„Pernai rudenį mergaitei buvo labai stiprus ausų uždegimas, buvo skirti antibiotikai ir išėjo toks šalutinis poveikis, kad trečią ligos parą ji pradėjo labai dažnai šlapintis. Gydytojai padarė tyrimus ir pasakė, kad turime skubėti į ligoninę, kitaip ją ištiks koma. O šalutinis poveikis ir buvo tai, kad mergaitė susirgo diabetu“, – pasakoja mergaitės mama Renata.
„Tie vaistai sunaikino ląsteles, kurios gamindavo insuliną. Gydytojai sakė, kad ji galėjo ir niekada nesusirgti, o galėjo susirgti galbūt vėliau gyvenime nuo kokių kitų vaistų. Tai situacija, kurioje nėra kaltų“, – sako alytiškė.
Nors greitai bus metai, kaip Renatos dukra serga diabetu, prie naujos kasdienybės, nuolatinio cukraus stebėjimo ir maisto ribojimų šeima dar pratinasi.
„Ją reikia nuolatos stebėti, praktiškai negaliu eiti į darbą – jei nėra pagalbos iš šono, turint tokį vaiką, yra labai sunku dirbti. Kol kas mane į darbą išleidžia mano mama, bet ji irgi, žinokite, kiekvieną dieną sako, kad jai tikrai sunku. Aišku, visos priemonės automatizuotos, bet vyresniam žmogui yra labai sunku tai išmokti valdyti. Su šita liga tikrai sunku – kai jau įkrenti, apsiverčia visas gyvenimas aukštyn kojomis“, – neslepia moteris.
Be to, rudenį mergaitė pradės eiti į paruošiamąją klasę – tai, anot Renatos, kelia dar daugiau nerimo, mat kol kas nėra aišku, kas pamokų metu padės stebėti dukros būklę, prireikus duoti maisto ar vaistų.
„Mokykloje tokiu atveju viskas dažniausiai priklauso nuo mokytojos, ar ji geranoriška. Mūsų atveju mokytoja iškart pasakė – nieko nepadėsiu, nieko nežiūrėsiu. Žinoma, mokytojai tai ir nepriklauso. Tačiau kiek pasikalbu su kitomis mamomis, dažniausiai, jei mokytoja geranoriška, tėvai visas priemones palieka klasėje ir jei kas atsitinka, mokytoja visada sureaguoja vietoje“, – sako Renata.
„Tikrai bus atvejų, kai reikės jai paimti iš pirštelio kraują, pamatuoti cukrų – kadangi ji dar auga, esame etape, kai cukraus šuoliai gali keistis kas 10 minučių. Visaip gali būti – kartais gal visai nereikės, o kartais gal ir kelis kartus reikės pamatuoti. Nežinau, stengsiuosi eiti arba po pietų į darbą, arba keisimės su mama ir budėsime mokykloje. Nes man vaikas yra labai svarbu“, – teigia cukriniu diabetu sergančią dukrą auginanti alytiškė.
Galinčio padėti žmogaus mokykloje kol kas nerado
Renata sako mėginusi ieškoti ir kitų specialistų, kurie galėtų pamokų metu prireikus dukrai pamatuoti cukraus lygį kraujyje ar kitaip pasirūpinti, tačiau mokykloje nuolatinės slaugytojos nėra, o šeimai savivaldybės priskirta slaugytoja apsilanko kartą per keletą savaičių.
„Anksčiau mokyklose būdavo seselės, tai būtų gerai – tokiu atveju žinočiau, kad jei kas, ji ateis. Bet dabar jos eina turbūt per kelias mokyklas, ir išeina, kad kartą per savaitę ar kelias aplanko vieną mokyklą. Tai ji kaip ir niekuo negali padėti. Žinau mamų, kurios sakė, kad irgi mokytojos atsisakė padėti. Tai jos pačios budi pas vaikus koridoriuj“, – sako Renata.
„Dar galvojome, kad šitiems vaikeliams dar gali būti paskirti tie specialistai, kaip kad skiriami elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Bet, pasirodo, kad tai irgi priklauso nuo savivaldybės, jei yra atlikusių žmonių. Bet gydytoja sakė, kad tokiais atvejais budintys specialistai nėra priskiriami“, – sako diabetu sergančios mergaitės mama.
Visgi moteris viliasi, kad su mokyklos direktore iki rugsėjo dar pavyks rasti sprendimą.
Savivaldybė: pagalba visada suteikiama
Savo ruožtu Alytaus miesto savivaldybė pažymi, kad vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, mokymosi įstaigoje iki tam tikro amžiaus visada yra suteikiama pagalba. Šiuo metu, remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (VSSI) duomenimis, Alytaus miesto ugdymo įstaigose 2–10 m. amžiaus grupėje yra 4 vaikai, sergantys I tipo cukriniu diabetu.
„Mokykla, jei tėvai nori (būna atvejų, kad atsisako), plane savirūpai aptaria, kas padės vaikui. Pagalba visada suteikiama“, – rašoma portalui 15min raštu perduotame komentare.
Savivaldybės atstovė Ugdymo įstaigoje atsižvelgiant į mokinio poreikius ir gydytojo rekomendacijas, pagal mokinio tėvų prašymą ir sudarant mokymo sutartį, organizuojama pagalba mokinio savirūpai. Pildomas individualaus pagalbos teikimo ugdymo įstaigoje planas, kuriame nurodomi konkretūs pagalbos savirūpai poreikiai ir reikiama pagalba mokiniui, ugdymo proceso metu“, – nurodo Alytaus miesto savivaldybės administracija.
Primenama, kad pradėdamas lankyti ugdymo įstaigą, kiekvienas mokinys turi būti profilaktiškai pasitikrinęs sveikatą ir turėti galiojančią sveikatos pažymą. Elektroninė pažyma pateikiama VSSI sistemoje. Mokiniui, sergančiam cukriniu diabetu, gydytojas profilaktinėje pažymoje nurodo specialias rekomendacijas ir pirmosios pagalbos priemones, kurių gali prireikti mokiniui, dalyvaujančiam ugdymo veikloje.
Savivaldybės duomenimis, dauguma mokinių, sergančių I tipo cukrinio diabetu, turi gliukozės matavimo jutiklius, kurie padeda stebėti gliukozės kiekio kraujyje koncentraciją ir efektyviai kontroliuoti ligą (jutiklis duomenis perduoda tėvams/globėjams į telefoną).
Pirmieji požymiai, išduodantys diabetą
Šešerių metų pirmo tipo cukriniu diabetu sergančią dukrelę auginanti Renata nori pasidalinti ir su kitais tėvais, kokie pirmieji ligos simptomai ir kaip elgtis, turint įtarimą.
„Jei vaikas staiga dažnai šlapinasi, daug geria vandens, kiekviena mama gali atkreipti į tai dėmesį – tai yra vienas iš pirmųjų diabeto požymių. Aš pati iš pradžių nelabai supratau dėl to šlapinimosi – galvojau, gal atsirado koks šalutinis pūslės uždegimas. Kai eini 34 kartus per dieną į tualetą, o ji nueina, grįžusi pasėdi ir po kelių minučių vėl sako - noriu į tualetą“, – pasakoja Renata.
Iš pradžių nuvykusi į ligoninę, moteris teigia net nepamaniusi, kad dukros būklė gali būti tokia rimta.
„Galvojau, kad mus veža į ligoninę, kur pagulėsime, mergaitę išgydys – ir net nežinojau, kas tas diabetas iš tikrųjų. Galvojome, pasveiksim, bet gerai, kad nuvažiavome, nes, sako, galėjote ant rytojaus ir numirti. Cukrus buvo jau labai aukštas. Tokiais atvejais žmones ištinka koma ir gali jau niekas nebepagelbėti.
Bet iš pradžių galvoji, kad pabūsime ligoninėje ir pasveiksime, tik vėliau išgirsti, kad tai yra pirmo tipo diabetas ir kad vaikas niekada nepasveiks, kad visą gyvenimą reikės leisti vaistus ir nieko negalėsime normaliai valgyti ir už kiekvieną kąsnį reikės leistis vaistus į pilvelį. Tai tikrai, žinokite, ištinka šokas ir, atrodo, sugriūna visas pasaulis“, – teigia Renata.
