Policijos atstovų teigimu, vaikai su nepažįstamais asmenimis internete susiduria dažnai – tiek socialiniuose tinkluose, tiek žaisdami vaizdo žaidimus. Taip išauga tikimybė vaikui tapti sukčių ar išnaudotojų taikiniu, pažymi policijos atstovai. Mat, anot jų, nusikalstamą veiką vykdantys žmonės apsimeta vaikų bendraamžiais arba patikimais suaugusiais, palaipsniui įgyja jų pasitikėjimą ir įtraukia į manipuliatyvius santykius, vadinamus „grooming'u“.
„Tokios manipuliacijos metu vaikui siūlomos dovanos, dėmesys, virtualūs taškai ar net pinigai, o vėliau prašoma intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų. Gavę kompromituojančios medžiagos, šie asmenys neretai imasi šantažo – grasina paviešinti turinį, jei nebus gauta daugiau. Ši taktika sukelia didžiulį emocinį spaudimą vaikui, kuris dažnai bijo kreiptis pagalbos“, – rašoma policijos atstovų portalui perduotame komentare.
Vaikai į pornografinio išnaudojimo pinkles dažniausiai patenka dėl kompleksinių priežasčių, socialinių, psichologinių ir technologinių veiksnių. Be to, dažnai jų pažeidžiamumas priklauso ir nuo šeimos aplinkos, socialinės padėties, emocinės būklės bei gebėjimo saugiai naudotis informacinėmis technologijomis, nurodoma policijos komentare.
„Ši problema ypač aktuali vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų, kur trūksta tėvų priežiūros ar emocinio ryšio. Tokie vaikai gali būti lengvai manipuliuojami per finansinius pažadus“, – teigia Lietuvos policijos atstovai.
Per 8 metus nustatytų išnaudojimo atvejų daugėjo dvigubai
Naujausi duomenys rodo, kad nuo 2016-ųjų metų iki praėjusių, Lietuvoje užfiksuota beveik dvigubai daugiau atvejų, kai disponuojama pornografinio turinio dalykais, kuriuose atvaizduoti vaikai.
Pernai Lietuvoje iš viso nustatyti 339 disponavimo pornografinio turinio dalykais atvejai, iš kurių didžiojoje dalyje – 271 – buvo atvaizduoti vaikai, rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys. 204 tokius atvejus policijai pavyko ištirti.
2016-aisiais iš 144 visų per metus nustatytų disponavimo pornografinio turinio dalykais atvejų, su vaikais buvo susiję 124. Tais metais policija ištyrė 108 iš jų.
„Vaikų pornografinio išnaudojimo tema išlieka viena jautriausių ir pavojingiausių visuomenėje, nes šie nusikaltimai ne tik pažeidžia pagrindines vaiko teises, bet ir sukelia ilgalaikes psichologines traumas, kurios gali lydėti visą gyvenimą“, – rašoma policijos atstovų portalui perduotame komentare.
Pavojai įvairialypiai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo psichologė Vilma Paliaukienė atkreipia dėmesį, kad įvairausio plauko nusikaltėlių aukomis gali tapti bet kokio amžiaus vaikai, turintys prieigą prie interneto – jie gali nukentėti ir nuo elektroninių patyčių, nesudėtingai pamatyti jų brandai netinkamą turinį, kuris gali paveikti jų emocinę ir psichinę sveikatą, paskatinti destruktyviai elgtis ar suklaidinti.
„Vaikai gali nesuprasti, kodėl ir kiek yra svarbu saugoti savo asmens duomenis, tad bendravimas su nepažįstamais ir negerų ketinimų turinčiais žmonėmis, kurie internetinėje erdvėje dažnai apsimeta bendraamžiais ir paskatina vaikus pasidalinti savo asmeninėmis nuotraukomis, gali virsti nusikaltimu, susijusiu su pornografinio pobūdžio turinio kūrimu ir sklaida“, – sako V. Paliaukienė.
Visgi, ji pažymi, kad oficialiai skelbiamų ištirtų atvejų, kai disponuojama pornografinio turinio dalykais, kuriuose atvaizduoti vaikai, skaičiaus padidėjimas nebūtinai gali reikšti augantį tokio pobūdžio nusikaltimų padidėjimą – tai gali atspindėti ir gerėjantį visuomenės smurto atpažįstamumą, augantį žmonių sąmoningumą, drąsą pranešti apie nusikaltimus, taip pat tobulėjančias technologijas, leidžiančias lengviau identifikuoti pornografinį turinį, nusikaltimus atliekančius žmones.
Tai, kad vaikas galimai nukentėjo nuo seksualinių nusikaltimų, kartais gali būti matoma akivaizdžiai, sako psichologė. Todėl tiek vaiko tėvams, tiek kitiems žmonėms, esantiems artimiausioje vaiko aplinkoje, ypač svarbu būti atidiems ir dėmesingiems, matant vaiką jo kasdienybėje, stebint jo elgesio ir savijautos pokyčius bei nuolat stengiantis kurti su vaiku saugų ir patikimą ryšį.
„Pavyzdžiui, stebimas vaiko emocinės būsenos suprastėjimas, sutrikęs miegas, pablogėję mokymosi pasiekimai, pasikeitęs elgesys. Tačiau kartais signalai gali būti labai subtilūs, vaikas savo savijautą sąmoningai arba nesąmoningai gali slėpti, išoriškai atrodyti linksmas – tokiais atvejais tampa sudėtingiau identifikuoti vaiką, kaip patyrusį įvairaus pobūdžio seksualinį smurtą, tad atsiranda rizika, jog jis negaus savalaikės pagalbos“, – sako V. Paliaukienė.
Todėl labai svarbu ir mokyti vaikus skaitmeninio raštingumo bei nuo mažumės perteikti žinutę, jog buvimas virtualioje erdvėje ne visada yra smagus ir saugus. Taip pat labai svarbu vaikus padrąsinti laiku pranešti apie virtualiame pasaulyje patiriamus iššūkius, o suaugusiesiems – priimti vaikų atsiskleidimą jų nekaltinant ir nebaudžiant.
Pagrindiniai žingsniai, siekiant vaiko saugumo internete
Vaiko teisių gynėjai taip pat dalijasi keletu pagrindinių patarimų tėvams, kaip padėti kurti vaikui saugius ir sveikus naudojimosi technologijomis įpročius.
- Įsitraukti į vaiko skaitmeninį gyvenimą – tėvams svarbu rodyti susidomėjimą veikla, kuria vaikas užsiima naudodamasis internetu, pavyzdžiui, kartu aptarti mėgstamas programėles, lankomas svetaines ir socialinius tinklus, žaidžiamus žaidimus ir, žinoma, svarbu vaikui paaiškinti, koks jų tikslas, kaip jais reikėtų saugiai naudotis, elgtis, bendrauti ir pan.
- Atsižvelgti į turinio kontrolę – vienas iš saugumo garantų internetinėje erdvėje yra vaikų naudojimasis tokiu turiniu, kuris būtų pritaikytas jų amžiui, brandai, gebėjimams. Tai galioja ne tik matomiems animaciniams ar kitokiems filmams, bet ir žaidimams, socialiniams tinklams ir bendravimo forumams – svarbu, kad juose vaikai būtų apsaugoti nuo smurtinio pobūdžio, nešvankaus ar kitokio turinio.
- Kalbėtis su vaikais, mokyti juos, kaip saugiai elgtis, bendrauti internete, paaiškinti apie galimas grėsmes – svarbu, jog vaikai, leisdami laiką internete, žinotų, jog jie niekam neturėtų atskleisti savo asmeninių duomenų (adreso, telefono numerio, mokyklos ir kt.), taip pat nesiųstų savo nuotraukų, nepriimtų kvietimų „draugauti“ iš nepažįstamų žmonių, vengtų atsakyti į įtartinus laiškus ir žinutes.
- Atrasti kartu su vaiku pusiausvyrą tarp realaus ir virtualaus gyvenimo – šiuolaikiniams vaikams yra labai svarbu mokytis bendrauti gyvai, o ne vien virtualiai. Tad svarbu padėti vaikams išlaikyti sveiką kasdienį balansą tarp laiko internete ir kitų veiklų – fizinio aktyvumo, socializacijos, ugdančių pomėgių ar tiesiog kokybiško, suartinančio laiko, bendraujant su šeimos nariais, draugais.
- Išugdyti vaikams įprotį pranešti apie patiriamus sunkumus – svarbu, jog vaikas turėtų su tėvais saugų tarpusavio ryšį, kuris leistų jam pasisakyti apie viską, kas jam kelia nerimą internete – galbūt jaučiamos patyčios, virtualūs draugai, kitų žmonių prašymai ar raginimai elgtis pagal jų norus ir pan. Visa tai padeda kurti abipusį pasitikėjimą ir suaugusiesiems laiku imtis veiksmų, siekiant vaikui padėti.
