Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2018 10 08, 07:45

Akių tinklainės ligos: kokių simptomų nevalia ignoruoti

Jei matote dėmes prieš akis, neryškų vaizdą, jis iškraipytas ar „drumstas“, jei akyse blyksi ir geriau matyti nepadeda akiniai, jums gali būti pažeista tinklainė. Specialistai teigia, kad turėtumėte kuo skubiau kreiptis į akių gydytoją, nes galite apakti.
Moteris skaito laikraštį.
Moteris skaito laikraštį. / Fotolia nuotr.

Akį pažeidė trombas

Mokytoja Nina Žuravliova prieš dešimt metų pajuto, kad jai kažkas dešiniąja akimi trukdo matyti.

„Atrodė, kad tarsi marlės gabalėlis užkrito ant akies. Apžiūrėjau akį veidrodyje, bet nieko nepamačiau. Labai erzino, tad kreipiausi į akių gydytoją, bet ji neskyrė gydymo. Po savaitės pajutau, kad sritis, kuria nematau, didėja. Tada nuvykau pas kitą gydytoją, ji nusiuntė į Santaros klinikas, o iš ten – skubiai į Kauną“, – prisimena moteris.

Kauno klinikų specialistai nustatė, kad N.Žuravliovai yra dešinės akies tinklainės venų trombozė. Kadangi poliklinikoje uždelsė gydyti, trombas sutrikdė akies kraujotaką, paburko tinklainė ir akies nervas.

123RF.com nuotr./Akių ligų diagnostika
123RF.com nuotr./Akių ligų diagnostika

Vaistai išgelbėjo regėjimą

Moteriai buvo atliktos dvi operacijos, ji iki šiol gydoma vaistų injekcijomis į stiklakūnį. „Vaistai kompensuojami tik dvejus metus. Po gydymo jais rega gerokai pasitaisė. Tačiau juos reikia leisti į stiklakūnį reguliariai“, – teigia moteris.

Dabar ji gydoma kitais vaistais, kurie nėra tokie efektyvūs. Tačiau, pasak jos, šis gydymas jai išgelbėjo regėjimą. Vis dėlto ji mato prastai.

„Jei važiuotume automobiliu ir žiūrėtume į priešais važiuojančią mašiną, pusę jos matyčiau gerai, o pusę – sumažintą. Labai nemalonus jausmas. Iš pradžių net pykindavo, bet jau apsipratau. Spalvų taip pat nematau. Jei uždengčiau sveikąją akį, žmonių neatpažinčiau“, – teigia N.Žuravliova.

Kita moters akis dėl nuolatinės įtampos irgi silpsta, mat norėdama įžiūrėti daiktus ar ką nors perskaityti, ji uždengdavo nesveikąją akį.

Dėl prasto regėjimo jai teko atsisakyti darbo mokykloje – rusų kalbos mokytojai reikia nuolatos skaityti. Be to, moteriai prasidėjo dar viena akių liga – glaukoma.

Akis nebeatlieka savo darbo

„Žmogaus akis panaši į fotoaparatą. Vokai – tarsi dangtelis. Rainelė ir lęšiukas reguliuoja patenkančios šviesos ryškumą, o tinklainė – foto juosta. Jei pažeidžiamas pastarasis sluoksnis, vaizdas gali būti neryškus, iškraipytas arba iš viso nematomas, nes į akį patenkančią šviesą reaguojančios šviesai jautrios ląstelės fotoreceptoriai nebeatlieka savo darbo.

Vida Press nuotr./Pavargusi mergina
Vida Press nuotr./Pavargusi mergina

Daugiausia šių ląstelių yra geltonojoje dėmėje, nuo kurios priklauso mūsų centrinis regėjimas. Nuo jos priklauso ir tai, ar matysime spalvas, smulkius daiktus, gebėsime atskirti veidus, skaityti, galėsime naudotis telefonu“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos docentė Vilma Jūratė Balčiūnienė.

Kokios ligos pažeidžia tinklainę

Tinklainę gali pažeisti daugybė ligų. Įgimtos ligos gali sukelti, pavyzdžiui, geltonosios dėmės distrofiją, pigmentinį retinitą, o įgytos – amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, patologinę trumparegystę. Be to, tinklainė gali plyšti, ją pažeisti gali ir vėžys.

„Daugiausia žmonių pas mus patenka dėl to, kad sisteminės ligos, tokios, kaip arterinė hipertenzija, aterosklerozė, ar cukrinis diabetas, pažeidžia tinklainę. Diabetinė retinopatija – dažniausia darbingo amžiaus žmonių aklumo priežastis“, – tvirtina gydytoja.

Kiek mūsų šalyje yra žmonių, kurie kenčia dėl tinklainės ligų, duomenų nėra, tačiau specialistai skaičiuoja, kad vien sergančiųjų diabetine retinopatija turėtų būti apie 30 tūkstančių.

gyd. A. Makselio nuotr. /Kataraktos pažeista akis
gyd. A. Makselio nuotr. /Kataraktos pažeista akis

Akių būklė priklauso nuo mitybos

„Mūsų regėjimas labai priklauso nuo gyvensenos, – teigia specialistė. – Mityba gali daryti tiesioginę įtaką – turime valgyti daug spalvotų daržovių, maisto, kuriame daug omega–3 riebiųjų rūgščių, – jūros žuvies, riešutų, linų sėmenų“.

Taip pat rūkymas ir antsvoris didina akių ligų riziką. Įrodyta, kad fizine veikla galima net 70 proc. sumažinti tikimybę susirgti amžine geltonosios dėmės degeneracija, nes judėjimas skatina dirbti širdį, kraujagyslėmis ima greičiau tekėti kraujas.

Gydytoja pataria akis saugoti nuo saulės – perkant tamsius akinius reikia įsitikinti, kad jie tikrai saugo ir nuo alfa, ir nuo beta ultravioletinių spindulių.

Pirmieji simptomai

„Iš tėvų paveldime ne tik akių spalvą, bet galime paveldėti ir kai kurias akių ligas, tad visų pirma kiekvienas turėtume pagalvoti, kokiomis akių ligomis mūsų šeimos nariai sirgo ar serga ir tai papasakoti gydytojams“, – pataria gydytoja V. J.Balčiūnienė.

Taip pat derėtų nepamiršti reguliariai pasitikrinti akis. Būtinai turėtų būti apžiūrėti vaikai jiems sulaukus 2–3 metų ir prieš mokyklą. Jauni sveiki žmonės turėtų pasitikrinti akis kas kelerius metus, vyresni žmonės – dažniau, o tie, kurie serga tam tikromis ligomis, – reguliariai. Tai priklauso nuo ligos. Pavyzdžiui, sergantieji diabetu akis turi tikrintis kasmet arba net dažniau.

Pirmieji simptomai, kurie paskatintų kreiptis į specialistą, gali būti suprastėjęs regos aštrumas.

„Žmonės dažnai mano, kad rega susilpnėjo dėl amžiaus. Jei matyti geriau padeda akiniai, tuomet gal ir dėl amžiaus, bet jei ne – gali būti ligos pradžia“, – teigia gydytoja V. J.Balčiūnienė.

Kada būtina susirūpinti

Susirūpinti turėtų paskatinti ne tik neryškus vaizdas, bet ir jeigu jis iškraipytas ar „drumstas“, jei akyse „žaibuoja“.

V. J.Balčiūnienė teigia, kad poliklinikoje ar privačiame kabinete dirbantis akių gydytojas kai kuriuos tinklainės pakitimus turėtų pamatyti apžiūrėdamas akių dugną. Tam būtinai reikia išplėsti vyzdį. Tačiau kai kurias ligas nustatyti padeda tik sudėtinga aparatūra, kurią turi universitetinės ligoninės.

„Anksčiau tinklainės ligas – amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, diabetinę retinopatiją, geltonosios dėmės paburkimą, kurį sukelia kraujagyslių patologija, – gydydavome lazeriu arba operuodami, dabar džiaugiamės, kad turime efektyvių vaistų, kuriuos galime suleisti į stiklakūnį ir apsaugoti žmogų nuo apakimo. Deja, ne visi jie kompensuojami“, – teigia V. J.Balčiūnienė.

Šiemet įgimtoms akių ligoms gydyti Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmą kartą buvo patvirtinta genų terapija. „Tikimės ji greitai pasieks ir Europą. Galėsime ne tik nustatyti pažeistus genus, bet ir juos „pataisyti“, – džiaugiasi gydytoja.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką