Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Alergija – nemaloni, bet sugyvenama

Taip, labai nemalonu sirgti alergine liga, tačiau daugumai žmonių ji nebūna visą gyvenimą vienodo sunkumo. Ypač maži vaikai linkę „išaugti“ savo alergijas, todėl reikia neprarasti vilties ir stengtis gyventi visavertį gyvenimą.
Taip, labai nemalonu sirgti alergine liga, tačiau daugumai žmonių ji nebūna visą gyvenimą vienodo sunkumo. Ypač maži vaikai linkę „išaugti“ savo alergijas, todėl reikia neprarasti vilties ir stengtis gyventi visavertį gyvenimą.
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Alergiškiems žmonėms nereikia aiškinti, kokia tai nemaloni gyvenimo palydovė. Dar sudėtingiau auginantiems alergiškus vaikus – juk taip sunku juos nuo visko apsaugoti. Tačiau specialistai ramina, kad viską – net alergiją – galima kontroliuoti.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Keturių mėnesių kaunietė Rusnė – vienas iš tų kūdikių, kuriam diagnozuota alergija maistui. „Dukrytei alergija prasidėjo labai anksti – apie antrą mėnesį. Maitinu savo pienu, pradžioje viskas buvo gerai, bet paskui pastebėjau, kad man pavalgius kai kurių produktų, dukrai beria skruostus ir smakrą“, – pasakoja mažylės mama Raimonda. Produktų, kurie vadinami didžiausiais alergenais – šokolado, riešutų, pieno –  jauna moteris nevalgo nuo kūdikio gimimo: „Žinojau, kad tai alergenai, tad nutariau neerzinti likimo.“

Gydytoja pediatrė jai patarė fiksuoti visus valgomus produktus ir stebėti, nuo ko Rusnę beria. Tokia užduotis gana sudėtinga, mat moters racioną sudaro įvairūs produktai. „Išsiaiškinau, kad tikrai beria nuo kiaušinių. Nors juos vartojau tik kaip plakinį kepant mėsą ir į blynus. Taip pat – nuo vištienos, grybų, kviečių (o tai reiškia – makaronų, duonos, kuskuso, manų kruopų ir pan.). Bandau atsisakyti visų šių produktų arba valgyti itin mažai“, – nepageidaujamais tapusius produktus vardija Raimonda. Gydytojai gastroenterologei rekomendavus hipoalerginę dietą, jai teko pakeisti ir kai kuriuos prieskonius, nes mažąją Rusnę beria net nuo pipirų.

Moteris džiaugiasi, kad atsisakius kai kurių produktų situacija pagerėjo. Nors bėrimų kartais dar pasitaiko, jie ne tokie baisūs kaip anksčiau. Ji guodžiasi ir gydytojų nuomone, kad šalia mamos pieno dukrai pradėjus duoti kieto maisto alergija turėtų praeiti. Dabar, anot jaunos mamos, svarbu laikytis dietos, kad mažosios alergija kuriam nors produktui neįsisenėtų.

Raimondos nuomone, lenteles su alergizuojančių produktų sąrašu mamoms galėtų dalinti dar gimdymo namuose – taip būtų išvengta daugelio problemų. „Juokingiausia, kad gydytojai dažniausiai tik išryškėjus problemai pasako, ką galima, o ko negalima valgyti“, – sako Raimonda. 

Išsivysčiusių šalių bėda

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė pirmiausia akcentuoja, kad alergiją neteisinga vadinti liga. „Tai neįprasta imuninės sistemos reakcija į nekenksmingą mūsų organizmui aplinkos faktorių. Susidūrusi su šiuo faktoriumi alergiško žmogaus imuninė sistema jį priima kaip grėsmę ir puola“, – aiškina gydytoja. Organizme išsiskiria įvairios cheminės medžiagos ir sukelia bėrimą, niežulį, dusulį ar slogą. Alergija gali būti bronchinės astmos, dermatito, lėtinės slogos priežastis.

Paklausta, ar tikrai pastaruoju metu alerginių susirgimų, ypač tarp vaikų, daugėja, gydytoja L.Malinauskienė šypteli: „Tikriausiai ne tiek daugėja, kiek dažniau apie tai kalbama.“ Gydytoja akcentuoja, kad šiuolaikiniai tėvai pernelyg įsibaiminę, kartais netgi persistengia kurdami vaikui sterilią aplinką, didelį poveikį daro ir reklama. „Pažiūrėkime, kaime, kur aplinka ne tokia sterili, vaikams alerginiai susirgimai pasireiškia rečiau“, – sako specialistė. Įvairios alergijos – turtingų, gerai išsivysčiusių šalių problema, nes žmonės valgo ilgai išliekančius maisto produktus, geria antibiotikus, turinčius įtakos ir imuninės sistemos veiklai. 

Dermatitą painioja su alergija

Daug susirūpinimo kelianti alergija maistui, gydytojos teigimu, kartais tėvų taip  vadinama neteisingai. „Dažnai kūdikiams pasireiškia atopinis dermatitas, kuris ne visuomet sukeliamas maisto alergijos“, – sako L.Malinauskienė. Jei vaikas serga atopiniu dermatitu, galbūt tai paveldėjo iš mamos, rečiau tėčio, netgi iš senelių. Atopinį dermatitą turinčio  kūdikio odelė labai plona, sausa, reikalauja ypatingos priežiūros. Bloga žinia yra ta, kad atopiniu dermatitu sergantys kūdikiai vėliau dažniau rizikuoja susirgti tokiomis alerginėmis ligomis kaip astma ar šienligė.

Taip, labai nemalonu sirgti alergine liga, tačiau daugumai žmonių ji nebūna visą gyvenimą vienodo sunkumo. Ypač maži vaikai linkę „išaugti“ savo alergijas, todėl reikia neprarasti vilties ir stengtis gyventi visavertį gyvenimą.

Alergija maistui vaikai, kaip ir Rusnė, dažnai suserga kūdikystėje. Ji pasireiškia labai įvairiai – nuo bėrimo, pilvo skausmų iki viduriavimo  ir vėmimo. Pastebėjus alergijos požymių reikia kreiptis į gydytoją – jis padės nustatyti priežastis ir paskirs gydymą. Esant alergijai maistui, geriausia susekti ir iš raciono pašalinti alergeną.

Kūdikius maitinančios mamos dažnai vengia valgyti didžiaisiais alergenais laikomų produktų – riešutų, kiaušinių, pieno, šokolado ir panašiai, net jei nėra jiems alergiškos. Gydytoja L.Malinauskienė pataria iš anksto pernelyg jautriai į viską nereaguoti ir pamažu, stebint vaiko reakcijas, valgyti mėgstamą maistą saikingomis porcijomis.

Be to, kaip pastebi alergologė, skirtingose šalyse didžiaisiais alergenais laikomi skirtingi produktai: „Tarkime, pas mus citrusiniai vaisiai vadinami alergenais, o kur nors Ispanijoje niekas į tai nekreipia dėmesio“, – sako L.Malinauskienė.

Ji pabrėžia, kad netgi nustačius, jog vaikas alergiškas maistui, nėra vienodos mamoms taikomos dietos, kiekvienas atvejis individualus.

Alergenus galima prisipratinti

Alergijos priežastimi gali tapti ir namuose augantys gyvūnai. Alergines reakcijas – ašarojimą, slogą, astmos priepuolį – sukelia gyvūnų oda, seilėse ar šlapime esantys baltymai. Tiesa, naujausi Italijos mokslininkų tyrimai parodė, kad vaikai, gimę namuose, kuriuose yra keletas kačių, mažiau rizikuoja būti alergiški šiems gyvūnams. Šiam teiginiui iliustruoti gydytoja L.Malinauskienė kaip pavyzdį vėl pateikia kaimą – juk ten vaikai ir gimsta, ir gyvena šalia gyvūnų.    

Tačiau jei atsitiko taip, kad vaikas alergiškas namuose esančiam augintiniui ir situacija su laiku nesitaiso, kad ir kaip skaudu būtų, su gyvūnu greičiausiai teks atsisveikinti.

Artėjantis pavasaris kelia nerimą šienlige sergančių vaikų tėvams. Didžiausiais alergenais iš augalų pavasarį laikomi beržai, alksniai, žydintys lazdynai.  Nors pavasaris bei žydėjimas baigsis ir alergija dings, tačiau alergologė pataria tėvams ateiti su vaikais pas alergologus ir atlikti tyrimus, nes alergija žiedadulkėms gali būti susijusi ir su kitomis alergijomis (pavyzdžiui, namų dulkių erkėms arba vaisiams bei daržovėms) ir gali būti efektyviai gydoma ne vien tik vaistais, bet ir specifine imunoterapija.

Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, alerginės reakcijos pačios įvairiausios – reaguojama į šaltį, kuomet nepridengtos vaiko kūno vietos parausta, patinsta, atsiranda niežtinčių dėmių. Retais atvejais gali pasitaikyti ir alergija saulei, vandeniui ar vabzdžių įgėlimams. Tėvams, įtariantiems, kad jų vaikas alergiškas, gydytoja pataria kreiptis į specialistą – jis padės nustatyti priežastis, parinks tinkamiausią gydymą.

Gydytoja sako, kad dabar pasaulyje, kaip vienas iš alergijos gydymo būdų, vis plačiau taikomas pratinimas prie alergenų – specifinė imunoterapija. Be to, vis atsiranda saugesnių ir efektyvesnių medikamentų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką