Sekite 15min Google
„NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas atskleidžia, kad dirbtiniu intelektu veikiančios „nurengimo“ programėlės lengvai prieinamos interneto svetainėse ir per „Telegram“ robotus. Jomis sukurti klastotę galima vos keliais paspaudimais – techninių žinių tam nereikia. Pasak eksperto, tokie vaizdai naudojami ne tik pinigams išvilioti, bet ir žmogui pažeminti, rašoma ESET pranešime žiniasklaidai.
„Tokios klastotės plinta uždarose paauglių grupėse ir tampa būdu išjuokti ar pažeminti kitą žmogų. Jos pasitelkiamos ir kerštaujant po skyrybų ar konfliktų – norint pakenkti buvusio partnerio reputacijai. Svarbu suprasti, kad šios programėlės neatkuria tikrojo žmogaus kūno, o sugeneruoja vaizdą, kuriame jis atrodo nuogas, tačiau tai, kad vaizdas suklastotas, nesumažina žmogaus patiriamo pažeminimo ir žalos jo reputacijai“, – teigia R. Liubertas.
„Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė sako, kad vien perspėti vaikus nesidalyti intymiomis nuotraukomis šiandien nebepakanka.
„Nerimas dėl paviešintų intymių vaizdų – viena dažnesnių temų, kai vaikai su mumis kalbasi apie saugumą internete. Vieni nerimauja dėl pačių išsiųstų nuotraukų, kiti – dėl sukurtų dirbtiniu intelektu. Iš mokyklų taip pat girdime, kad DI sukurti ar pakeisti atvaizdai tampa patyčių įrankiu. Todėl neužtenka vaikams kartoti, kad nieko nesiųstų ir neskelbtų viešai. Turime keisti tai, kaip su jais kalbame apie saugumą internete“, – sako E. Tamulionytė.
Kodėl vaikai nedrįsta papasakoti?
Apie patirtą pažeminimą suaugusieji sužino ne visada. Net jei vaikas niekam nesiuntė intymių nuotraukų, dėl sukurtos klastotės jis gali kaltinti save, o baimė sulaukti priekaištų ar bausmės trukdo kreiptis pagalbos.
„Dažnai vaikai, kurie kreipiasi į „Vaikų liniją“, kaltina save ir nedrįsta apie tai pasipasakoti artimiesiems. Jie bijo nuvilti, nuliūdinti ar supykdyti, bijo išgirsti „ar aš nesakiau“, o kartais dar ir likti nubausti interneto atėmimu“, – pasakoja E. Tamulionytė.
Sužinoję apie klastotę, suaugusieji kartais mėgina vaiką nuraminti sakydami, kad nuotrauka netikra, tačiau vaikui rūpi, kiek žmonių ją jau matė, kas ja patikėjo ir kaip rytoj reikės eiti į mokyklą.
„Net ir akivaizdžiai netikra nuotrauka, naudojama išjuokimo, pažeminimo tikslais, gali būti labai skausminga, kelti nemalonias asociacijas, gadinti reputaciją ir įsiminti ilgam“, – pabrėžia E. Tamulionytė.
Klastotės gali tapti ir šantažo priemone. Grasinimas paviešinti vaizdą ar išsiųsti jį artimiesiems bei bendraamžiams gali paskatinti vaiką vykdyti šantažuotojo reikalavimus ir slėpti tai, kas vyksta. Kibernetinio saugumo ekspertas R. Liubertas įspėja, kad sumokėta išpirka negarantuoja, jog vaizdas nebus išplatintas, o pinigų reikalavimai gali kartotis. Todėl svarbu, kad vaikas neliktų vienas su patiriama baime ir žinotų, jog kreipęsis pagalbos sulauks palaikymo, o ne kaltinimų.
Prie žalos prisideda ir tie, kurie gautą vaizdą persiunčia kitiems, nors patys klastotės nekūrė. Kaskart juo pasidalijus, vaizdą pamato daugiau žmonių, o nukentėjusiam vaikui tai gali reikšti dar daugiau pašaipų ir pažeminimo. Todėl, pasak E. Tamulionytės, su vaikais svarbu kalbėtis ne tik apie jų pačių saugumą, bet ir apie atsakomybę už tai, kuo dalijasi.
„Vaikams gali reikėti pagalbos suprasti, kokias pasekmes jų veiksmai turi kitam žmogui. Net jei vaikas pats vaizdo nesukūrė ir nenorėjo nieko blogo, jo veiksmai gali prisidėti prie žalos. Moralai ir kaltų paieškos čia mažai padės – verčiau kalbėtis, užduoti atvirus klausimus ir padėti pažvelgti į situaciją iš šalies“,– sako E. Tamulionytė.
Pirmiausia – išklausyti ir padėti
Sužinojus, kad vaiko nuotrauka panaudota intymiai klastotei, svarbu ne tik stabdyti jos plitimą, bet ir pasirūpinti, kaip jaučiasi pats vaikas. Pirmoji tėvų reakcija turėtų padėti jam suprasti, kad gerai padarė papasakojęs, nėra kaltas dėl kito žmogaus veiksmų ir sulauks pagalbos.
„Pasitikėjimas kuriamas ne kai nutinka krizė, o kasdien po mažą žingsnelį. Kai tėvai išklauso, nepuola neapgalvotai teisti ar bausti, rimtai vertina vaiko jausmus, kai suklydę atsiprašo, kai pavyksta kalbėtis visokiomis temomis be tardymų ir moralų, nuoširdžiai domintis vieni kitais“, – sako E. Tamulionytė.
Pasak jos, vaikui verta padėkoti už tai, kad pasipasakojo, net jei apie situaciją suaugusieji sužinojo ne iš karto. Tuomet ramiai išsiaiškinti, kas nutiko: kur vaizdas paskelbtas, ar jis vis dar platinamas, ar vaikas sulaukia grasinimų. Tolesnius veiksmus svarbu aptarti kartu, paaiškinant, į ką bus kreipiamasi ir kokios pagalbos tikimasi.
„Situacijos gali būti netikėtos, skaudžios, gąsdinančios. Atsilaikyti jose, patiems neprarasti ramybės ir išlikti vaikui ramsčiu – didelė dalis darbo. Kita dalis apima ramų aplinkybių išsiaiškinimą ir pirmųjų veiksmų susidėliojimą užtikrinant saugumą. Jei teks imtis veiksmų, pavyzdžiui, kreiptis į mokyklą ar policiją, svarbu tą daryti aptarus su vaiku“, – pabrėžia E. Tamulionytė.
Kaip stabdyti vaizdo plitimą?
Jei klastotę kuria ar platina bendramoksliai, į pagalbą svarbu įtraukti mokyklą, kartu saugant vaiko privatumą.
E. Tamulionytė pataria neaptarinėti situacijos prieš visą klasę, neorganizuoti nukentėjusio vaiko akistatos su patyčių iniciatoriais ir nesidalyti informacija bei vaizdais su tais, kurie nedalyvauja teikiant pagalbą. Su klase reikėtų kalbėtis apie atsakomybę už atvaizdų platinimą be sutikimo, neatskleidžiant konkretaus įvykio detalių. O jei vaikui pasipasakoti tėvams nedrąsu, pašnekovė ragina ieškoti kito patikimo žmogaus šeimoje, mokykloje ar būrelyje arba kreiptis į pagalbos liniją, kur galima kalbėtis anonimiškai – nebūtina iš karto atskleisti visų detalių.
Jei klastote grasinama ar reikalaujama pinigų, kibernetinio saugumo ekspertas R. Liubertas ragina nemokėti išpirkos ir nutraukti bendravimą su šantažuotoju. Prieš blokuojant paskyrą reikėtų užfiksuoti jos pavadinimą, profilio ir įrašų nuorodas, grasinimų tekstą, žinučių gavimo datą bei laiką.
Fiksuojant šią informaciją svarbu papildomai nekopijuoti ir nepersiųsti paties seksualinio vaiko atvaizdo, net norint paprašyti pagalbos. Dėl jau turimos medžiagos pateikimo reikėtų vadovautis policijos nurodymais.
Stabdyti plitimą gali padėti keli kanalai, todėl vien pranešimu socialiniam tinklui apsiriboti ne visada pakanka.
Kaip stabdyti klastotės plitimą: kur kreiptis?
1. Platforma, kurioje vaizdas platinamas. Prie įrašo, žinutės ar paskyros pasirinkite funkciją „Pranešti“ ir nurodykite, kad be sutikimo platinamas suklastotas intymus atvaizdas. Būtinai pažymėkite, jei jame vaizduojamas nepilnametis.
2. Policija. Apie grasinimus, šantažą ar kitą galimą nusikalstamą veiką praneškite per ePolicija.lt arba atvykę į policijos komisariatą. Pateikite užfiksuotus paskyrų duomenis, nuorodas ir grasinimus. Nereikia patiems nustatyti, koks teisės aktas galėjo būti pažeistas – svarbiausia aiškiai papasakoti, kas įvyko.
3. RRT interneto karštoji linija „Švarus internetas“. Svetainėje svarusinternetas.lt galima anonimiškai pranešti apie galimai neteisėtą ar žalingą turinį, įskaitant vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus.
4. „Take It Down“ ir „StopNCII.org“. „Take It Down“ padeda riboti intymių vaizdų, kuriuose vaizduojamas nepilnametis, plitimą, net jei tas žmogus dabar jau suaugęs. Suaugusiųjų atvaizdams skirta „StopNCII.org“. Šios priemonės įrenginyje sukuria vaizdo skaitmeninį „piršto atspaudą“, pagal kurį dalyvaujančios platformos gali atpažinti ir šalinti turinį. Pats vaizdas neperduodamas, tačiau priemonės neapima viso interneto. Norint pasinaudoti „Take It Down“, nereikėtų specialiai atsisiųsti ar prašyti persiųsti vaiko intymaus atvaizdo.
5. „Google“ paieška. Jei vaizdas randamas paieškoje, galima pateikti prašymą pašalinti jį iš paieškos rezultatų. Tai gali sumažinti jo pasiekiamumą, tačiau dėl pašalinimo iš pačios svetainės reikia kreiptis atskirai.
Ekspertai informuoja, kad nukentėjęs žmogus taip pat gali ginti savo teises teisme. Civilinis kodeksas numato galimybę reikalauti nutraukti teisę į atvaizdą pažeidžiančius veiksmus ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.
