Dalį išnešiau labdarai ir atiduotuvei, dalį sukėliau į „vintedą“, bet ten man biznis nelabai ėjosi. Taip su kalnu gerų, bet gyvenime nepanaudotų ar mažai dėvėtų drabužių, batų ir daiktų atsidūriau bagažinių turguj.
Pirmos prekės buvo „iššluotos“
Pirmas mano bagažinių turgus gyvenime buvo Kaune, šalia Urmo bazės. Oras buvo pusėtinas, nelijo, užtat siautė stiprokas vėjas, galimai dėl to ir, kad sekmadienis, pirkėjų nebuvo itin daug. Vis tik pradžia nuteikė optimistiškai, dar nespėjau iškraustyti savo dėžių ant prekystalio, kai prisistatė keletas pirkėjų. Jie čiupo mano senelių ir mamos turtą – sovietinius stikliukus ir taures, klausinėjo, ar turiu indų, papuošalų, kasečių, kompaktinių diskų ir plokštelių. Greičiausiai išėjo seni stikliukai, taurės ir jų greit pritrūkau. Moterys ėmė krištolines, pirktas iš anuomet buvusios Rygos „dolerinės“ parduotuvės, romai – visas paauksuotais kraščiukais.
Vienas solidaus amžiaus vyras net keletą kartų grįžo prie manęs, matyt, netikėdamas, kad po prekystaliu neturiu jo trokštamų senų muzikos kasečių ir kompaktinių diskų, magnetolų bei kitokio panašaus gėrio, teiraudamasis vis to paties. Galiausiai, kai sugrįžo kokį trečią kartą atvirai paklausė, kada atvažiuosiu vėl ir jei turiu namuose to, ko jis ieško, kad niekam kitam neparduočiau, kol jis pirmas visko neapžiūrės. Atidžiai nužiūrėjo mane ir mano mašiną, kad gerai įsidėmėtų, kas gali turėti lobį kitą savaitę.









