Portale „Homes To Love“ etiketo ekspertė ir žurnalistė Melissa Penfold kartu su dukra Isabella Walker-Smith dalijasi dviejų kartų požiūriu į dovanojimo etiką ir svarsto, ar perdovanojimas šiandien vis dar turėtų būti laikomas tabu.
I.W.Smith teigia, kad perdovanojimas jai atrodo natūralus ir logiškas sprendimas, ypač šiandienos ekonominiame ir aplinkosauginiame kontekste. Mergina dalijasi – jaunystėje turėjo galimybę rinktis papuošalus iš močiutės kolekcijos, tarp jų ir brangi auksinė „Bulgari Parentesi“ grandinėlė – jai tapo pavyzdžiu, jog dovanos vertę kuria ne tik pats daiktas, bet ir jo istorija.
Tuo metu M.Penfold pabrėžia, kad griežtos etiketo taisyklės ne visuomet atitinka šiuolaikinį gyvenimą, o nenaudojama dovana praranda prasmę, todėl apgalvotas perdovanojimas gali būti pagarbus ir tvarus pasirinkimas.
Dovanų perdovanojimas: pagrindinės taisyklės
Perdovanojimas neturėtų būti būdas atsikratyti nereikalingų daiktų ar išvengti apsipirkimo – jis turėtų kilti iš noro dovaną perduoti tam, kas ją iš tiesų įvertins.
- Perdovanoti galima tik visiškai nenaudotą daiktą.
- Neperdovanokite dovanos bendrų draugų rate.
- Pagalvokite, ar dovaną padovanojęs žmogus gali pamatyti ją pas naująjį gavėją – gyvai ar socialiniuose tinkluose.
M.Penfold teigia, kad perdovanojimas, kuris anksčiau daugeliui atrodė nemandagus ar net neskoningas, šiandien vis dažniau vertinamas kaip apgalvotas ir atsakingas sprendimas. Pasak jos, didėjantis dėmesys aplinkai ir pertekliniam vartojimui pakeitė požiūrį į dovanas – vietoje daiktų kaupimo vis dažniau renkamasi juos perduoti tiems, kam jie iš tiesų bus naudingi ir mieli.
Populiariojoje kultūroje perdovanojimas ilgą laiką buvo vaizduojamas kaip nejauki ar gėdinga situacija, tačiau M. Penfold atkreipia dėmesį, kad nepatikusių dovanų problema yra labai reali – daugelio namuose gausu daiktų, kurie niekada nebuvo panaudoti. Todėl, jos manymu, natūralu kelti klausimą, kodėl daugiau dovanų negalėtų rasti naujus šeimininkus, kurie jas iš tiesų įvertintų.
Ką geriausia perdovanoti?
Etiketo ekspertė pataria į perdovanojimą žiūrėti taip pat, kaip ir į dovanos pirkimą. Svarbiausia įvertinti, ar daiktas tikrai patiks ir bus naudingas tam, kam jis perduodamas. Pasak jos, saugiausi pasirinkimai yra naujos, nenaudotos žvakės, knygos bei „visiems tinkamos“ dovanos. Ji juokauja, kad jei būtų galima sekti vieno putojančio vyno butelio kelią, jis greičiausiai aplankytų ne vienus namus, kol būtų atidarytas.
Vis dėlto ji perspėja, kad perdovanojimas turi ir savo spąstų. Klasikinės nesėkmės – krištolinė vaza su išgraviruotu kito žmogaus palinkėjimu ar prabangus maisto produktas, kurio galiojimo laikas seniai pasibaigęs. Tokios klaidos gali greitai sugadinti net ir geriausius ketinimus.
M.Penfold mano, kad perdovanojimo problema dažniau kyla iš mūsų pačių baimių ir išankstinių nuostatų, o ne iš realių etiketo taisyklių – gavus dovaną, žmogus turi teisę su ja elgtis taip, kaip jam atrodo tinkamiausia. Pasak jos, perdovanojimas gali būti atsakingas sprendimas tiek finansiniu, tiek aplinkosauginiu požiūriu, ypač tada, kai norisi išvengti nereikalingo vartojimo ar skuboto pirkimo paskutinę minutę.
Isabella Walker-Smith pritaria, kad apgalvotas perdovanojimas šiandienos perteklinio vartojimo kontekste tampa praktišku būdu sumažinti nenaudojamų daiktų kiekį namuose ir perduoti juos tiems, kurie iš tiesų juos vertins – jos teigimu, švenčių laikotarpis kaip tik ir yra tinkamas metas dalytis, mažinti atliekas ir dovanoti atsakingiau.
