Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 27d. 16:51

Nauji mokslo metai – stresas vaikams: psichologė pataria, kaip jiems galima padėti

Moksleiviai
Pranešimo autorių nuotr. / Moksleiviai

Artėjant Rugsėjo 1-ajai tiek moksleiviai, tiek tėvai dėl besitęsiančios pandemijos ruošiasi dviem mokslo metų scenarijams. Praėjusius mokslo metus užbaigę nuotoliniu būdu, vaikai vėl grįžta į mokyklos suolus, tačiau kiek ilgam – neaišku, rašoma išplatintame pranešime.

Pasak psichologės Renatos Gataveckaitės, karantino sukeltas netikėtas pokytis mokinius ir jų tėvus išmušė iš vėžių, sukėlė daug streso bei įtampos, tad ruošiantis naujiems mokslo metams vaikams būtina suteikti emocinę paramą ir padėti suprasti, kad sunkumus šiuo laikotarpiu patirti normalu.

Nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ dienos centrus lankantiems vaikams ne pirmus metus pasiruošti naujiems mokslo metams padeda prekybos tinklas „Rimi“ – šiemet jo dovanotos kuprinės pasiekė 140 vaikų visoje Lietuvoje. Tuo pat metu sostinėje įsikūrusį organizacijos dienos centrą „Duok ranką“ aplankė ir vaikų psichologė R.Gataveckaitė, kuri su jais kalbėjosi apie pasiruošimą artėjantiems kitokiems mokslo metams, aptarė streso mažinimo būdus bei atsakė į vaikams labiausiai rūpimus klausimus.

Šiemet pasiruošimas kitoks

Pavasarį Lietuvoje prasidėjus karantinui ir pamokoms vykus nuotoliniu būdu, vaikus aplankė nežinomybės jausmas, kuris išliko iki šiol.

„Savaime suprantama, kad pasiruošimas mokyklai šiemet bus šiek tiek kitoks. Mokiniams atsirado labai daug psichologinio spaudimo, nes neaiškumo jausmas ir toliau kabo virš mūsų galvų. Kadangi neaiškumas visada kelia įtampą ir nerimą, vaikams turėtų būti prieinama emocinė parama – visų pirma iš suaugusiųjų, tėvų, globėjų, pusės“, – sako Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos psichologė R.Gataveckaitė.

Vaikai neturi bijoti apie savo jausmus kalbėti ir su suaugusiais, ir tarpusavyje.

Ji pabrėžia, kad suaugusieji turėtų vaikams paaiškinti, jog nesuprasti ir nežinoti yra įprasta, tad reikia daugiau kantrybės klausantis mokytojų. Taip pat reikėtų didesnio tėvų bei globėjų bendradarbiavimo su pedagogais, ypač klasių auklėtojais:

„Svarbiausia kalbėtis su vaikais apie tos neaiškumo būsenos toleravimą. Visiems dabar aišku, tad visi patirs sunkumų, ir tai yra normalu. Vaikai neturi bijoti apie savo jausmus kalbėti ir su suaugusiais, ir tarpusavyje, nes emocinė tarpusavio parama yra labai svarbi. Jeigu mokykloje yra psichologas, socialinis pedagogas – reikėtų kreiptis ir į juos. Galėtų padėti ir specifinės literatūros skaitymas.“

Pasak specialistės, visa visuomenė išgyvena krizinį periodą, o krizės metu reikalinga susirinkti kuo daugiau informacijos: „Taip suprantame, kaip reaguoti į vienus ar kitus atvejus, kaip reaguoja kiti, daugiau kalbamės, neužsidarome viename nežinojimo burbule bei neišsivysto tolesnė tendencija, kuomet neieškoma atsakymų į svarbius klausimus. Mokytojai turėtų mokiniams pateikti konkrečią reikalingą informaciją, kad sumažintų stresą keliantį informacinį triukšmą.“

Nuotolinis mokymasis – ir iššūkis, ir galimybė

Psichologė praėjusių mokslo metų pabaigoje atliko specialią mokinių apklausą, kurioje jie įvardijo nuotolinio mokymosi trūkumus. Sunkumai, kuriuos išvardijo vaikai, buvo įvairūs: jiems buvo sunku prisiversti dirbti namuose, ruošti namų darbus, ieškoti informacijos, trūko fizinio aktyvumo, vargino ir socialinė deprivacija, kuri itin aktuali paaugliams. Mokiniai pastebėjo, kad žymiai sunkiau prisiversti mokytis be mokytojo pagalbos.

Vaikams buvo sunku prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo – taip pasakė net 64 proc. mokinių. Tėvai taip pat susidūrė su problema – dauguma turėjo pereiti prie darbo iš namų, kas taip pat kėlė sunkumų. Kadangi tėvai ir vaikai daugiau laiko leido namuose, atsirado trintis, kuri lėmė daugiau konfliktų. Nemažai sunkumų patyrė tiek suaugusieji, tiek vaikai.

R.Gataveckaitė tikina, kad išliekant tikimybei, jog ir šiais mokslo metais teks kurį laiką mokytis iš namų, tam reikėtų pasiruošti. Visų pirma, tėvai, globėjai turėtų stebėti vaiko emocinę būklę, daugiau domėtis, būti emociškai prieinamais.

Pranešimo autorių nuotr./Pasiruošimas mokslo metams
Pranešimo autorių nuotr./Pasiruošimas mokslo metams

„Vaikas turi nebijoti paklausti dalykų, kurie jam neaiškūs, nes krūvis mokantis savarankiškai tikrai padidėja – viską vaikui reikia pačiam pasiruošti, atsiskaityti, sužinoti. Tai kelia didelę įtampą, nes namų aplinka nėra įprasta mokymosi aplinka. Vaikai pripratę prie mokyklos ir jiems tenka įgauti naujų įgūdžių, o šiame procese dažnai kyla stresinės situacijos.

Iš tokių stresinių, krizinių situacijų dažniausiai išplaukia keli jausmai: arba aš pasiduosiu ir nieko nedarysiu, arba tai matysiu kaip galimybę, – sako psichologė. – Čia reikėtų stebėti, į kurią pusę vaikas linksta. Jei vaikas turi galimybę išmokti naujų įgūdžių ir mokytis naujomis sąlygomis, tai viskas gerai – reikia jį palaikyti, pagirti, pasidomėti.

Tačiau jei vaikas labai apatiškas, reikėtų intervencijos ir iš šalies: specialistų konsultacijos, apsilankymo pas mokyklos psichologą. Tikrai nereikėtų bijoti konsultuotis, kaip ir ką daryti, kad būtų galima pakelti mokinio motyvaciją mokytis“, – sako psichologė.

Susitikimą su psichologe organizavusi „Rimi Lietuva“ ne pirmus metus padeda į naujus mokslo metus išlydėti organizacijos „Gelbėkit vaikus“ dienos centrus lankančius vaikus ir jiems dovanoja kuprines. Parama dienos centrų išlaikymui bei vaikų veikloms renkama ir „Rimi“ tinklo parduotuvėse – čia įrengtos aukų dėžutės. Padėti sunkiai besiverčiančiose šeimose augantiems vaikams norintys pirkėjai taip pat gali paaukoti sukauptas lojalumo programos lėšas. Šiais būdais praėjusias metais „Gelbėkit vaikus“ organizacijos veiklai surinkta beveik 52 700 eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką