikla čia organizuojama labiau per žaidimus. Tiesa, kai kuriose mokyklose jau pirmais mokslo metais vaikus pradeda mokyti rašyti.

Virginija pasakoja, kad į ją kreipėsi viena mama, sutrikusi dėl to, kad jos 4-erių metų vaikas turėjo pradėti rašyti sakiniais. „Ir britai nerašo varnelių, kabliukų, jie iš karto rašo raides. Akivaizdu, kad tokia sistema neatitinka vaikų poreikių“, – įsitikinusi pedagogė.

Skandinavijoje, kuri laikoma pirmaujančia švietimo srityje, į mokyklą vaikai eina nuo 7 metų. Įvairūs tyrimai rodo, kad jų vaikų intelektas labai aukštas.

„Patys anglai labai kritikuoja šią sistemą ir sako, kad ji buvo sukurta po karo, kai reikėjo kelti ekonomiką, kad ir moterys galėtų dirbti. Ji tokia liko iir ki šiol, – pasakoja V.Stukaitė-Laniauskienė. – Tiesa, lazda visada turi du galus. Kartais „Bitėje“ matome vaikus, kurie pradėję lankyti mokyklą staigiai daro didelę pažangą.

Tačiau yra daug tyrimų, kurie rodo, kad kuo anksčiau vaikas pradeda eiti į mokyklą ir siekti akademinių rezultatų, tuo didesnė tikimybė, kad išsivysto neigiamas požiūris į mokymąsi, yra prielaidų, kad per ankstyvas mokymasis gali lemti ir tam tikrų sutrikimų atsiradimą, pavyzdžiui, dėmesio stoką.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Daugiavaikis tėtis S.Urbonas 100 dienų valgė darželinukų maistą: rezultatai pritrenkė

Vaikai turi ugdytis per aktyvią veiklą

Pasak pedagogės, ankstyvas vaikų sėdėjimas mokyklos suole nedera su jo chronologiniu vystymusi – iki 7 metų jie turėtų ugdytis žaisdami, būdami aktyvūs. „Bitėje“, kur priimame vaikus nuo 2,5 metų, rekomenduojame: „Eikite į mišką, minkykit molį, laipiokit medžiais, griebkit šakas, gaudykit kamuolius. Kalba yra ne liežuvyje, kalba yra pirštų galiukuose. Jos išsivystymas labai daug priklauso nuo smulkiosios motorikos. Jei vaikas 70 proc. laiko praleidžia sėdėdamas, tai nėra tai, kas geriausiai padeda jam vystytis“, – dalijasi patirtimi lituanistinės mokyklos vadovė.

„Jei turime omeny apleistus vaikus, kuo anksčiau jie ateina į mokyklą, tuo anksčiau gali būti pastebėti sensorikos ar motorikos, kalbos sutrikimai. Tačiau pirmiausia norisi galvoti, kad vaikas vystosi normaliai ir tų sutrikimų neturi.

Pažintis su gyvūnais.
Pažintis su gyvūnais.

Aš asmeniškai sakyčiau, kad 7 metų vaikas yra pasiruošęs priimti mokslus, pasiruošęs skaityti, rašyti. Nereikia skubėti iš vaiko atimti vaikystės. Mokykla jau yra sistema. Jei vaikui įdomu skaityti, jis gali mėgautis knyga, džiaugtis skaičiavimu, konstravimu ar žaidimu smėlio dėžėje, – sako V.Stukaitė-Laniauskienė. – Tačiau vaikai yra skirtingi. Jei jis veržiasi mokytis, yra pasiruošęs, kodėl gi ne – galima į mokyklą leisti ir kokiais metais anksčiau, viskas keičiasi, yra akceleracija. Vieno atsakymo nėra. Tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai viskas daroma savo laiku.“

Pasak Virginijos, Skandinavijoje, kuri laikoma pirmaujančia švietimo srityje, į mokyklą vaikai eina nuo 7 metų. Įvairūs tyrimai rodo, kad jų vaikų intelektas labai aukštas. Svarbu tai, kad pats ugdymas yra kitokio pobūdžio – daug ėjimo į lauką, aktyvaus mokymo, ne tik skaitymas ir rašymas suole.

V.Stukaitė-Laniauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad ir lietuvių vaikai, nors Lietuvoje mokyklą pradėję vėliau, atvažiavę į Jungtinę Karalystę, labai lengvai prisitaiko, greitai visko išmoksta, kai kada jiems mokytis būna net per lengva.

