Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 22d. 11:00

Skyrium gyvenančios šeimos naudojasi karantinu – antrai pusei draudžia susitikti su vaiku

Nesutariantys tėvai
123RF.com nuotr. / Nesutariantys tėvai

Karantino sąlygomis paaštrėjo skyrium gyvenančių šeimų nesutarimų dėl bendravimo su vaiku(-ais) tvarkos. 15min kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu išaiškinti, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis tėvai.

Į portalą 15min kreipėsi Tomas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su klausimu, ką jam daryti, kokias teises jis turi ir kaip pasiekti, kad teismo sprendimas leisti matytis su vaiku būtų vykdomas?

Tomas šiuo metu išgyvena skyrybų procesą. Jo teigimu, su žmona vyksta nesutarimai dėl vaiko, kuriam beveik 4,5 metų, priežiūros.

„Pirminis pasiūlymas man buvo – nemokėk alimentų ir nematysi vaiko, gal kartais – per šventes. Aš, aišku, nesutikau. Buvo mediacijos, psichologų konsultacijos, bet niekas nepadeda, (žmona – aut.) stengiasi man kiek įmanoma neduoti vaiko, kaip suprantu, pradžioje net išvis buvo stengiamasi jį atpratinti, nes vaikas po ilgo nesimatymo į mane pradėjo kreiptis ne „tėti“, o vardu. Kitaip tariant, mamos noras yra, kad su vaiku matyčiausi kuo rečiau.

Galiausiai galima leisti vaikui per skaipą, mesendžerį ar telefonu su manim pašnekėti, bet į visus šituos prašymus niekaip nereaguojama.

Dabar nustatyta teismo tvarka, kad su vaiku galiu matytis kiekvieną trečiadienį ir du šeštadienius per mėnesį. Trečiadienį turėjau pasimatyti su vaiku, bet likus mažiau nei šešioms valandoms iki susitikimo gavau žmonos žinutę, kad dėl karantino pasimatymai su vaiku stabdomi ir bus atnaujinti, kai karantinas baigsis.

Kreipiausi į vaiko teises, išgirdau, kad šiuo metu yra daug tokių atvejų, kai ta pusė, kuri nenori leisti kitai matytis su vaiku, naudojasi situacija. Ir dar labai patogu tuo, kad notarai ir antstoliai, kurie gali fiksuoti faktą, kad neleidžiama matytis su vaiku, visi yra išėję dviejų savaičių atostogų.

Vaiko teisės mane informavo, kaip viską fiksuoti, kad, kai antstoliai grįš, būtų galima fiksuoti faktą, kad buvo neleista matytis su vaiku.

Taigi parašiau žmonai žinutę, kad atvažiuosiu. Atvažiavau numatytu laiku (kai paskirtas susitikimas – aut.), buvau neįleistas, gavau dar vieną žinutę, kad karantinas, mes išvažiavę. Na, karantinas karantinu, bet mano žmona žino, kad aš jau kurį laiką dirbu iš namų, kažkokių kontaktų neturiu.

Jei ji kažkur išvažiavo, antrų namų jokių neturi, vadinasi, vaikas kontaktuoja su kažkokiais trečiaisiais asmenimis. Galiausiai galima leisti vaikui per skaipą, mesendžerį ar telefonu su manim pašnekėti, bet į visus šituos prašymus niekaip nereaguojama, į juos net neatsako“, – savo situaciją išdėstė vyras.

123RF.com nuotr./Vyras naudojasi mobiliuoju telefonu
123RF.com nuotr./Vyras naudojasi mobiliuoju telefonu

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Alinos Jakavonienės išaiškinimas, kaip turėtų būti elgiamasi susiklosčius tokiai situacijai.

„Pažymime, kad tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d.).

Visus klausimus, susijusius su vaiku, abu tėvai pirmiausia turėtų spręsti bendru tarpusavio susitarimu ir taikiai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (CK 3.165 str. 3 d.).

Būtent tėvų bendradarbiavimas, randant tarpusavio kompromisą, sudaro tinkamiausias sąlygas užtikrinti vaiko saugumą ir sveiką aplinką, taip pat padeda užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Tėvams nepavykus rasti bendro sutarimo, ginčą tarp tėvų dėl vaiko auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų su vaiku susijusių klausimų sprendžia teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Kartu svarbu vaiko atstovams pagal įstatymą įvertinti ir susitarti, kaip būtų užtikrinama ši vaiko teisė karantino režimo laikotarpiu, pvz., vengiant viešų vietų, susibūrimų, atsisakant kelionių mieste, kelionių į parduotuvę, viešojo transporto ir pan.

Tuo atveju, jei skyrium nuo vaiko gyvenantis vienas iš tėvų yra grįžęs iš užsienio šalies, jam privaloma laikytis karantino ir saviizoliacijos sąlygų ir kitų privalomų rekomendacijų dėl prevencinių priemonių viruso plitimui, tokiais atvejais siūlytina tėvams susitarti dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo, vengiant tiesioginio kontakto, bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis ar pan.

Nepavykus susitarti geranoriškai, kiekvienas iš vaiko tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pavyzdžiui, laikino bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu / motina nustatymo ar pakeitimo). Teismas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima per 3–7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos rašytinio proceso tvarka (CPK 147 str. 1 d.).

Akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas (CPK) 587 str. 4 p.), kuri vykdytina skubiai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 18 str., 152 str. 1 d., 6 d., 588 str.), o atsižvelgiant į tai, kad visų sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, organizuoti vykdymo veiksmus ir užtikrinti jų vykdymą turi antstolis, jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, tuo atveju, jei Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ar kitas įsiteisėjęs teismo sprendimas) nėra vykdoma, asmuo turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio jos vykdymo, kuris, nustatęs nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo faktą, turi teisę surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs tokį antstolio pareiškimą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti piniginę baudą (CPK 771 str. 6 d.).“

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Neringos Martišienės komentaras:

„Kauno apskrities VTAS karantino sąlygomis teko aiškintis situaciją, kai skyrium gyvenantis tėvas nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir po susitikimo sūnaus į namus pas mamą nebeparvežė. Pasiteisinta karantinu, tėvo įsitikinimu, jis geriau užtikrinsiantis vaiko saugumą.

Kitas jaunas tėtis, kuriam teismo sprendimu nustatyta galimybė susitikti su vaiku viešoje vietoje, nepatenkinas, kad tam bendru sutarimu numatyta mažo miestelio įstaiga dėl karantino uždaryta ir jie negalintys pasimatyti.

Dar vienas nesutarimas: vyras buvusią sutuoktinę skundžia dėl to, kad jau kelias dienas vėluoja jo susitikimas su sūnumi, dėl saviizoliacijos mama nusprendė riboti bendravimą ir t. t.

Taigi yra situacijų, kai ultimatyviai reikalaujama susitikimų pagal teismo nustatytą tvarką, tačiau tam prieštarauja saviizoliacijos reikalavimai, kai, pavyzdžiui, vienas iš vaiko tėvų yra grįžęs iš užsienio, – išplatintame pranešime cituojama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja N.Martišienė. – Prašome sąmoningumo saugant savo vaikų ir kitų artimųjų sveikatą. Akcentuodami savo teisę susitikti su vaiku, neužmirškime jo teisės į saugumą“.

N.Martišienė atkreipia dėmesį, kad saviizoliacijos laikotarpiu su vaiku ryšį atskirai gyvenantys tėvai gali palaikyti telefonu, Skype programa ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ragina pasitelkti kūrybiškumą, išnaudoti visiems mums neįprastas sąlygas ryšiui su vaiku stiprinti ir neeikvoti jėgų bergždžioms rietenoms.

Akcentuodami savo teisę susitikti su vaiku, neužmirškime jo teisės į saugumą.

Specialistė pataria ieškoti tarpusavio kompromisų, iškilusius nesutarimus spręsti lanksčiai ir saugoti nuo jų savo vaikus. Svarbu, kad dėl santykių krizės vaikas nesijaustų atstumtas vieno iš tėvų. Abiejų tėvų pareiga pirmiausiai užtikrinti fiziškai ir emociškai saugią aplinką vaikui.

Notarai priima tik užsiregistravusius

Penktadienį Teisingumo ministerija išplatino pareiškimą, kad Lietuvos notarai atnaujina savo darbą.

Dėl koronaviruso grėsmės plitimo, paskelbus Lietuvoje karantino režimą, teisingumo ministro įsakymais laikinai nuo kovo 16 d. iki kovo 20 d. buvo sustabdytas notarų darbas.

Notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio teigimu, darbą pradeda tie notarai, kurie turi apsaugos priemonių. „Jaučiame didelę atsakomybę už mūsų klientų, notarų ir jų darbuotojų sveikatą. Todėl net iš kelių šaltinių perkame apsaugos priemones, jų žada suteikti ir Teisingumo ministerija. Visiems teks apsišarvuoti kantrybe, nes pandemijos situacijoje ne viską įsigyti pavyksta operatyviai. Tačiau dalis notarų jau atnaujino darbą, kiti prisijungs, kai bus gauta apsaugos priemonių”, – sakė M.Stračkaitis.

Notarų biuruose priimami tik iš anksto nuotoliniu būdu – telefonu ar elektroniniu paštu užsiregistravę asmenys. Notaras gali atsisakyti registruoti asmenį, neįleisti į patalpas asmens ir nesuteikti paslaugų, jeigu kyla abejonių dėl jo sveikatos būklės, jeigu nesilaikoma būtinų prevencijos priemonių ir kyla rizika sveikatai.

Visi pasirengiamieji darbai privalo būti atliekami nuotoliniu būdu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką