Tuo tarpu 26 % teigia, kad pusryčiams ar vakarienei paruošti skiria mažiau nei pusvalandį, kas ketvirtas (27 %) virtuvėje kasdien praleidžia daugiau nei valandą, dar 24 % respondentų balansuoja tarp 45 min. ir 1 val. Tokius duomenis rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta balandžio viduryje.
Kuo daugiau pajamų, tuo mažiau laiko maisto gamybai
Kuo daugiau pajamų uždirbama, tuo mažiau laiko skiriama maisto gaminimui namuose. Tokias išvadas galima daryti analizuojant apklausos rezultatus. Iki 45 min. pusryčiams, pietums ar vakarienei pagaminti skiria du trečdaliai gyventojų, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra 600 Eur arba didesnės. Tiek pat laiko pakanka 60 % respondentų, kurių pajamos nuo 401 iki 600 Eur. Tuo tarpu iki 45 min. virtuvėje praleidžia tik 40 % žmonių, kurių mėnesinės pajamos vienam asmeniui svyruoja nuo 300 iki 400 Eur.
„Gyvenimo tempas nuolat greitėja, maisto paruošimui skiriama vis mažiau laiko. Iš apklausos matome, jog praktiškai kas antras žmogus pusryčiams, pietums ar vakarienei paruošti skiria iki 45 min. Nepaisant to, visuomenės noras tinkamai maitintis, gauti organizmui būtinų medžiagų tik didėja. Reaguojant į tai, keičiasi ir gaminti jau paruošto maisto sudėtis – jis tampa subalansuotas ir aktyviai sportuojantiems, ir tiems, kurie nėra dažni sporto salių lankytojai, tačiau siekia tinkamai maitintis“, – pasakoja Tomas Strumskas, natūralią, greitai paruošiamą vištieną „ChickFit“ gaminančios „Groward Group“ vadovas.
Pastebima, kad skubantys žmonės vis dažniau renkasi kepti jau paruoštus gaminius, kurie būtų maistingi, suteiktų energinės vertės, tačiau be didelio riebalų kiekio. Šiuos kriterijus atitinka ką tik parduotuvėse pasirodę vištienos gaminiai „ChickFit“, kurių kepimo trukmė neviršija 45 min. Indelyje esanti vištiena paruošta iš karto kepti orkaitėje.
45 minutės – daug ar mažai?
Vyrų ir moterų gaminimo įpročiai pastebimai skiriasi. Net 42 % vyrų virtuvės ritualams teskiria iki pusvalandžio per dieną, daugiau nei 13 % – vos kelias ar keliolika minučių per dieną. Tuo metu net du trečdaliai moterų teigia, kad gamina ilgiau nei 45 minutes.
Pasak specialistų, atsižvelgus į daugelį veiksnių, skaičiuojama, kad maistui gaminti optimalu skirti valandą, tačiau kai kam ir tai jau ilgas laiko tarpas. „Gaminimui skirtas laikas, ypač darbo dienomis, dažnai sutrumpėja iki 45 minučių, ir tai daugeliui atrodo pakankama trukmė. Kaip rodo apklausa, tiek laiko maisto ruošimui skiria tiek dviejų, tiek keturių asmenų šeima. Užsiėmę žmonės randa kūrybingų būdų, kaip pasigaminti ir greitai, ir kokybiškai“, – sako „Groward Group“ vadovas.
Iki 45 min. maisto gamybai skiria pusė šeimų, kuriose nėra vaikų, 46 % – su viena atžala, 45% – su dviem. Jeigu šeimoje auga trys ar daugiau vaikų, gaminimas dažniausiai užtrunka ilgiau nei valandą (taip atsakė 47 % respondentų). Palyginimui, daugiau nei valandą gamina tik kiek mažiau nei trečdalis šeimų su vienu vaiku.
Mažiausiai laiko praleidžiama sostinės namų virtuvėse
„Apklausa atskleidžia, kad mažiausiai laiko maistui paruošti skiriama Vilniuje. Net 64 % vilniečių tam skiria mažiau nei 45 min. Likusiuose keturiuose didžiuosiuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose iki 45 min. skiria pusė, kituose miestuose – 41 % gyventojų. Galima daryti prielaidą, jog nemaža dalis miestiečių dažnai valgo ne namuose, maistą užsisako arba renkasi tokius produktus, kuriuos galima greitai iškepti“, – teigia Tomas Strumskas.
Lietuvos gyventojų apklausą, kurią inicijavo „Groward Group“, balandžio viduryje atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausti 1002 18 metų ir vyresni žmonės.
