Pirmiausia, apžvelkime dažniausias akių ligas:
- Katarakta – akies lęšiuko skaidrumo sumažėjimas (drumstis). Būtent su amžiumi susijęs šios ligos išsivystymas yra dažniausia regėjimo praradimo priežastis visame pasaulyje.
- Diabetinė retinopatija – tinklainės kraujagyslių pažeidimas, siejamas su diabeto komplikacijomis. Tai yra viena dažniausių priežasčių, sukeliančių regėjimo pablogėjimą ir aklumą.
- Sausų akių sindromas (SAS) – negalavimas, sukeltas nepakankamo ragenos drėkinimo ašarų liaukomis. Jis lemia ne tik diskomfortą, bet ir potencialiai turi įtakos regėjimo problemoms.
- Glaukoma – progresuojanti akių liga, kuri pažeidžia regos nervą, atsakingą už vizualinės informacijos perdavimą smegenims. Glaukoma gali susilpninti regėjimą arba sukelti aklumą.
- Amžinės geltonosios dėmės (makulos) degeneracija – su amžiumi išsivystantis centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės (makulos) pažeidimas. Tai viena dažniausių aklumo priežasčių išsivysčiusiose šalyse.
Portalas healthline.com skelbia, jog nors rizika susidurti su šiomis ligomis priklauso nuo amžiaus, genetikos, lėtinių ligų, – gyvenimo būdas, o kartu ir mityba, taip pat turi didelės įtakos.
Nurodoma, kad būtent šios maistinės medžiagos yra būtinos siekiant palaikyti akių funkcijas.
Vitaminas A
Vitamino A trūkumas yra viena dažniausių aklumo išsivystymo priežasčių pasaulyje. Šis vitaminas yra būtinas akies tinklainėje esančioms šviesai jautrioms ląstelėms – vadinamiesiems fotoreceptoriams, dėl kurių mes matome mus supančią aplinką. Tad jeigu organizmas negauna pakankamo kiekio vitamino A, gali pasireikšti naktinio matymo trūkumas (niktalopija), sausų akių sindromas ar netgi sunkesni susirgimai.
Vitaminas A randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose. Vieni pagrindinių šaltinių yra kepenys, kiaušinių tryniai, pieno produktai.
Kita vertus, vitaminas A organizme gali pasigaminti ir iš augalinės kilmės medžiagų, vadinamų provitamino A karotenoidais, kurių gausų įvairiuose vaisiuose ir daržovėse. Vienas iš efektyviausiai organizmą vitaminu A aprūpinančių karotenoidų yra beta karotenas, kurio randama, pavyzdžiui, špinatuose, morkose, lapiniuose kopūstuose (kale).
Liuteinas ir zeaksantinas
Tai yra karotenoidai, organizme veikiantys kaip antioksidantai. Liuteinas ir zeaksantinas yra pagrindiniai akies tinklainės geltonosios dėmės (makulos) pigmentai.
Šios medžiagos funkcionuoja kaip natūralūs filtrai, neleidžiantys į akies tinklainę patekti kenksmingiems saulės spinduliams. Manoma, kad jie apsaugo akis nuo žalingos mėlynosios šviesos.
Beje, studijos rodo, kad liuteino ir zeaksantino suvartojimas yra proporcingas jų kiekiui tinklainėje.
Viename tyrime pastebėta, kad per dieną suvartojant 6 miligramus liuteino arba/ir zeaksantino, žymiai sumažėja amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizika – net 43 procentais. Tačiau mokslo įrodymai nėra visiškai nuoseklūs. Kitoje apžvalgoje, kur buvo analizuoti šeši moksliniai tyrimai, atkreiptas dėmesys, kad liuteinas ir zeaksantinas apsaugo tik nuo vėlesnių makulos degeneracijos stadijų, bet ne ankstyvuoju ligos vystymosi periodu.
Liuteinas ir zeaksantinas įprastai maisto produktuose randami kartu. Špinatai, burokėlių lapai, lapiniai kopūstai, petražolės, pistacijos ir žaliosios pupelės yra vieni geriausių šių medžiagų šaltiniai. Dar daugiau, kiaušinių tryniai, kukurūzai ir raudonosios vynuogės taip pat gali būti gausūs liuteino ir zeaksantino.
Beje, karotenoidai (šiuo atveju – liuteinas ir zeaksantinas) geriausiai įsisavinami vartojant kartu su riebalais.
Omega-3 riebiosios rūgštys
Omega-3 riebiosios rūgštys EPA ir DHA yra ypač svarbios akių sveikatai.
DHA rūgštis akies tinklainėje padeda palaikyti akies funkciją. Ši medžiaga taip pat svarbi smegenų ir akių vystymuisi kūdikystėje. Be to, DHA trūkumas gali pakenkti regėjimui, ypač vaikams.
Tyrimai rodo, kad omega-3 papildų vartojimas gali būti naudingas esant sausų akių sindromui. Vienoje studijoje nustatyta, jog žmonėms, kurie tris mėnesius kasdien vartojo EPA ir DHA papildus, ženkliai sumažėjo sausų akių simptomai dėl pagerėjusių ašarų liaukų funkcijų.
Tyrimai rodo, kad omega-3 papildų vartojimas gali būti naudingas esant sausų akių sindromui.
Omega-3 riebiosios rūgštys gali apsaugoti ir nuo kitų akių ligų. Ištyrus grupę vidutinio amžiaus ir vyresnių žmonių, sergančių diabetu, būklę, paaiškėjo, kad kasdienis EPA ir DHA (bent 500 miligramų) papildų suvartojimas gali sumažinti diabetinės retinopatijos riziką.
Kita vertus, nustatyta, jog omega-3 riebiosios rūgštys nėra efektyvios amžinės geltonosios dėmės degeneracijos gydymui.
Beje, geriausi natūralūs EPA ir DHA rūgščių šaltiniai yra riebios žuvys.
Gama linoleno rūgštis (GLR)
Gama linoleno rūgštis (GLR) priklauso omega-6 riebiosioms rūgštims. Skirtingai nei kitos omega-6 riebiosios rūgštys, GLR pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
Vieni svarbiausių GLR šaltinių yra nakvišų bei agurklių aliejai.
Yra įrodymų, kad nakvišų aliejaus vartojimas gali palengvinti sausų akių sindromą. Vieno tyrimo metu moterims, kurios kasdien vartojo nakvišų aliejaus (300 miligramų GLR), sausų akių simptomai sumažėjo per šešių mėnesių laikotarpį.
Vitaminas C
Akims reikia didelio kiekio antioksidantų – daugiau nei bet kuriam kitam organui. O vitaminas C, organizme veikiantis kaip antioksidantas, yra ypač svarbus, nors studijų apie jo poveikį akių sveikatai vis dar trūksta.
Healthline.com teigiama, jog vitamino C koncentracija vandeningame skystyje, kuris randamas akies kamerose, yra didžiausia, palyginti su kitais bendraisiais kūno skysčiais. Beje, vitamino C kiekis vandeningame skystyje yra tiesiogiai proporcingas jo suvartojimui. Kitaip tariant, vitamino C koncentraciją galime padidinti valgydami maistą, turintį daug vitamino C arba vartodami papildus.
Žmonės, kurie vartoja vitamino C papildus, susiduria su mažesne rizika susirgti katarakta.
Studijos rodo, kad žmonėms, sergantiems katarakta, būdingas žemas šio antioksidanto lygis organizme. Be to, tyrimų rezultatai leidžia manyti, jog žmonės, kurie vartoja vitamino C papildus, susiduria su mažesne rizika susirgti katarakta.
Kita vertus, nors svarbu gauti tinkamą vitamino C kiekį norint išsaugoti sveiką akių būklę, neaišku, ar vitamino C papildų vartojimas gali būti naudingas žmonėms, kuriems nėra nustatytas šio vitamino trūkumas.
Dideli vitamino C kiekiai natūraliai randami daugelyje vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, lapiniuose ir brokoliniuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose.
Vitaminas E
Taip vadinamasis vitaminas E yra grupė riebaluose tirpių medžiagų, veikiančių antioksidantiškai, kurios apsaugo riebalų rūgštis nuo kenksmingo oksidacijos poveikio. Žinant tai, jog akies tinklainėje randama didelė koncentracija riebalų rūgščių, svarbu, jog kasdien gautume reikalingą kiekį vitamino E.
Tačiau nors itin didelis vitamino E trūkumas organizme gali sukelti tinklainės degeneraciją ir aklumą, neaišku, ar vitamino E papildai gali suteikti papildomos naudos, jei jo reikalingas kiekis gaunamas su maistu.
Vienoje mokslinėje analizėje nurodoma, jog kasdien suvartojant daugiau nei 7 mg vitamino E, galima sumažinti su amžiumi susijusios kataraktos išsivystymą net 6 procentais. Palyginimui: kitoje studijoje teigiama, kad vitamino E papildai neapsaugo nuo kataraktos progresavimo.
Geriausi natūralūs vitamino E šaltiniai yra migdolai, saulėgrąžų sėklos ir augaliniai aliejai, kaip linų sėmenų.
Cinkas
Akyse yra ir didelių kiekių cinko.
Cinkas yra svarbi sudėtinė dalis daugelio būtinųjų fermentų, kaip superoksido dismutazės, kuri veikia antioksidantiškai.
Cinkas taip pat dalyvauja regos pigmentų tinklainėje formavimesi. Dėl šios priežasties cinko trūkumas gali sukelti naktinį aklumą (niktalopiją).
Vieno tyrimo metu vyresnio amžiaus suaugusiems su ankstyvąja geltonosios dėmės degeneracija buvo skiriami cinko papildai. Pastebėta, jog geltonosios dėmės pablogėjimas sulėtėjo ir pagerėjo regos aštrumas, palyginti su grupe žmonių, kuriems buvo skiriamas placebas.
Kita vertus, vis dar trūksta studijų, kad galima būtų pateikti tikslias išvadas.
Natūralūs cinko šaltiniai yra austrės, mėsa, moliūgų sėklos ir žemės riešutai.
Išvados. Sveiki gyvenimo būdo įpročiai, kaip visavertė mityba ir reguliarius judėjimas, gali apsaugoti nuo daugelio lėtinių ligų – taip pat ir akių sutrikimų.
Jei su maistu gausime reikalingą išvardytų maistinių medžiagų kiekį, sumažinsime riziką sirgti akių ligomis. Žinoma, ir kitos maistinės medžiagos yra svarbios akių sveikatai.
Juk vis dėlto mityba, kuri užtikrina sveiką organizmo būklę, atitinkamai veikia ir akis.
