Sekite 15min Google
Kada ateina laikas atsisveikinti?
Pasak veterinaro, retai pasitaiko, kad augintinis tiesiog sulauktų gilios senatvės ir ramiai užgestų. Dažniausiai senatvę lydi ligos, o veterinarinė medicina ne visada gali sustabdyti jų eigą, rašom klinikos „CanisFelis“ pranešime žiniasklaidai.
„Kartais žmonės tikisi, kad penkiolikos ar šešiolikos metų augintinis, kuriam jau prasidėjo rimti negalavimai, dar gyvens dvejus ar trejus metus. Tačiau realybė dažniausiai būna kitokia“, – pasakoja veterinarijos gydytojas Justas Kantoravičius.
„Turime suvokti, kad mes pergyvensime savo gyvūnus. Už visą tą laimę, kurią jie mums suteikia, galiausiai tenka sumokėti skaudžia netektimi. Tie sunkūs sprendimai ir atsisveikinimas – žiauri besąlyginės meilės kaina“, – sako specialistas.
Vienas sunkiausių veterinaro darbo momentų – pasakyti šeimininkui, kad gydymo galimybės išseko. Vieniems žmonėms reikia tiesaus pokalbio, kitiems – daugiau jautrumo.
„Kartais reikia pasakyti griežčiau: gyvūnas kankinasi, jau laikas, o tai, ką darote, jau nebe pagalba, o tolesnis kančios pratęsimas. Tačiau jeigu žmogui tiesiai pasakysi, kad jis kankina savo augintinį, jis gali įsižeisti – juk šeimininkas rūpinasi ir tiesiog daro viską, ką gali“, – aiškina veterinaras.
Kai kurie šeimininkai tikisi, kad augintinis galės ramiai išeiti namuose. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad natūrali mirtis ne visada būna rami.
„Žmonės kartais įsivaizduoja gražų, ramų atsisveikinimą namuose. Bet realybė gali būti visai kitokia. Mes stengiamės padėti gyvūnui išeiti oriai, o ne skausme“, – sako jis.
Kodėl šeimininkui svarbu pabūti šalia?
Daugeliui žmonių nerimą kelia pati eutanazijos procedūra. Veterinaras pasakoja, kad jo klinikoje pirmiausia gyvūnui skiriama nejautra. Kol augintinis užmiega, šeimininkas raginamas būti šalia.
„Suleidžiame narkozę ir gyvūnas penkias ar dešimt minučių rimsta. Prašome, kad tuo metu šeimininkas būtų šalia, nes tai paskutiniai vaizdai, kuriuos gyvūnas mato“, – paaiškina Justas Kantoravičius.
Kai gyvūnas giliai miega ir nieko nebejaučia, šeimininko buvimas nebėra būtinas – prieš paskutinį procedūros etapą dažnai pasiūloma išeiti.
Veterinarams taip pat tenka išmokti atsisveikinti
Eutanazija nelengva ir ją atliekantiems specialistams. Veterinaras pripažįsta, kad per ilgus darbo metus išmoko atsiriboti nuo emocijų, tačiau kai kurios istorijos paliečia labiau.
„Sunkiausia, kai tenka eutanazuoti gyvūną, kurį gydei nuo mažumės. Pažįsti šeimininkus, matei, kaip mažas šuniukas ar kačiukas augo, gyveno, seno. Matai ir tai, kaip per tuos metus keičiasi patys žmonės“, – pasakoja jis.
Veterinarams būtina mokėti valdyti emocijas, nes per vieną valandą gali tekti atsisveikinti su sergančiu gyvūnu, priimti mažą šuniuką, džiaugtis sėkmingu gydymu ar pranešti sunkią diagnozę.
„Jeigu pradėsi visas istorijas dėtis į galvą, viską nešiotis su savimi, gali paprasčiausiai išprotėti“, – atvirauja veterinaras.
Deganti žvakė – tylus prašymas laikytis rimties
Klinikoje prie registratūros stovi žvakė. Kai ji uždegama, tai reiškia, kad tuo metu šeimininkai atsisveikina su augintiniu, todėl kitų lankytojų prašoma laikytis rimties.
„Šeimininkai supranta, kad anksčiau ar vėliau gali atsidurti to žmogaus vietoje“, – sako veterinaras.
Nors kalbėti apie eutanaziją sunku, kartais sprendimas atsisveikinti reiškia ne pasidavimą, o norą apsaugoti mylimą gyvūną nuo tolesnių kančių.
„Padeda mintis, kad tu padedi gyvūnui nebesikankinti ir išleidi jį į amžinosios medžioklės plotus. Šita tema sunki, bet ji ir veterinarijos gydytojų, ir kiekvieno savo augintinius mylinčio šeimininko gyvenimo dalis“, – sako patyręs veterinarijos gydytojas J.Kantoravičius.