„Gailiuosi, kad vaiką į mokyklą leidau anksčiau“

Vilniaus lopšelio darželio „Želmenėliai“ auklėtoja Danutė Laučinskienė sako besigailinti, kad savo sūnų į mokyklą pradėjo leisti 6 metų. Jos manymu, būtent tai lėmė, kad vaikui sunkiai sekėsi mokslai, pats mokymosi procesas buvo sudėtingas.

D.Laučinskienė sako tikinti, kad jei būtų į mokyklą išleidusi metais vėliau, būtų sekęsi geriau.

„Atrodo, aš gi pedagogė, turiu tokią patirtį, tačiau manau, kad tikrai padariau klaidą“, – dalijasi patirtimi darželio auklėtoja. Ji pasakoja, kad apie tai, jog reikėjo neskubėti sūnaus leisti į mokyklą, supratusi jau pirmais mokslo metais, tačiau tada nusprendė, kad vaiko grąžinimas atgal į darželį būtų jo traumavimas.

D.Laučinskienė turi 30 metų pedagoginio darbo patirtį, ji dirba su priešmokyklinio amžiaus vaikais, rengia juos mokyklai. Pedagogė sako matanti, koks yra skirtumas tarp 6-mečių ir 7-mečių. „Kur ateina 7 metų, pasitikintis savimi vaikas, o kur 6-metis. Jie ir fiziškai daug silpnesni“, – dalijasi mintimis auklėtoja.

Vida Press nuotr./Piešiantis vaikas
Vida Press nuotr./Piešiantis vaikas

Jos nuomone, svarbiausia – vaiko socialinė branda. „Mokykloje vaikas turi girdėti ir suprasti tris užduotis: tarkim, aš jiems liepiu pasiimti popieriaus, dažų, įsipilti vandens piešimui, pasidengti stalą. Tikrai ne visi šešiamečiai tai geba. Jiems mokykloje bus sunku“, – pasakoja moteris.

Žinoma, yra ir itin gabių vaikų, kurie lenkia bendraamžius, tokiems tikrai galbūt verta eiti anksčiau į mokyklą. „Niekur nenuskubėsi, na, ir kas, kad vaikas baigs mokyklą 19 metų. Bet galbūt tas laikas bus kokybiškesnis“, – sako auklėtoja.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas: daug vaikų nedalyvauja ugdyme

Įstatymo pataisą inicijavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Vienas iš argumentų buvo tas, kad šiuo metu į ugdymo procesą įtraukiama per mažai vaikų: „2015–2016 ir 2016–2017 m. m. duomenys rodo, kad yra savivaldybių arba atskirų miestų, kuriuose ikimokykliniame ugdyme dalyvauja daugiau nei 95 proc. penkiamečių. Tačiau kaimo vietovėse yra pavyzdžių, kai ikimokykliniame ugdyme dalyvauja tik 46 proc. penkiamečių.

Vaikus įtraukus į institucinį ugdymą metais anksčiau, t. y. nuo penkerių metų, ir jiems suteikus kokybišką ugdymą, būtų pradėta anksčiau mažinti regioninius skirtumus, vaikų pasirengimą pradiniam ugdymui. Kartu, vaikui anksčiau pradėjus institucinį ugdymą, galima anksčiau pastebėti vaiko socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir rizikas, raidos sutrikimus ir suteikti reikiamą kompleksinę pagalbą“, – tokiais argumentais aiškinama, kodėl reikalingi minėti pakeitimai.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Šaltas Lietuvai dušas: Lenkija ir kitos šalys pinga, mūsų įmonėms bus sunkiau

Sportas

Rusų netaktas ir juokino, ir siutino – skėtį skyrė tik Vladimirui Putinui

Gazas

Benediktas Vanagas pasidalijo avarijos „Rally Estonia“ vaizdo įrašu

Sportas

Prancūzijos triumfas – įvarčių lietuje nukovė Kroatiją ir tapo pasaulio čempione

Pasaulis kišenėje

Pasaulį su dviračiais naršantys turistai Lietuvoje apsistoja Vilkaviškio rajone

Sportas

„Pussy Riot“ išbėgo į aikštelę per FIFA 2018 finalą

Vardai

„Mis Visata“ konkurse dalyvausianti transseksualė: „Pakeisti lytį – tas pats, kas pakoreguoti nosį“

Sportas

Išdalyti asmeniniai trofėjai – geriausiu čempionato žaidėju tapo Luka Modričius

Gyvenimas

Dizainerė V.Jakučinskaitė: bateliai nuotakai – didesnis iššūkis, nei atrodo

Vardai

Tarp pasaulio futbolo čempionato sirgalių – ir elegantiška pirmoji Prancūzijos pora

Sportas

Vienas jauniausių trenerių šalyje N.Akmanavičius: „Vaikams esu draugas – ne dėdė“

Savaitės Lietuvos įvykiai – 15min fotografų kadruose (2018 m. liepos 09 d.-15 d.)

Gyvenimas

Buvusios mokytojos Aušros išpažintis: „Įtampą malšinau alkoholiu, kurį maišydavau su vaistais“

Verslas

Migrantų įdarbinimu Maltoje užsiimantis Tomas Mikalauskas: „Jie vikresni nei lietuviai“

Kultūra

„Už Kremliaus sienų“: Markas Galeotti neria į Rusijos vagių pasaulį – Kremlinterną

Gazas

A.Lukašenka nurodė skubiai ruoštis masiniam persėdimui į elektromobilius

Vardai

„Patrulio“ A.Radzevičiaus sūnaus gimtadienyje – duoklė futbolui: „Išvydęs tortą susigraudino“

Pasaulis kišenėje

Palanga svajoja žvilgtelėti į žvaigždes – dairosi tinkamos įrangos

Gyvenimas

Kokie simptomai išduoda, kad šuo nepatenkintas kelione automobiliu?

Gyvenimas

Atpažinti narcizus padeda vienas išskirtinis veido bruožas

Naujienos

Verslas

Šaltas Lietuvai dušas: Lenkija ir kitos šalys pinga, mūsų įmonėms bus sunkiau

Sportas

Finale paskirtas baudinys sukėlė diskusijų audrą – kroatai kaltino teisėją

Gazas

Benediktas Vanagas pasidalijo avarijos „Rally Estonia“ vaizdo įrašu

Sportas

Rusų netaktas ir juokino, ir siutino – skėtį skyrė tik Vladimirui Putinui

Pasaulis kišenėje

Pasaulį su dviračiais naršantys turistai Lietuvoje apsistoja Vilkaviškio rajone

Sportas

Prancūzijos triumfas – įvarčių lietuje nukovė Kroatiją ir tapo pasaulio čempione

Sportas

„Pussy Riot“ išbėgo į aikštelę per FIFA 2018 finalą

Vardai

„Mis Visata“ konkurse dalyvausianti transseksualė: „Pakeisti lytį – tas pats, kas pakoreguoti nosį“

Sportas

Išdalyti asmeniniai trofėjai – geriausiu čempionato žaidėju tapo Luka Modričius

Gyvenimas

Dizainerė V.Jakučinskaitė: bateliai nuotakai – didesnis iššūkis, nei atrodo

Vardai

Tarp pasaulio futbolo čempionato sirgalių – ir elegantiška pirmoji Prancūzijos pora

Savaitės Lietuvos įvykiai – 15min fotografų kadruose (2018 m. liepos 09 d.-15 d.)

Sportas

Vienas jauniausių trenerių šalyje N.Akmanavičius: „Vaikams esu draugas – ne dėdė“

Gyvenimas

Buvusios mokytojos Aušros išpažintis: „Įtampą malšinau alkoholiu, kurį maišydavau su vaistais“

Verslas

Migrantų įdarbinimu Maltoje užsiimantis Tomas Mikalauskas: „Jie vikresni nei lietuviai“

Kultūra

„Už Kremliaus sienų“: Markas Galeotti neria į Rusijos vagių pasaulį – Kremlinterną

Vardai

„Patrulio“ A.Radzevičiaus sūnaus gimtadienyje – duoklė futbolui: „Išvydęs tortą susigraudino“

Gazas

A.Lukašenka nurodė skubiai ruoštis masiniam persėdimui į elektromobilius

Pasaulis kišenėje

Palanga svajoja žvilgtelėti į žvaigždes – dairosi tinkamos įrangos

Gyvenimas

Kokie simptomai išduoda, kad šuo nepatenkintas kelione automobiliu?

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Pinigai mano ateičiai

Sveikata

Svajonių virtuvė

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką