Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apie ką medikai įspėja vyrus?

Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma apie 3000 naujų prostatos vėžio atvejų. Deja, bet kol kas nėra tokio vaisto ar skiepo, kuris apsaugotų visus vyrus nuo prostatos vėžio. Šiame straipsnyje pabandysime įtikinti vyrus, kad profilaktinis tikrinimas – geriausias būdas užbėgti ligai už akių arba aptikti ją ankstyvos stadijos. O pirmąją birželio sekmadienį minima Tėvo diena gali tapti proga paraginti savo artimus vyrus pasirūpinti sveikata ir apsilankyti pas urologą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

- Ar prostatos vėžys gali būti aptinkamas anksti?

- Kauno onkologijos ligoninės urologas-onkologas Algimantas Raškevičius teigia, kad lengviausias būdas įvertinti prostatos vėžio riziką yra prostatos specifinio antigeno (PSA) testas. Mediko teigimu, jį kartą per metus būtina atlikti visiems vyrams, sulaukusiems 50-ties, o tiems, kurių artimieji sirgo ar serga prostatos vėžiu arba kurių šeimoje moterys sirgo krūties vėžiu, šį testą reikėtų atlikti nuo 45 metų ar net anksčiau. PSA yra baltymas, kurį gamina prostata, o sergant prostatos vėžiu šio baltymo gaminama daugiau. Taigi PSA norma – 0–4 ng/ml. Jeigu jo kiekis padidėjęs, būtina specialisto konsultacija. Tačiau A. Raškevičius ramina, kad ne visada padidėjęs PSA reiškia vėžio nuosprendį. Šio baltymo kiekis gali padidėti sergant kitomis prostatos ligomis (gerybine prostatos hiperplazija, prostatitu, kt.), dėl amžiaus. Netgi ilgas vairavimas ar važiavimas dviračiu, kaip ir sėdimas darbas, gali sukelti laikiną PSA padidėjimą.

Lengviausias būdas įvertinti prostatos vėžio riziką yra prostatos specifinio antigeno (PSA) testas

„Tolimųjų reisų vairuotojas, grįžęs iš kelionės, atlieka PSA tyrimą ir išsigąsta, kad PSA kiekis labai didelis. Po dviejų savaičių pakartojus tyrimą, PSA jau būna normalus. Panašiai gali nutikti ir ilgai sėdint prie kompiuterio, 3–4 val. neatsitraukiant nuo stalo darbe. Prostatos labai gera kraujotaka, inervacija, todėl ilgiau sėdint į ją priteka daug kraujo, ji išburksta, ir tai gali netiesiogiai didinti vėžio riziką“, – teigia pašnekovas.

- Kokius klausimus užduos gydytojas?

- Visų pirma, gydytojas pasiaiškins dėl šlapinimosi sutrikimų. Joms nustatyti yra specialiai sudarytas testas – tarptautinė prostatos simptomų skalė. Joje yra tokių klausimų, kaip: kiek kartų pastarąją savaitę jutote, kad baigus šlapintis jūsų šlapimo pūslė nebuvo visiškai tuščia? kiek kartų pastarąją savaitę buvo sunku sulaikyti šlapinimąsi? kiek kartų per šią savaitę šlapinotės dažniau nei kas dvi valandas? ir pan. „Gerai, kai pacientas ateina jau užsipildęs šį testą, tada sutrumpėja konsultacijos laikas. Testas parodo prostatos išvešėjimo laipsnį ir labai padeda diagnozuojant gerybinę prostatos hiperplaziją. Jeigu pacientas testo nėra užpildęs, klausinėjame jo panašių klausimų. Atsižvelgę į šlapinimosi sutrikimų sunkumą, PSA duomenis, taip pat atlikus digitalinį-rektalinį tyrimą, echoskopiją, sprendžiame, ar reikia biopsijos. Tikrai ne kiekvienam pacientui atliekama biopsija: vidutiniškai šio tyrimo reikia tik vienam iš dešimties“, – ramina vyrus urologas.

- Gydymas ir aktyvi stebėsena

- Gydymo metodų yra įvairių. Tai stebėjimas (arba aktyvi stebėsena), operacija, spindulinis gydymas, hormonų terapija, chemoterapija.

Aktyvi stebėsena reiškia, kad ligonis turėtų dažniau (kas 3 mėn. ar 6 mėn.) atlikti PSA tyrimą ir kas 1,5–2 m. kontrolinę kartotinę prostatos biopsiją. Taip apie 60–70 proc. visų stebimų ligonių pavyktų išvengti radikalaus gydymo. Tiesa, ligoniai ne visada iš karto sutinka su tuo, kad liga bus ne gydoma, o tik aktyviai stebima. Juk jie žino, kad sėkmingiausiai gydomas ankstyvų stadijų vėžys, o jiems siūlo ne gydyti, o laukti, kol liga progresuos. Todėl tenka aiškinti, kas yra stebėsena (kad tai yra pakankamai saugi gydymo forma), kodėl ji geresnė išeitis negu radikali operacija. Pacientai turėtų žinoti, kad pradinių stadijų vėžys nebūtinai progresuos, kad yra didelė tikimybė, jog jie galės sėkmingai ir aktyviai gyventi sirgdami šia liga. Tai įrodo ir statistikos skaičiai: Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma apie 3000 naujų prostatos vėžio atvejų, o mirties atvejų – 400–500. Taigi didesnė vyrų dalis gyvena sirgdami šia liga. Kliniškai reikšmingo vėžio atvejais rekomenduojama atlikti prostatos šalinimo operaciją arba skirti spindulinį gydymą. Vėlesnių stadijų prostatos vėžys gali būti gydomas hormonų terapija, dar vėliau – chemoterapija. Hormonų terapija – medikamentinio gydymo pagrindas. Ji gali būti skiriama po radioterapijos ar operacijos, kai yra vėžio atsinaujinimo ar plitimo požymių.

- Kokie faktai ar žodžiai padėtų atvesti vyrus iki gydytojo kabineto durų?

Profilaktiškai tikrintis būtina, nes tik tada liga bus nustatyta anksti ir tik tada galima tikėtis pasveikimo

- Gydytojas A. Raškevičius pabrėžia, kad profilaktiškai tikrintis būtina, nes tik tada liga bus nustatyta anksti ir tik tada galima tikėtis pasveikimo. Tai vienas argumentas, turintis įtikinti vyrus. Kitas – kad nebūtinai juos neraminantys simptomai reiškia piktybinę ligą. Bet geriau apsidrausti, pasitikrinti ir ramiai gyventi negu galvoti, kad sergi sunkia liga, ir nerimauti. Ir trečias argumentas – urologo kabinetas ne baisesnis nei odontologo. „Gydant dantis, gana dažnai tenka kentėti skausmą, tačiau pas odontologą vyrai eina, nors dėl sugedusių dantų dar niekas nemirė. Urologo kabinete skausmo dažniausiai kentėti nereikia, pati nemaloniausiai procedūra gali būti biopsija, tačiau ji atliekama tik kartą, o dažniausiai jos net neprireikia. Užtat, uždelsus ligą diagnozuoti, pasekmės gali būti mirtinos“, – sako medikas.

Jeigu dar neįtikinome...

Ši mums papasakota vyro istorija turėtų paskatinti susimąstyti: 40 m. vyras ilgą laiką nesirūpino savo sveikata: dirbo Anglijoje, stengėsi užsidirbti. Jam skaudėjo kaulus, dažnai būdavo apatiškas, nusiminęs. Atvykęs į Lietuvą galiausiai nusprendė skirti laiko sveikatai, atliko PSA testą. Jo rezultatai buvo itin blogi, PSA rodė 2000 ng/ml. Vyrui paskirtas gydymas, tačiau metastazių jau aptikta visuose kauluose, plaučiuose.....

Ši istorija turėtų įkvėpti optimizmo: Vyras po atostogų atliko PSA testą ir labai nusiminė: rezultatas buvo 57 ng/ml. Vyras išsilavinęs, apsiskaitęs, todėl iš karto pats sau diagnozavo vėžį, gydytojų prašė iš karto skirti gydymą. Bet medikai pasiūlė pavartoti vaistų nuo uždegimo ir pakartoti tyrimą po dviejų savaičių. Vyro nuostabai pakartotinis tyrimas buvo normalus, PSA – 6 ng/ml, o tai yra normalu vyresnio amžiaus vyrams. Paaiškėjo, kad PSA padidėjimą sukėlė peršalimas – atostogaudamas vyras žvejojo, tad sušalo. Net atlikti biopsijos jam neprireikė.

O geriausia paskata tikrintis – mūsų artimi žmonės. Kaip dažnai mes skubėdami susimąstome, kad visi turime pareigų visuomenėje: esame tėčiai, mamos, seneliai, močiutės.... Artėja Tėvo diena. Juk taip norisi, kad viso pasaulio tėčiai ir seneliai šypsotųsi ir būtų sveiki. To jiems ir linkime.

Kauno onkologijos ligoninės urologas-onkologas Algimantas Raškevičius.

Publikaciją remia „AstraZeneca“ Lietuva.

Parengė www.karjerairsveikata.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką