Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 11, 10:01

Ar gali vaikas išmokti taupyti, jei netaupo tėvai?

Moksleiviai, kurie nurodo informaciją apie pinigus gaunantys iš savo tėvų, finansiniais gebėjimais lenkia tuos, kurie apie finansus mokosi kitais būdais – atskleidė PISA 2018 m. duomenys. Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, ragina apie finansus su vaikais kalbėti nuo mažų dienų ir tiems, kurie to dar nepadarė, primena – pradėti niekada ne vėlu.
Finansinis raštingumas
Finansinis raštingumas / „Swedbank“ nuotr.

„Itin svarbų vaidmenį finansiniame moksleivių ugdyme vaidina tėvai. Kalbėtis su vaikais, aiškintis, kas jiems įdomu, visada būti atviriems jų klausimams gali būti vienas geriausių būdų edukacijai. Nors augant vaikui sudėtingėja ir finansinės temos, stenkitės į tai žiūrėti praktiškai, o ekonomikos temas tegu padiktuoja jūsų šeimos kasdienybė“, – sakė Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ finansų instituto vadovė.

„Swedbank“ nuotr./Jūratė Cvilikienė
„Swedbank“ nuotr./Jūratė Cvilikienė

Su pinigais susiduriame dar ankstyvoje vaikystėje, kai paaiškėja, kad negali turėti visko, ko nori akys. Kad tėvai savo laiką nuo ryto iki vakaro praleidžia darbe, kad mainais gautų pinigų. Ir kad jie vis tiek baigiasi ir vėl reikia eiti jų uždirbti. O jeigu nori kažką nusipirkti, turi taupyti. Kviečiame pasidalinti savo vaikų (o gal net ir savo iš vaikystės) įsimintiniausiais klausimais apie pinigus.

Finansinio raštingumo reikšmė

Finansinio raštingumo ugdymo stoka vaikystėje atsiliepia brandesniame amžiuje – pradėjus savarankišką gyvenimą. „Swedbank“ užsakymu 2020-ųjų metų rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad 18-24 m. amžiaus jaunimas dėl finansų jaudinasi labiau nei kitos amžiaus grupės, ir daugumai jų mintys apie pinigus kelia stresą kiekvieną dieną.

Kuo geresnį supratimą apie tai, kaip veikia pinigų pasaulis, vaikai turės nuo mažens, tuo jie geriau tvarkysis su savo finansais ateityje.

Pasak finansinės edukacijos ekspertės J.Cvilikienės, finansiškai raštingesni žmonės gali daug geriau planuoti asmeninius finansus. Pavyzdžiui, jie sėkmingiau taupo, laikosi drausmės, atsakingiau skolinasi, anksčiau ima planuoti pensiją, diversifikuoja investicijas. Visa tai jiems suteikia daugiau stabilumo ir užtikrintumo.

Kaip mokosi vaikai?

Vaikų mokymasis vyksta trimis stadijomis: pirmiausia vaikai stebi kitus žmones, ypač jų aplinkoje esančius suaugusiuosius. Tuomet vaikai klausinėja ir aktyviai domisi ir, galiausiai, ima veikti arba demonstruoja norą daryti tai, ką išmoko stebėdami.

Tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) 2018 m. tyrimo duomenimis, moksleiviai, nurodantys savo tėvus kaip informacijos apie pinigus šaltinį, vidutiniškai 27 taškais lenkia tuos, kurie tėvų kaip šaltinio nenurodo. Vidutiniškai 94 proc. EBPO šalių moksleivių nurodo informaciją apie finansus gaunantys iš tėvų.

Todėl vaikus lengviausia sudominti yra savo pavyzdžiu, pasakoti apie savo šeimos finansus, įtraukti kuo daugiau į planavimą, nuo maisto apsipirkimo iki atostogų. Leisti vaikui būti pilnaverčiu šeimos nariu, kuris gali pasiūlyti idėjas bei jas aptarti.

Be to, gaudamas atsakymus į jam kylančius klausimus, vaikas labiau savimi pasitikės ir drąsiau galės reikšti savo ryžtą bei drąsą. Pastarosios savybės yra itin svarbios suaugusiojo gyvenime, pavyzdžiui, kuriant verslą.

„Swedbank“ nuotr./Paaugliai
„Swedbank“ nuotr./Paaugliai

Pradėti niekada ne vėlu

„Vis dėlto, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais bendras suaugusių Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indeksas siekė 45 balus iš 100 galimų. Per porą metų jis ūgtelėjo vos dviem balais, ir akivaizdu, kad toks progresas kol kas per menkas“, – statistika dalinosi J. Cvilikienė.

PISA tyrimą atliekančios organizacijos EBPO ekspertai pabrėžia – norint pasiekti geresnių finansinio raštingumo rezultatų, švietimas šia tema reikalingas nuo pat mažumės.

Tačiau jei su savo vaikais apie pinigus nepradėjote kalbėtis dar darželyje, tai nereiškia, kad nebeverta ir jau pavėlavote. Anot J. Cvilikienės, pradėti ugdyti savo atžalos finansinį raštingumą ir teikti teorinių bei praktinių žinių – niekada nevėlu.

Išlikite kūrybingi

Svarbu prisiminti, kad finansinio raštingumo ugdymas, pirmiausia, turi būti įdomus ir smagus. Todėl stenkitės į šią edukaciją pažiūrėti kūrybiškai.

J. Cvilikienė pradžioje siūlo padėti atžaloms atskirti tikruosius savo norus nuo poreikių bei išsikelti taupymo tikslą. Jeigu tikslas bus realus ir pasiekiamas, vaiką labiau motyvuos taupyti. Kad pakely tikslas nepasimirštų, pravartu susikurti svajonių žemėlapį, t.y. norimų daiktų/dalykų koliažą ir jį pasikabinti matomiausioje kambario vietoje.

Mažesniems vaikams finansinę edukaciją rekomenduojama įpinti į žaidimus. Su vaikais galite piešti svajonių/ateities pinigus, žaisti parduotuvę, gamintis taupykles iš namie turimų medžiagų ir kita.

Vyresniems jau galite suteikti atsakomybės ir leisti suplanuoti savaitės meniu, įtraukti į komunalinių mokesčių mokėjimą. Paskatinti paskaičiuoti, kiek išteklių išnaudojama namie, o jei kitą mėnesį pavyks jų sumažinti ir sutaupyti, tuomet skirtumą padovanoti vaikui. Tai motyvuos ne tik pasidomėti ištekliais, kiek jie kainuoja, bet ir kasdien gyventi tvariau.

Kūrybiškumą galite pasitelkti ir ieškodami būdų, kaip greičiau sutaupyti. Kartais galbūt pakaks atsisakyti šokolado ar ledų arba parduoti savo nebenešiojamus drabužius? Paklauskite savo atžalų – nustebsite kiek daug kūrybiškų idėjų šie jums papasakos.

„Kitas kelias yra mėginti su vaiku paskaičiuoti, kiek laiko prireiks norimam pirkiniui iš jo kišenpinigių ar artimųjų dovanotų pinigų susitaupyti. Visuomet galima su suaugusiais pasitarti ir dėl galimybės papildomai užsidirbti. Tačiau svarbiausia laikytis plano, stengtis nuo jo nenukrypti ir neprarasti entuziazmo“, – patarimais dalijosi J. Cvilikienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką