Tokią kasdienybę išgyvena tūkstančiai žmonių su negalia Lietuvoje. Ir vis dėlto – daugelis jų nori ne gailesčio ar išskirtinių sąlygų, o paprasčiausiai galimybės būti dalimi – komandos, miesto, gyvenimo.
Dirbančių neįgaliųjų asociacija kviečia pažvelgti į prieinamumą ne kaip į techninę pareigą, o kaip į žmogišką tiltą, jungiantį mus visus. Nes kai aplinka yra prieinama – atsiranda galimybė dirbti, bendrauti, augti.
Vytauto istorija: kai mažos detalės atveria duris
Vytautas – programuotojas su regėjimo negalia. Jis jau aštuonis mėnesius dirba SEB banke. Pirmą kartą atėjęs į biurą, jis pamatė: „Čia nauja, modernu. Ir jau nemažai beveik pritaikyta. O paskui – dar ir patobulinta.“
Lifte atsirado Brailio žymos. Ant turėklų informacija, kuriame aukšte esi. Įrengtos taktilinės linijos, padedančios orientuotis. Ir svarbiausia – kolegos, kurie klausia, o ne sprendžia už tave.
„Mano regėjimo negalia yra tik dalis manęs, ji netrukdo man dirbti. Kai aplinka man saugi, aš tiesiog darau tai, ką moku geriausiai – programuoju“, – sako Vytautas.
Jo kolegos sako paprastai: Vytautas puikus žmogus ir puikus specialistas, geriau susipažinus pamatai, kad jo negalia yra tik nedidelė asmenybės dalis, ir kviečia visus pirmiau matyti asmenybę, o ne negalią.
Žmogiškumas – svarbiausias sprendimų pagrindas
„Kaip Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovei, man dažnai tenka kalbėti apie skaičius, prieinamumą, politiką. Bet visų pirma – aš matau žmones. Žmones, kurie nori dirbti. Nori prisidėti. Nori būti reikalingi“, – sako asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
„Ir labai dažnai viskas, ko reikia – tai paprasti, žmogiški sprendimai. Uždėti Brailio užrašą. Pažymėti laiptą. Pasakyti: ,,jei ką, kreipkis’’. Žmogiškumas – nieko nekainuoja, ir dažnai yra svarbiausias žingsnis visų kitų prieinamumo problemų sprendimo link.
Kodėl vis dar tik 3 iš 10?
Lietuvoje dirba tik apie 30 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia, kai Europos Sąjungos vidurkis – beveik dvigubai didesnis. Dažniausiai kliūtis nėra gebėjimai ar išsilavinimas. Kliūtis – nepritaikyta aplinka ir abipusės baimės: darbdaviai bijo, kad negalės atliepti asmenų su negalia poreikių, o asmenys su negalia bijo išankstinių nuostatų ar darbdavių nenoro keistis. Bet tai išsprendžiama. Paklauskite. Konsultuokitės. Mes padėsim“, – ragina Dirbančių neįgaliųjų asociacija.
Ką galime padaryti?
Jei esate darbdavys – peržvelkite savo darbo aplinką. Gal kai ką pakeisti užtektų vienos popietės?
Jei esate kolega – pasidomėkite, ko galbūt reikia šalia dirbančiam žmogui su negalia.
Jei esate savarankiškas darbuotojas su negalia – žinokite, kad jūsų vieta komandoje egzistuoja. Ir mes padėsim ją rasti.
O kaip žmogus – plėskite savo žinių ribas, domėkitės, klauskite ir nebijokite pažinti kitaip pasaulį patiriančių žmonių.
Pažiūrėkite patys: kas pasikeičia, kai durys atsiveria
Šiame pranešime pasidalijome Vytauto istorija, bet geriausiai ją papasakos jis pats. Kviečiame pasižiūrėti trumpą vaizdo klipą, kuriame Vytautas pasakoja apie savo patirtį mieste ir darbe, apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria kasdien ir kokie sprendimai padėjo juos įveikti.
