Pranešimų skaičius, kurio sulaukia vaiko teisių gynėjai, dėl galimo smurto internete prieš vaikus auga. Per 2025 m. gauta 14 pranešimų, o šiemet – jau 13. Tačiau, pasak Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės, realus seksualinio smurto internete mastas yra kur kas didesnis, kadangi vaikai neretai dėl patiriamos baimės apie savo išgyvenimus nutyli, rašoma Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pranešime žiniasklaidai.
„Vaikai neretai išgyvena gėdą ir kaltę bei bijo apie patirtą skriaudą papasakoti artimiesiems. Ypač situacijose, kai yra šantažuojami. Pavyzdžiui, kai vaikui sakoma „jeigu tu nedarysi to, ko aš tavęs prašau, tavo nuotraukas paskelbsiu viešai“. Vaikas vienas išgyvena skausmą, kuris stipriai paveikia jo psichinę ir emocinę būsenas. Todėl seksualinis smurtas internete daro nemažesnę žalą nei netinkami prisilietimai prie vaiko kūno“, – sako A. Marčiukaitienė.
Seksualinis smurtas internete dažniausiai pasireiškia dvejomis formomis. Pirma, žmogus, siekiantis seksualinio pasitenkinimo užmezga ryšį su vaiku ir organizuoja gyvą susitikimą, pavyzdžiui, kviečiant merginą į pasimatymą, inicijuojant romantinius santykius. Antra – skatinimas vaiką kurti seksualinio pobūdžio turinį fotografuojant ar filmuojant savo kūną.
Vaikai į smurtautojo pinkles neretai patenka žaidimų programėlėse, kur kontaktą su jais bando užmegzti bendraamžiu apsimetantis žmogus. Įgijus vaiko pasitikėjimą siūloma bendravimą perkelti į kitas susirašinėjimo platformas, kur vaikas po truputį pratinamas prie netinkamo turinio.
Pavyzdžiui, jam siunčiamos kitų apsinuoginusių žmonių nuotraukos, taip skatinant patį vaiką fotografuotis, filmuotis. Esama situacijų, kai vaikams už seksualinį turinį siūlomi pinigai ar kitokios dovanos, pavyzdžiui, brangūs žaislai, išmanūs telefonai ir pan. O vaikui atsisakius toliau tęsti bendravimą, pradedama jį šantažuoti.
Kaip apsaugoti vaiką?
Kiekvienas vaikas į sunkius išgyvenimus reaguoja skirtingai, vis dėlto neretai patiriamą skriaudą gali signalizuoti tam tikri elgesio pokyčiai. Pavyzdžiui, vaikas pradeda slėpti ar trinti susirašinėjimus telefone, patiria stiprias emocines reakcijas tokias, kaip nerimą, susierzinimą, gavęs žinutę, demonstruoja seksualinio pobūdžio žinias, kurios nebūdingos jo amžiui ir pan.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad siekiant apsaugoti vaiką itin svarbu domėtis, ką jis veikia internete, kokius žaidimus ir su kuo žaidžia, ar platformoje yra bendravimo funkcija. Bei nuo mažens su vaiku kalbėtis apie galimas grėsmes internetinėje erdvėje. Padėti suprasti, kad nedera su nepažįstamaisiais dalintis asmenine informacija, kontaktais, nuotraukomis ir pan.
„Geriausia apsauga – tvirtas ir pasitikėjimu grįstas vaikų ir tėvų tarpusavio ryšys. Svarbu, kad vaikas jaustųsi galintis mums pasipasakoti apie savo patiriamus išgyvenimus. Todėl atminkime, jog svarbu palaikyti vaiką ir pasakyti jam, jog „kad ir kas nutiktų, aš tavimi tikėsiu ir tau padėsiu“, – sako A. Marčiukaitienė.
Vaiko teisių gynėjai skatina visuomenę pastebėjus susirūpinimą keliančius ženklus vaiko elgesyje išdrįsti pranešti apie galimą seksualinį smurtą vaiko teisių gynėjams arba policijai. Svarbu atminti, kad anksti pastebėta grėsmė ir laiku suteikta pagalba gali vaiką apsaugoti nuo sunkių ilgalaikių pasekmių.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
