Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gruodžio 6d. 09:39

100 km įveikusi radviliškietė Aistė įsitikino – kiekvieno žmogaus kūno galimybės yra neribotos

Aistė Abromaitytė
Asmeninio archyvo nuotr. / Aistė Abromaitytė

Aistė Abromaitytė iš Radviliškio mėgsta dalyvauti žygiuose, kuriuose per dieną yra nueinama nuo 25 iki 50 kilometrų. Kurį laiką 25-erių metų mergina svajojo per parą savo kojomis įveikti 100 km, bet jai tai atrodė neįmanoma. Kartą, paskatinta kitų žygeivių, Aistė pasiryžo – nugalėjusi savo neigiamas mintis ir iškentusi skausmą, ji įveikė 100 km, o dabar dairosi kitų iššūkių.

„Įveikus tokį atstumą, jausmas iš tiesų buvo labai keistas. Rodos, neįmanomas dalykas virto įmanomu, pati įsitikinau, kad žmogaus jėgos gali įveikti tokį atstumą, - laidoje „Sportuok su Vlada.lt“ pasakojo Aistė Abromaitytė. – Ėjau su ne pirmą kartą 100 km įveikusiais ėjimo veteranais, kuriems esu labai dėkinga už kompaniją bei motyvaciją ypač likus 15 km, kuomet pradėjau jausti skausmą kelyje. Tie paskutiniai keliolika kilometrų buvo patys sunkiausi. Po finišo, gavusi diplomą, vis dar negalėjau patikėti, kad tokį atstumą trumpiau nei per parą įveikiau savo kojomis, ne automobiliu ar kokia kitokia transporto priemone.“

Dirbanti studentė 100 km įveikė spalio 15 dieną, per apytiksliai 18 valandų 30 minučių ir žygiavo gimtinės žemėse. (Baisogala, Šeduva, Alksniupiai, Radviliškis ir kt. miesteliai)

Aistė prisiminė, jog pirmuosius 50 km ji nuėjo be didelio vargo, tačiau dar tiek pat įveikti buvo kur kas sunkiau: „Reikėjo gerokai pakovoti su savo mintimis, kad negaliu sustoti, turiu toliau eiti, o finišą pasiekti tikrai verta. Einant tokį ilgą laiką, galvoje atsiranda labai daug minčių. Klausiau savęs, kodėl aš einu, kam to reikia. Iš tikrųjų toks žygis buvo puiki galimybė valdyti save, savo mintis. Tai man buvo ne vien tik fizinis, bet ir psichologinis iššūkis. Man patinka pradėtą darbą užbaigti, todėl nusiteikiau – jei jau nutariau dalyvauti, turiu pasiekti savo tikslą.“

Norintiems įveikti tokį atstumą einant, Aistė pataria tam rimtai pasiruošti – dalyvauti žygiuose, po truputį didinti atstumą, sportuoti.

Kitą dieną po žygio radviliškietė ilsino savo kojas. „Leidau kojoms pailsėti, nes to tikrai reikėjo. Krūvis buvo tikrai didelis ir neįprastas mano kūnui. Vėliau dar jutau skausmą kelyje, tačiau ilgainiui tai praėjo“, - pasakojo Aistė.

Kita A.Abromaitytės svajonė, susijusi su ėjimu – Šv. Jokūbo kelias, besidriekiantis 800 km Ispanijoje.

„Tai man būtų dar vienas puikus iššūkis, visai kitoks, mėnesio trukmės žygis. Tai būtų tarsi dvasinio tobulėjimo bei savęs pažinimo kelionė“, - mintimis laidoje „Sportuok su Vlada.lt“ dalijosi Aistė.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką