Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 21d. 14:52

COVID-19 sirgusi infekcinių ligų gydytoja: „Vakcinos – tarsi saugos diržai automobilyje: jos apsaugo nuo komplikacijų“

Medikai, kovojantys su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr. (VUL Santaros klinikos) / Medikai, kovojantys su koronavirusu

Ką pasirinkti: pasiskiepyti nuo COVID-19 siūloma vakcina ar „pasiskiepyti pačiam“, t. y. persirgti? Tai visai ne hamletiškas klausimas, kai žinai svarbiausius faktus. Savo žiniomis šia tema pasidalijo dvi medikės: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė bei infekcinių ligų gydytoja, docentė dr. Irena Narkevičiūtė.

Ji – viena iš tų medikų, kurie savo kailiu patyrė, kokia pavojinga yra COVID-19 ir jos komplikacijos. Sunkia šios ligos forma medikė prasirgo kartu su vyru. „Nuo mirties mus gelbėjo ne tik medikai, bet tikriausiai ir Dievas“, – teigė pašnekovė. COVID-19 ji su vyru susirgo 2020 m. lapkritį, kada vakcinų dar nebuvo. Todėl pasinaudoti jų apsauga negalėjo. Tačiau dabar visus galinčius tai padaryti ragina neabejoti.

Vakcinų nepageidaujamos reakcijos žinomos, o kuo baigsis liga – ne

Įgytas imunitetas (imuninė apsauga) gali susidaryti dviem būdais – natūraliai (persirgus) ir dirbtinai (pasiskiepijus). Pasiskiepijus bet kuria COVID-19 vakcina, gali atsirasti nepageidaujamų reakcijų dėl organizme vykstančio imuninio proceso. Jų dažnį nurodo vakcinas gaminančios kompanijos. Kadangi mes esame skirtingi, kiekvienam tos reakcijos gali pasireikšti skirtingai. Dėl trumpalaikio povakcininio negalavimo gali tekti 1–2 dienas, retai daugiau, praleisti namuose, gali tekti išgerti paracetamolio.

„Pasiaiškinkime apie „pasiskiepijimą pačiam“, t.y. be vakcinos įgytą imunitetą. Kvėpavimo takų infekcijos, kurioms priklauso ir COVID-19, plinta lašeliniu būdu per orą. Iš infekuoto žmogaus koronavirusas su kvėpavimo takų sekretu į aplinką išsiskiria lašeliais kosėjant, čiaudint ir aerozoliu žmogui kalbant, dainuojant, šaukiant. Sveikas imlus žmogus užsikrečia sukėlėjui patekus į jo kvėpavimo takus. Taigi, galimybė užsikrėsti žmogui yra tol, kol jis kvėpuoja, arba, kitaip tariant, kol jis gyvas. Retai, bet užsikrėsti įmanoma, kai rankomis liečiami įvairūs virusu užkrėsti aplinkos objektų paviršiai, o vėliau jomis liečiamas veidas, patrinamos akys“, – pasakojo dr. I.Narkevičiūtė.

Jos teigimu, vieni žmonės atsitiktinai, net neįtardami pavojaus, kontaktuoja su sergančiuoju COVID-19 ir po inkubacinio (latentinio) periodo (2–14 dienų, bet dažniausiai 5–6 dienų) suserga. Kitiems virusus „padovanoja“ artimieji, bendradarbiai, draugai ir nedraugai, galimai dėl nenoro pripažinti virusą kaip ligos sukėlėją, ignoruojantys mokslo sukauptas žinias, nejaučiantys atsakomybės nei už save, nei už kitus, netgi artimuosius. Yra žinoma, kad sergantis žmogus gali užkrėsti sveikus asmenis 1–2 dienas iki ligos simptomų atsiradimo pradžios ir dar 10–20 klinikos pasireiškimo periodo dienų, priklausomai nuo ligos sunkumo“, – sakė medikė.

Dauguma žmonių COVID-19 perserga nesunkiai, bet apie penktadalis sunkiai ir labai sunkiai, o kai kurie nuo komplikacijų miršta. Nereti ir tokie atvejai, kai, nesunkiai prasidėjusi liga, po keleto dienų staiga pradeda progresuoti, keldama pavojų gyvybei.

Nereti atvejai, kai, nesunkiai prasidėjusi liga, po keleto dienų staiga pradeda progresuoti, keldama pavojų gyvybei.

Pasak medikės, susirgus lengva COVID-19 forma, ne mažiau kaip 10 dienų teks praleisti namuose (būti izoliacijoje, nes tiek dienų galite būti užkrato platintoju), vartoti simptominius vaistus. Jei ligos forma sunki, teks gydytis ligoninėje, atskirtam nuo šeimos, artimųjų ir niekada nebūti tikram, kad liga pasibaigs palankiai, t.y. visišku pasveikimu. Taigi, ligoniui ir jo artimiesiems tikrai teks daug ką išgyventi.

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

„Norėčiau atkreipti dėmesį ir į dar vieną aspektą: susirgusiojo COVID-19 gydymas, ypač stacionare, yra labai brangus ir neprilygsta vakcinacijos kainai. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, sergančio asmens gydymas vidutiniškai kainavo 2 000 Eur, o brangiausias – 130 000 Eur. Ką jau kalbėti apie mirtis, kurios kainos neturi. Juk tai – ne sausa statistika, bet kažkurio iš mūsų mirę artimieji (tėvai, broliai, seserys, sutuoktiniai, giminaičiai, draugai, bendradarbiai). Tik tie žmonės, kuriuos netikėtai užklumpa liga ir jos komplikacijos, kai reali mirtis kvėpuoja čia pat už nugaros, gali realiai įvertinti COVID-19 klastą. Neginčijama tiesa, kad skiepijimasis nuo COVID-19 yra saugesnis nei netikėtai užklupusi liga“, – įsitikinusi gydytoja.

TAIP PAT SKAITYKITE: Multimedijos pasakojime – ką turėtume žinoti apie vakciną nuo koronaviruso?

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaune atidarytas vakcinacijos centras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaune atidarytas vakcinacijos centras

Vakcinos – tarsi saugos diržai automobilyje

Vakcinų paskirtis yra sužadinti specifinį imuninį atsaką, t. y. apsaugoti asmenį nuo konkrečios ligos. „Jos neapsaugo nuo užsikrėtimo koronavirusu, bet gali apsaugoti nuo jo sukeliamos COVID-19 ir, svarbiausia, nuo sunkių jos formų, komplikacijų ir mirties. Palyginimui galėtų būti saugos diržai automobilyje: jie neapsaugo nuo avarijos, bet apsaugo nuo sužalojimų ir net mirties. Didelio masto skiepijimai, kai pasiekiamas aukštas visuomenės imuniteto lygis (apie 70 proc.), labai sumažina virusų cirkuliavimą tokioje visuomenėje, kartu sumažėja galimybė užsikrėsti, atsiranda galimybė grįžti prie įprasto gyvenimo“, – sakė dr. I.Narkevičiūtė.

Vakcinos gali apsaugoti nuo koronaviruso sukeliamos COVID-19 ir nuo sunkių jos formų, komplikacijų ir mirties.

Ji priminė, kad pandemijai sustabdyti nepakanka medicininių kaukių dėvėjimo (ypač, jei jos netinkamai dėvimos, t.y. dengia tik burną, nekeičiamos keletą dienų ar net savaičių), fizinės distancijos laikymosi, rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, pirštinių ir pan.

„Mokslas pripažįsta, kad vakcinacija yra pagrindinė kovos su pandemija priemonė“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, reikėtų nepamiršti, kad ne visi paskiepyti asmenys šimtu procentu įgyja imunitetą. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių.

„Bazinės medicinos žinios sako, kad įskiepijant bet kurią vakciną, dėl tuo metu skiepijamo asmens būklės (stresas, neseniai persirgta liga, vartojami vaistai, įgytas imunodeficitas ir kt.) bei skiepijimo technikos galimų netikslumų, imuniteto neįgyja iki 5 proc. skiepijamų asmenų“, – sakė medikė.

Anot jos, prievartos dėl paskiepijimo, dėl asmens laisvės pažeidimo, dėl ko dalis gyventojų labai susirūpinę, nėra ir nebus.

„Ką pasirinkti – pasiskiepyti arba persirgti, rizikuojant patirti didelę žalą sveikatai ar net numirti, kiekvienas žmogus turi atsakingai, sąmoningai spręsti pats ir pagalvoti ne tik apie save, savo artimuosius, bet ir apie visuomenę, kurioje gyvena. O tiems, kurie turi abejonių dėl pasirinkimo, kaip geriau apsisaugoti nuo COVID-19, ar verta skiepytis, labai rekomenduočiau pabendrauti su sunkiai sirgusiaisiais, su jų giminaičiais, artimaisiais, išklausyti jų patirtus pergyvenimus, kartais ir netektis, ir apsispręsti ką pasirinkti“, – savo nuomonę išsakė pašnekovė.

Nuo ko priklauso antikūnų kiekis?

„Scanpix“/AP nuotr./Antikūnų testas
„Scanpix“/AP nuotr./Antikūnų testas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMUL) Kauno klinikos Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė pabrėžė, kad nesvarbu, ar persirgus, ar pasiskiepijus, organizmo imuninė sistema gamina specifinius antikūnus, susidaro atminties ląstelės.

„Pakartotinai patekus infekcinės ligos sukėlėjui, greičiau susidaro užkratą atpažįstantys ir sunaikinantys imuninės sistemos elementai. Kova su infekcija tampa efektyvesnė ir asmuo nesuserga arba susirgus, ligos eiga nebūna sunki“, – teigė medikė.

Ji paaiškino, kad nors procesas, dėl kurio įgyjama imuninės sistemos apsauga nuo infekcijos persirgus ir pasiskiepijus yra skirtinga, tačiau rezultatas vienas – imuninė sistema pagamina specifinius antikūnus ir T limfocitus, atminties ląsteles.

„Persirgus COVID 19 liga, kraujyje galima rasti antikūnų prieš įvairius SARS-CoV-2 viruso antigenus, tuo tarpu paskiepijus šiuo metu naudojamomis vakcinomis susidarys antikūnai prieš pagrindinį viruso antigeną – S baltymą. Nereikia pamiršti, kad antikūnų kiekis laikui bėgant keičiasi, be to, rezultatas priklauso nuo atlikto tyrimo metodikos“, – priminė pašnekovė.

Koks antikūnų kiekis rodo, jog esate „saugus“, kaip laikui bėgant jis kinta? Kada reikia pakartotinai tirtis? Atsakydama į šiuos klausimus medikė pažymėjo, kad nėra nustatyta imunoglobulino G klasės antikūnų prieš viruso S antigeną kiekio kraujyje ribos, nurodančios „saugumą“.

„Imuninės sistemos atsaką į virusą ar skiepą galima įvertinti atlikus antikūnų kraujyje tyrimus. Kraujyje galima rasti imunoglobulinų A, M, G klasės antikūnus. Jų kiekis keičiasi priklausomai nuo infekcijos tėkmės, laiko nuo ligos pradžios ar skiepijimo. Šiuos tyrimus atlieka daugelis valstybinių ir privačių laboratorijų. Kaip ir visų tyrimų atvejais, svarbu žinoti tikslą, dėl ko tyrimas atliekamas ir kaip vertinti jo rezultatus. Yra ligų ir būklių, kuomet (greičiausiai dėl imuninės sistemos ypatumų) antikūnai nesusiformuoja. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su savo gydytoju“, – patarė Kauno klinikos Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė.


Turite klausimų apie vakcinas nuo koronaviruso? Siųskite juos el. paštu skiepai@15min.lt, pabandysime atsakyti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

04:10
15:03
13:00

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką