Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gruodžio 8d. 20:01

Aplinkos psichologė: klimato kaita gali sukelti nerimą ir depresiją

Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr. / Asociatyvi nuotr.
Ekologinis ar klimato nerimas – visiškai natūrali reakcija į tai, kas pastaruoju metu vyksta pasaulyje, sako aplinkos psichologė, Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja dr. Dovilė Šorytė. Klimato kaita ir tiesioginiai jos padariniai – tokios stichijos kaip potvyniai, kaitros, sausros, uraganai – gali sukelti ne tik nerimą, bet ir stresą, dažnesnius depresijos atvejus ir net potrauminio streso sutrikimą.

15min interviu su aplinkos psichologe D.Šoryte – apie tai, kodėl atsiranda ekologinis nerimas ir kas dažniausiai jį jaučia, kaip su šiuo nerimu tvarkytis, ką žmogaus psichologijai gali reikšti vis silpnėjančios žiemos ir kokias emocijas gali slėpti klimato skepticizmas.

Natūrali reakcija

Tyrimai rodo, jog nerimą, susijusį su ekologinėmis problemomis, jaučia vis daugiau žmonių, ypač jaunimas.

Kalbant apie klimato kaitos ir jos padarinių sukeliamas reakcijas dažniausiai girdimos dvi sąvokos – ekologinis arba klimato nerimas. Kaip sako dr. D.Šorytė, ekologinis nerimas – platesnis terminas, apimantis nerimą dėl klimato ir dėl to, kas vyksta aplinkoje dėl įvairiausių ekologinių, aplinkosaugos problemų. Klimato nerimas – labiau specifinė sąvoka, susijusi būtent su klimato kaita ir su žmonių nerimavimu dėl besikeičiančio klimato.

Atsiradę daugiau depresijos atvejų, labiau jaučiamas stresas, netgi potrauminio streso sutrikimas.

„Ekologinis nerimas yra tik vienas iš psichologinių padarinių, siejamų su klimato kaita. Padarinių gali būti labai daug ir įvairių kitų – pavyzdžiui, atsiradę daugiau depresijos atvejų, labiau jaučiamas stresas, netgi potrauminio streso sutrikimas“, – sako psichologė.

Kaip sako D.Šorytė, ekologinis nerimas yra reakcija į tai, kas vyksta aplinkoje.

Asm. arch. nuotr./Dovilė Šorytė
Asm. arch. nuotr./Dovilė Šorytė

„Dažnai tas nerimas labai susijęs su nenuspėjamumo, negalėjimo prognozuoti, kontrolės praradimo jausmais. Žmogus reaguoja į tai, kas vyksta aplinkoje arba į tai, kas dar galbūt įvyks, tai gali būti baimė dėl ateities“, – sako ji.

Nuo skatinimo mobilizuotis iki paralyžiuojančios būsenos

Anot D.Šorytės, ekologinis arba klimato nerimas tam tikra prasme gali būti teigiamas – nes paskatina žmones kažką daryti, mobilizuotis ir imtis veiksmų.

Imago / Scanpix nuotr./Protestas dėl klimato kaitos
Imago / Scanpix nuotr./Protestas dėl klimato kaitos

„Tačiau, jeigu tas nerimas yra labai stiprus, jis gali lemti net veiksmo paralyžių. Kai tai viršija jėgas ir žmogus nebetiki, kad gali kažką pakeisti, jį apima tarsi paralyžiuojanti būsena. Kai nerimas pernelyg stiprus, jis turi labai neigiamas pasekmes“, – tvirtina aplinkos psichologė.

Tačiau D.Šorytė pabrėžia – ekologinis nerimas yra natūrali reakcija.

Kai nerimas pernelyg stiprus, jis turi labai neigiamas pasekmes.

„Tai nėra problema pati savaime, nes tai, kad mes reaguojame į tai, kas vyksta aplinkoje, į globalų reiškinį – klimato kaitą, yra natūralu ir suprantama. Kita vertus – tai reiškia, kad žmogui rūpi tai, kas vyksta su aplinka ir kad žmogui nėra tas pats, jei aplinkoje yra stebimi neigiami padariniai“, – sako ji.

Apie ekologinį nerimą kalba daugiau jaunesni žmonės

Praktikuojančių psichologų tarpe ekologinio nerimo sąvoka yra atsiradusi palyginti neseniai, sako D.Šorytė. Anot jos, vis daugiau kalbama apie tai, kaip konsultuojantys psichologai ir psichoterapeutai turėtų apie tai kalbėtis su žmonėmis, kaip reaguoti, kaip atliepti kylantį ekologinį nerimą.

Psichologė pastebi, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje vis daugiau kalbama apie ekologinį nerimą.

„Šitame kontekste labai svarbūs jauni žmonės, kurie irgi vis daugiau kalba apie tą išgyvenamą nerimą, – sako ji. – Klimato aktyvistai irgi apie tai kalba, kad išgyvena nerimą ir tada nori kažką daryti, keisti esamą situaciją. Tam tikra prasme veikimas yra nerimo sumažinimas. Labai efektyvus būdas sumažinti ekologinį nerimą yra imtis veiksmų. Ekologinio nerimo sąvoka tikrai ateina ir į Lietuvą, bet kiek dar mes tikrai atpažįstame, kad jaučiame tą nerimą, tai sunku pasakyti.“

Ne tik nerimas, bet ir sielvartas

Anot D.Šorytės, kalbant apie klimato kaitos įtaką žmogaus psichologijai verta iš arčiau pažvelgti į tai, kaip žmones veikia tiesioginiai ir netiesioginiai klimato kaitos lemiami pokyčiai.

123RF.com nuotr./Potvynis
123RF.com nuotr./Potvynis

„Natūralu, kad su tiesioginiais, staigiais su klimato kaita susijusiais pokyčiais – įvairiomis stichinėmis nelaimėmis, tokiomis kaip uraganai, sausros, karščio bangos, potvyniai – gali atsirasti ir sielvartas ar net gedėjimas. Po tokių įvykių stebimas ir žymus potrauminio streso sutrikimų padidėjimas. Nes dėl tokių klimato kaitos padarinių žmonės gali prarasti gyvenamas vietas ir dėl to išgyvena trauminius įvykius. Tai iššaukia labai stiprias reakcijas kaip sielvartas ar gedėjimas praradus svarbią vietą ar pragyvenimo šaltinį, praradus savo namus“, – sako psichologė.

Tačiau įvairias emocines reakcijas gali sukelti ir netiesioginiai klimato kaitos padariniai – pasaulinės temperatūros, jūros lygio kilimas.

Daugėja su klimato pokyčiais susijusio piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto artimoje aplinkoje.

„Su tokiais padariniais labiau susiję laipsniški pokyčiai. Tada labiau kalbame apie tokius išgyvenamus jausmus kaip bejėgiškumas ar kontrolės praradimas, kai žmonės po truputį jaučia, kad keičiasi jų aplinka arba, pavyzdžiui visa maisto sistema nebėra tokia saugi“, – sako dr. D.Šorytė.

123RF.com nuotr./Nerimas
123RF.com nuotr./Nerimas

Anot jos, tokie plika akimi ir lėtesni klimato kaitos padariniai lemia ir ne tokius staigius, bet rimtus psichologinius padarinius – kontrolės jausmo praradimą, bejėgiškumą.

„Yra pastebėta, kad daugėja su tokiais klimato pokyčiais susijusio piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto artimoje aplinkoje“, – sako aplinkos psichologė.

Daugiau informacijos ir daugiau padarinių

Pasak psichologės, ekologinio nerimo atsiradimui ar sustiprėjimui įtaką daro ir tai, jog kiekvieną iš mūsų pasiekia vis daugiau informacijos apie klimato kaitos reiškinius.

„Jei palygintume su laikotarpiu prieš dešimtmetį ar porą dešimtmečių, tai tikrai buvo daug mažiau informacijos, susijusios su klimato kaita“, – sako ji.

Žinoma, ekologinio nerimo stiprėjimas susijęs ir su tuo, jog klimato kaitos padarinių gamtai vis daugėja.

„Vasarą Europos regione aiškiai jutome ryškius klimato kaitos padarinius – pavyzdžiui, Vokietija buvo susidūrusi su potvyniais. Tad atsiranda vis daugiau ženklų iš aplinkos, kad vyksta pokyčiai.

Kita vertus, ir politiniame lygmenyje vis daugiau apie tai kalbama. Vis daugiau girdime apie Žaliąjį kursą. Tiek politiniame lygmenyje, tiek savo aplinkoje stebime neišvengiamai vykstančius pokyčius, atsiranda daugiau žinių apie klimato kaitą, jos padarinius. Tad žmonės daugiau žinodami, daugiau ir reaguoja“, – sako VU dėstytoja.

Žiemos gedėjimas

Pastebima, kad dėl klimato kaitos besikeičiantys metų laikai taip pat gali sukelti naujas emocijas. Štai mažiau sniegingos ir ne tokios šaltos žiemos Suomijoje sukelia „žiemos sielvartą“ ar „žiemos gedėjimą“.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Sniegas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Sniegas

„Žmones labai paliečia tai, kas vyksta jų artimoje aplinkoje. Šiuo atveju labai natūralu, kad jeigu suomiai susiduria su tuo reiškiniu, kad žiemos tampa vis silpnesnės, juos tai labai liečia. Čia gali atsirasti gedėjimo reakcija – kai prarandama tai, kas yra tapatumo dalis. Prarandama tai, prie ko žmonės priprato arba tos vietos, kurios yra svarbios, keičiasi.

Yra svarbi ir prisirišimo prie aplinkos sąvoka. Žmonės gali būti prisirišę ne tik prie kitų žmonių, bet ir prie geografinių vietų, ir kai tos vietos keičiasi, tai tikrai gali sukelti stiprias emocijas ir gedėjimo reakcijas. Aplinka, kurioje žmonės gyvena ir pokyčiai joje yra svarbu“, – sako psichologė.

Kaip tvarkytis su ekologiniu nerimu?

Anot D.Šorytės, itin svarbu tai, kaip žmonėms komunikuojama apie klimato kaitą.

„Komunikuojant svarbu kalbėti ne tik apie patį reiškinį, pačią problemą, klimato kaitą ir jos padarinius, bet kalbėti ir apie tai, ką žmonės gali dėl to padaryti – kokių veiksmų galime imtis, kad prisidėtume prie klimato kaitos mažėjimo. Kita vertus, tai labai susiję su mūsų pačių nerimo mažėjimu. Kai mes jaučiame, kad kažką darome, tai padeda mažinti nerimą dėl pokyčių ir ateities“, – sako ji.

Kitas svarbus dalykas, anot psichologės, pateikti aiškią informaciją – kokius padarinius klimato kaita sukels konkrečioje žmonių gyvenamoje vietoje.

123RF.com nuotr./Rūšiavimas
123RF.com nuotr./Rūšiavimas

„Reikia pateikti specifinę informaciją žmonėms apie tai, kas keisis jų aplinkoje“, – akcentuoja D.Šorytė.

„Kitas dalykas – iš psichologinės pusės labai svarbi yra socialinė parama ir buvimas bendruomenės dalimi. Kai žmonės jaučiasi, kad yra bendruomenės dalis, tai labai padeda tvarkytis su tam tikromis problemomis – šiuo atveju, nerimu dėl klimato kaitos. Ypatingai jeigu tai yra bendruomenė, kuri kartu kažką daro arba dalinasi savo patirtimi, dalinasi tuo, kokių veiksmų kiekvienas imasi, išgirsta kitus, tai irgi labai prisidėtų prie nerimo mažėjimo“, – sako aplinkos psichologė.

Kam labiau rūpi aplinka – jaunesniajai ar vyresniajai kartai?

Dr. D.Šorytė sako, jog tyrimai, nagrinėjantys skirtingų kartų požiūrį į aplinkosaugos problemas nėra vienareikšmiai.

123RF.com nuotr./Protestas
123RF.com nuotr./Protestas

„Tačiau yra tendencija, kad vyresni žmonės yra labiau linkę į aplinkosauginę elgseną. Iš dalies tai yra aiškinama tuo, kad vyresni žmonės susipažinę su daugiau informacijos, o kuo daugiau žinių, susijusių su aplinkosaugos problemomis ar klimato kaita žmonės turi, tuo didesnė tikimybė, kad jie turės ir motyvaciją veikti, įsitraukti į aplinką tausojantį elgesį“, – sako psichologė.

Vis dėlto, ne visi tyrimai rodo, kad jaunesnių ir vyresnių kartų susirūpinimas skirtųsi.

„Man atrodo,kad tai, ką stebime pastaruosius kelerius metus – jaunimo judėjimą už ateitį, protestavimą dėl klimato kaitos – rodo labai išaugusį jaunų žmonių susirūpinimą“, – sako D.Šorytė.

Lengviau keisti nuostatas nei elgesį

Klimato kaitos procesas vis dar nėra dalykas, dėl kurio rimtumo sutartų visas pasaulis. Anot aplinkos psichologės, skepticizmas klimato klausimais gali kilti dėl labai įvairių ir skirtingų priežasčių.

„Žmonės gali būti skeptiški dėl to, kad nepasitiki informacijos šaltiniais, iš kurių girdi apie šį reiškinį. Pavyzdžiui, nepasitiki mokslininkais, žiniasklaida, vyriausybės atstovais. Ir tada, kai gauna informaciją iš šių šaltinių, kaip tik gali elgits priešingai, ignoruoti tą reiškinį ar jį nuvertinti, neįsitraukti į rekomenduojamą elgesį“, – sako VU dėstytoja.

Elgesį keisti yra sunku – lengviau keisti nuostatas.

Kita priežastis, anot jos, gali būti ta, kad dalis žmonių tiesiog nesidomi ekologiniais klausimais, nėra įsigilinę į klimato kaitos procesą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Automobilių tarša
Luko Balandžio / 15min nuotr./Automobilių tarša

„Dar svarbi priežastis – tai žmonių jau padarytos investicijos. Pavyzdžiui, jei žmogus jau yra įsigijęs galingą automobilį, labai natūralu, kad jis nenorėtų prarasti savo investicijų, investuotų lėšų. Natūralu, kad toks žmogus nebus linkęs keisti elgsenos, nes tiesiog yra pernelyg daug investuoti.

Elgesį keisti yra sunku – lengviau keisti nuostatas. Ir čia yra svarbi kognityvinio disonanso sąvoka – kai žmogus tam, kad būtų nuoseklumas tarp jo elgesio ir nuostatų ar požiūrio, pasirenka lengvesnį kelią – keisti savo nuostatas ir nuvertinti klimato kaitą, laikyti ją ne tokia svarbia“, – sako psichologė.

Skepticizmas gali slėpti kaltę, nerimą, bejėgiškumą

Žmonės nenori keisti vadinamojo status quo, nenori keisti socialinės ar ekonominės situacijos. Ir jeigu yra žinutė iš aplinkos, kad dėl klimato kaitos reikia susispausti ar kažką daryti, tai natūralu, kad kyla pasipriešinimas“, – sako psichologė.

Anot D.Šorytės, kai susiduriame su tokiais globaliais ir sunkiau suvokiamais bei neigiamais reiškiniais kaip klimato kaita, kyla labai nemalonios emocijos.

„Kas tada atsitinka psichologiškai? Gali atsirasti gynybinės reakcijos. Labai natūralu, kad jos gali atsirasti. Žmonės gali atsiriboti nuo tokios informacijos ar vengti tokių žinių, ar nuvertinti klimato kaitos reikšmę – sakyti, kad ji nėra tokia svarbi ar labiau susijusi tiesiog su gamtiniais procesais, bet nekyla dėl žmonių veiklos.

Tai gali slėpti gynybą ir po ta gynyba besislepiančius lkaltės, nerimo, bejėgiškumo jausmus. Iš psichologinės pusės žiūrint galima suprasti, kad atsiranda tokių gynybų ir nenoro gilintis ar susidurti su tokiais labai neigiamais jausmais“, – sako aplinkos psichologė D.Šorytė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

47:36
01:21:02

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką