Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 2d. 11:08

Treneriai: nesportuojantį vaiką lengva pažinti iš „klaustuko“ laikysenos

Vaikai baseine
123RF.com nuotr. / Vaikai baseine

Antsvoris ir nutukimas, netaisyklinga laikysena, disciplinos ir motyvacijos stoka – tai tik kelios pasekmės, susijusios su vis didėjančiu vaikų ir paauglių nejudrumu. Jokia paslaptis, kad nemažai šiuolaikinių vaikų aktyviau gainioja kompiuterinių žaidimų herojus ekranuose, nei juda patys. Iš su vaikais dirbančių specialistų lūpų – apie tai, kiek judėjimo per dieną būtų optimalu, kaip tėvams paskatinti savo atžalas sportuoti bei kokias savybes ugdo sportas.

Svarbu ir herojai, ir tėvų pavyzdys

Vilniuje veikiančio sporto klubo „Forum“ plaukimo treneriai Vitalijus Sėja ir Ilja Gorbinas su vaikais dirba jau ilgai – V.Sėja devynerius, I.Gorbinas – penkerius metus. Susidomėjimo plaukimo treniruotėmis niekada netrūko, tačiau pastaraisiais metais kilo tikras dėmesio plaukimui bumas – visi vaikai nori plaukti, treneriai su šypsena sako, jog viskas dėl Rūtos Meilutytės pasiekimų pasaulio čempionatuose. Iš čia ir pirmasis trenerių pastebėjimas-patarimas: vaikams reikia herojų, reikia, į ką lygiuotis. Tačiau vien to irgi neužtenka.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Plaukimo treniruotė su Rūta Meilutyte „Girstučio“ baseine
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Plaukimo treniruotė su Rūta Meilutyte „Girstučio“ baseine

Pašnekovai sutartinai tvirtina, jog beveik taisyklė, jog sportiškesni yra sportiškų tėvų vaikai – jei tėvai patys juda, sportuoja, tai yra šeimos laisvalaikio dalis, vaikui judėjimas taip pat bus natūralus. „Į mūsų baseiną tėvai atveda net visai mažų vaikų. Teisingiausiai elgiasi tie tėvai, kurie patys su mažyliu lipa į vandenį, ypač, kol jis apskritai prie vandens, naujų pojūčių dar tik pratinasi o ne tiesiog atiduoda treneriui, – pastebi V.Sėja. – Kai vaikas didesnis, irgi reikėtų domėtis jo pasiekimais, jei tik yra galimybė, bent kartais pasportuoti kartu.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitalijus Sėja
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitalijus Sėja

Kiek judėti būtina?

Mokykloje vaikai paprastai turi 2 kūno kultūros pamokas per savaitę, ar tos 1,5 val. ir galėtų būti tas reikiamas minimalus judėjimo laikas? Pasak trenerių, tiek tikrai nepakanka, vaikui reikėtų aktyviai judėti bent 30 min. per dieną – tiek aktyviai, kad suprakaituotų ir pavargtų. Kita su vaikais dirbanti specialistė, reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeutė Aistė Venskutė cituoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendaciją, jog paaugliams kasdien rekomenduojama judėti bent po 60 minučių vidutiniu ar dideliu intensyvumu. Pasak kineziterapeutės, geriausia, jei judėjimo intensyvumą ir fizinio aktyvumo formą vaikui pritaikytų specialistas.

Padarius mankštą, organizmas lengviau pabunda, vaikas pažvalėja, suaktyvėja ir medžiagų apykaita, atsiranda apetitas.

Kai kuriose mokyklose, ypač pradinėse klasėse, mokiniai skatinami trumpų pertraukėlių metu pasimankštinti, tačiau rytinę mankštą daugelis vaikų pamiršę. „Viskas dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo ir skubėjimo, nors rytinė mankšta daug laiko net neatimtų – kas rytą užtenka ir 10 minučių, kad vaikas „prasitampytų“, atliktų kelis paprastus pratimus. Padarius ryte mankštą, organizmas lengviau pabunda, vaikas pažvalėja, suaktyvėja ir medžiagų apykaita, atsiranda apetitas“, – pastebi I.Gorbinas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ilja Gorbin
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ilja Gorbin

Svarbu stumtelėti, bet neversti

Kol vaikas dar mažas, sporto būrelį paprastai parenka tėvai, pasak plaukimo trenerių V.Sėjos ir I.Gorbino, svarbu, kad tą darydami tėvai pirmiausia galvotų ne, tarkime, apie savo neišpildytas svajones („gaila, netapau futbolininku“, „visada norėjau lankyti gimnastiką“), bet paisytų vaiko norų.

„Dažnas vaikas vienu metu lanko kelis būrelius, nereikia dėl to nerimauti, nes vaikas ilgainiui pats atsirenka, kas jam patinka, ir dalis veiklų natūraliai atkrenta“, – sako I.Gorbinas. Pasak trenerių, tėvai turėtų atsižvelgti į vaiko norus ir nespausti lankyti treniruočių, jei sporto šaka vaikui akivaizdžiai nepatinka. „Daugiausia naudos iš sporto gauna, o ir gerų rezultatų vaikas pasiekia tik tada, jei sportuoti jam malonu, per prievartą nieko nebus“, – sako V.Sėja.

Jei vaikas nemėgsta konkuruoti, nereikia jo versti varžytis, geriau akcentuoti, kaip jis pats patobulėjo per tam tikrą laiką.

Pagal charakterį vaikai labai skirtingi – vieni didesni individualistai, kitiems įdomu ką nors veikti būryje, pasak trenerių, šiuolaikinėse treniruotėse į individualias vaiko savybes paprastai atsižvelgiama. Yra nemažai vaikų, kuriems labai svarbus varžymosi elementas, sportuoti juos skatina artėjantys klubo ar mokyklos čempionatai, galimybė ant kaklo užsikabinti simbolinį medalį. Tačiau jei vaikas nemėgsta konkuruoti, nereikia jo versti varžytis, geriau akcentuoti, kaip jis pats patobulėjo per tam tikrą laiką – tarkim, prieš mėnesį dar neišsilaikė ant vandens, o dabar jau išsilaiko, anksčiau neįveikdavo tam tikro atstumo, dabar jau įveikia ir panašiai.

Vaikai lyg „klaustukai“

Paklausti, ar iš pirmo žvilgsnio gali pasakyti, kuris vaikas sportuoja, o kuris ne, plaukimo treneriai sako, jog 90 proc. taip. „Nesportuojantys vaikai dažniausiai primena klaustuką – pečiai sulinkę, mentės atsikišusios“, – sako V.Sėja.

Plaukimo trenerius papildo ir kineziterapeutė A.Venskutė. Fizinio aktyvumo stoka valgant greitą maistą, nereguliarių pusryčių ir kalorijų perteklius antroje dienos pusėje lemia, jog šiuolaikiniai vaikai vis dažniau turi anstvorio ar yra nutukę. Pasak jos, dėl vis labiau plintančio pasyvaus laisvalaikio – sėdėjimo prie kompiuterio ar televizoriaus –vystosi ir netaisyklinga laikysena, atsiranda raumenų disbalansas, ilgainiui atsiranda ne tik minkštųjų audinių, bet ir sąnarinių struktūrų pakitimų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aistė Venskutė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aistė Venskutė

Kaip sako plaukimo treneris I.Gorbinas, nesportuojančio vaiko kūnas primena „želė“ – trūksta raumenukų, jų tonusas mažas.

Geriausia pavalgyti ne vėliau, kaip likus valandai ar pusantros iki treniruotės, o jei jau tikrai norisi užkąsti, verčiau suvalgyti bananą.

Sporto treniruotės vaikams paprastai vyksta po pamokų, antroje dienos pusėje, kaip joms reikėtų pasiruošti? Pasak plaukimo trenerių, nesvarbu, kokią bebūtų sporto šaka, tinkamas miego ir maitinimosi režimas labai svarbus. „Būna, kad prieš pat treniruotę mama įduoda vaikui suvalgyti kokią bandelę ir kas tada atsitinka? O gi vaikas nepaplaukia arba beveik miega. Geriausia pavalgyti ne vėliau, kaip likus valandai ar pusantros iki treniruotės, o jei jau tikrai norisi užkąsti, verčiau suvalgyti bananą“, – pataria V.Sėja.

Nors verta pasikonsultuoti su specialistu, koks sporto krūvis būtų optimaliausias konkrečiam vaikui, ypač, jei jis jau turi antsvorio, paklausti apie tai, ar sporto gali būti per daug, plaukimo treneriai sako, kad paprastai sveiko vaiko organizmas po fizinio krūvio labai greitai atsigauna, o jei vaikas treniruotėje labai pavargsta, jis tiesiog sustoja. „Yra vaikų, kurie per plaukimo treniruotę gerokai pavargsta, tai normalu, nes krūvis nemažas. Tačiau, žiūrėk, paskelbi, kad treniruotė baigta, ir vaikai vėl dūksta, laksto“, – juokiasi treneris V.Sėja.

Ugdo ir charakterį

„Tinkamai parinktas fizinis krūvis ne tik stiprina visas organizmo sistemas ir funkcijas. Nuo jo taip pat priklauso motoriniai gebėjimai, judėjimo įgūdžiai, tokios fizinės ypatybės kaip greitumas, jėga, lankstumas ir aerobinė ištvermė. Mokslininkai taip pat nustatė, kad reguliarus fizinis aktyvumas ne tik sumažina kūno riebalų kiekį, bet ir reikšmingai pagerina mokinių dėmesio koncentraciją, mokymosi pasiekimus, mažina depresijos simptomus“, – teigia reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeutė A.Venskutė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio „Sekmadienis – sporto diena“ akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Renginio „Sekmadienis – sporto diena“ akimirka

Jai antrina ir vaikus plaukti mokantys I.Gorbinas bei V.Sėja, pasak jų, sportuodamas vaikas pirmiausia išmoksta disciplinos – treniruotėse jie privalo paisyti ir trenerio nurodymų, ir dirbti grupėje, nemažai treniruočių turi varžymosi elementų, todėl vaikai mokosi ir laimėti, ir pralaimėti, tad, atitinkamai, susitvarkyti su teigiamomis bei neigiamomis emocijomis.

„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką