Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

41 kartą kraujo paaukojusi moteris: „Ir pati rami dėl savo sveikatos, ir kitiems padedu“

Alvyda Karūnaitienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Alvyda Karūnaitienė
Šaltinis: 15min
1
A A

Sausio 5 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete įvyko neatlygintinų kraujo donorų pagerbimo šventė. Apdovanoti iš viso 24 kraujo donorai, kurie kraują aukojo po keletą dešimčių kartų. Tarp jų padėką atsiėmė ir 55-erių metų kaunietė Alvyda Karūnaitienė, moteris 15min papasakojo, kaip ir kodėl padėti kitiems tapo įprasta jos kasdienybe. Pasak geradarės, aukoti jai – savaime suprantamas dalykas.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Kol už uždarų durų grojo iškilminga muzika, su nusipelniusia donore tituluojama Alvyda susėdome trumpam pokalbiui. Įvardijusi savo kraujo grupę II Rh+, moteris ėmė apgailestauti, jog ji – ne tokia populiari kaip I gr., kurią galima perpilti bet kuriam žmogui. Matyt, keturis leidžiamus kartus per metus aukoti šiai moteriai yra per maža – jei galėtų, norėtų kraujo centre apsilankyti ir dažniau.

Paklausta, ar įsivaizduoja, kiek litrų kraujo per savo gyvenimą yra paaukojusi, prisipažino apie tai negalvojanti: „Tikriausiai nemažai.“

„Pirmą kartą kraujo donore tapau 1984 m., kai mokiausi technikume. Buvo kviečiami kraujo duoti moksleiviai. Pagalvojau, kodėl gi ne. Nors niekad nesidomėjau, kur mano „auka“ nukeliauja, aš tikiu donoryste, kad ji padeda, suvokiu jos svarbą.

Smagu kaskart aukoti dar ir dėl to, kad sužinau, jog kraujas geras, o tai reiškia, kad sveikata taip pat gera. Tuomet jaučiuosi rami“, – tai, kad dažnas kraujo aukojimas tapo tarsi nemokamas periodinis kraujo tyrimas, paskirtas šeimos gydytojo, prisipažino pašnekovė.

Tiesa, yra buvę, kad kraujo ji negalėjo aukoti – nustatytas mažas hemoglobino kiekis. Sunkumų aukojimui sukėlė nuovargis, pamiršti užkąsti pusryčiai. Moteris ėmė domėtis apie donorystę, kad kitą kartą tų sunkumų neiškiltų. Rodos, jaučiasi gerai, o padėti kitiems negali.

Aukojo daugiau nei 40 kartų

Paaukojusi pirmą kartą 1984 m., Alvyda padarė pertrauką. To daryti neleido sukurta šeima: gimdymai, vaikų auginimas. Tačiau vieną dieną į darbovietę atvyko kraujo centro darbuotojai ir noras padėti kitiems vėl užgimė. Ji tapo ne tik kraujo, bet ir kraujo plazmos donore.

Prarasta kraujo plazma, anot pašnekovės, lengviau ir greičiau atsinaujina organizme, ją galima daug dažniau aukoti – kas dvi savaites, o norint paaukoti vėl kraujo, reikia laukti apie du mėnesius. Vyrams leidžiama aukoti 6 kartus per metus, moterims, kaip jau minėta, – 4.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alvyda Karūnaitienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alvyda Karūnaitienė

„Džiaugiuosi tuo, kad niekada nebijojau kraujo, adatų. Man niekada nėra buvę silpna. Ir visada jis bėga gerai. Darbuotojams nesukeliu sunkumų. Kartą net pasakė: „Iš jūsų taip greitai bėga kraujas, kad net sutvarsčius ranką, jis tvarsčius „pramuša“. Jeigu galiu, jeigu tinkamas kraujas, kodėl neaukoti?“ – retorinį klausimą tarsi pati sau uždavė Alvyda.

Paklausta, ar įsivaizduoja, kiek litrų kraujo per savo gyvenimą yra paaukojusi, prisipažino apie tai negalvojanti: „Tikriausiai nemažai.“

„Neatlygintinai esu aukojus gal 41 ar 42 kartus, o prieš tai dar buvo nemažai atlygintinos donorystės atvejų. Kol jauna buvau. Tačiau tie kartai neįskaičiuojami. Aukoti – geras jausmas. Tačiau labiausiai džiaugiausi, kai šiemet prieš Šv. Kalėdas mano vyresnysis sūnus ėmė ir paklausė, kur aš važiuoju kraujo duoti. Jis pirmą kartą aukojo, nes norėjo ką nors gero padaryti prieš šventes. Buvo smagu. Ir jaunėlis sūnus yra davęs kraujo, bet jam to dažnai daryti neleidžia sveikata“, – šyptelėjo Alvyda.

VIDEO: Savo krauju kitų gyvybes gelbstinti moteris sako, kad tai daryti – geras jausmas

Kai trūksta kraujo, medicina bejėgė

Paklausta, kaip įtikintų tapti donoru kraujo niekada neaukojusį asmenį, moteris susimąstė: „Priversčiau jį įsivaizduoti, kad atsitiko kokia nelaimė. Mūsų puikūs medikai gali padėti, bet jei trūksta kraujo, net ir jie tampa bejėgiai. Ką tuomet daryti? Jei niekas neduotų kraujo, visų rankos būtų surištos. O ir ne kiekvienas gali aukoti. Jei taviškis tinkamas, kodėl ne?“.

Be šių motyvacinių žodžių, apsispręsti negalinčiam potencialiam donorui Alvyda papasakotų ir savo asmeninę istoriją. Kai prieš 10 metų jos vyresniajam sūnui darė sudėtingą operaciją, o ji jaudinosi, kodėl viskas taip ilgai užtruko. Tuomet seselė paaiškino, kad operacija jau baigta, bet sūnui prireikė duoti kraujo, nes jis jo daug neteko procedūros metu – apie 2 litrus.

„Pamenu, pagalvojau tuomet, ot, kaip gerai, vadinasi, Kauno klinikoms netrūksta kraujo. O štai šiomis dienomis mačiau pranešimą, kad itin trūksta 0 RhD– kraujo grupės atsargų. Susimąstykim, ar liga, ar nelaimė – kraujo kiekvienam gali prireikti netikėtai“, – paragino Alvyda.

Pačiai jai niekuomet neteko perpilti kraujo, tačiau jei iškiltų tokia bėda, moteris neabejoja tuo, jog sulauktų pagalbos, nes yra optimistė.

„Kartą perspėjau bendradarbę, kad galiu vėluoti ją pakeisti darbe, nes duosiu kraujo. Ji tuomet paklausė, ar nebijau. O ko čia bijoti? Nebent to, kad sužinosi, jog sergi ir tavo kraujas nėra tinkamas. Kai kurie, žinoma, bijo adatų. Galvoja, kad skauda, kad aukodamas skriaudi save. Bet juk kraujas atsistato. Iš kai kurių donorų esu girdėjusi, jog praėjus keliems mėnesiams po aukojimo, jie ima jausti, jog kraujo spaudimas padidėja. Kad vėl reikia duoti kraujo. Tuomet vėl jaučiasi palengvėję“, – įdomų faktą pateikė Alvyda.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alvyda Karūnaitienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alvyda Karūnaitienė

Paklausta, ar kada nors sulaukė padėkos žodžių už tai, kad aukoja, moteris atsakė: „O kam to reikia? Seselė, kuri paima kraują, visada pasako „ačiū“. Tuomet aš jai padėkoju, nes sužinau, kad mano sveikata gera, nes kraujo tyrimas geras.“

Paklausta, ar kada nors sulaukė padėkos žodžių už tai, kad aukoja, moteris atsakė: „O kam to reikia? Seselė, kuri paima kraują, visada pasako „ačiū“. Tuomet aš jai padėkoju, nes sužinau, kad mano sveikata gera, nes kraujo tyrimas geras.“

Alvydai niekuomet neteko sutikti žmogaus, kuriam ji paaukojo kraujo. Tai nutinka tik tiesioginio perpylimo metu.

„Mano vyrui vaikystėje buvo skrandyje žaizda. Tai tėvai aukojo kraujo. Tik tokiais atvejais žinai“, – paaiškino Alvyda.

Ji norėtų pamatyti savo kraujo kelią, kur jis laikomas tuomet, kai būna paimamas, tačiau niekada nenorėjo trukdyti kraujo centro darbuotojų, juk jie ir taip turi daug darbo.

Atsisveikindama ir duodama patarimą potencialiems donorams, Alvyda patikino, jog reikia tiek prieš, tiek po donacijos gerti daug skysčių.

Per metus 9 000 donacijų

Kiekvienais metais Sveikatos apsaugos ministro įsakymu apdovanojami neatlygintinos kraujo donorystės srityje pasižymėję donorai: davusieji kraujo neatlygintinai 20 kartų apdovanojami Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimu (ketvirtadienį tokių apdovanoti 9), 30 kartų – Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimu (apdovanoti 12), o dovanojusiesiems kraujo ne mažiau kaip 40 kartų suteikiamas Lietuvos garbės donoro vardas, tai patvirtinantis pažymėjimas, medalis, ženklelis (tokių ketvirtadienį apdovanoti 3).

Garbės donoro vardai suteikti trims donorams: Laimiui Kazakevičiui, Remigijui Rudzianskui ir Bronislovui Šlaičiūnui.

Sveikatos apsaugos ministerijos padėkos įteiktos Lietuvos nusipelniusiems donorams: Mažvydui Aleknai, Artūrui Averjanovui, Arnoldui Deguliui, Aurelijui Eičui, Andriui Medvedevui, Alvydai Karūnaitienei, Kristinai Matukaitienei, Jonui Mičiuliui, Rimantui Stakauskui, Renaldui Svistun, Jelenai Žeburtovičienei ir Viliui Žiurinskui. Vakaro metu buvo pagerbti ir Lietuvos donorystės žymūnai: Jonas Banėnas, Vasilij Danilčenko, Rolandas Kolyšnicinas, Saulius Marcinkevičius, Marius Matukaitis, Mindaugas Murauskas, Žilvinas Vagonis, Edmundas Varpiotas, Aleh Zelkouski.

Pasak Kauno klinikų Kraujo centro vadovės dr. Jolantos Jeroch, kraujo donorai visuomet laukiami Kraujo centre ir skatinami prisidėti prie neatlygintinos kraujo donorystės: „Padėkos nusipelno visi kraujo donorai, nors ir kartą dovanoję kraujo. Ypatingai dėkojame tiems, kurie, suprasdami nuolatinį ir didžiulį donorų kraujo poreikį ligoninėje, kaskart dalį savo laisvalaikio dovanoja donorystei. Juk jų dėka pacientai greičiau pasveiksta, išgelbėjama gyvybė, daugeliui suteikiamas naujas šansas gyventi. Tai – didžiulė dovana.“

Kauno klinikų duomenimis, daugiausiai donorų ateina prieš įvairiais šventes, o po jų pajaučiamas kraujo donorų stygius. Šie metai taip pat ne išimtis – prieš Šv. Kalėdas Kraujo centras sulaukė nemažai donorų, o šiuo metu aktyvumas sumažėjęs.

Pastebima, jog donorai dažnai pakviečia ir savo artimuosius aukoti, ypač jeigu įvyksta rimta avarija ir prašoma visuomenės pagalbos. Tuomet aukoti eina, pavyzdžiui, nukentėjusiojo kolegos iš darbo, draugai, artimieji.

Praėjusiais metais iš viso Kauno klinikų Kraujo centre buvo atlikta apie 9 000 donacijų.

Akcijų metu jaučiamas didesnis dėmesys nei įprastai, ypač jeigu Kraujo centro darbuotojai kviečia aukoti per specialias išvykas. Tada sulaukiama daugiausiai dėmesio iš studentų.

Pagrindinis visų, aukojančių kraują, tikslas būna vienas – padėti žmogui, kuriam reikalingas donorinis kraujas.

VIDEO: Savo krauju kitų gyvybes gelbstinti moteris sako, kad tai daryti – geras jausmas
Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką