Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 14d. 07:50

Cukrinis diabetas: ar gydymas Lietuvoje pasivys Europą?

Gliukozės kiekio kraujyje matuoklis
Fotolia nuotr. / Gliukozės kiekio kraujyje matuoklis

Sergamumas cukriniu diabetu kasmet nenumaldomai didėja tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Per pastarąjį dešimtmetį naujų susirgimų skaičius per metus Lietuvoje išaugo nuo 9 tūkst. iki 14 tūkst. Nors inovatyvūs gydymo metodai ateina į Lietuvą, kyla klausimas – ar mūsų šalies pacientai jų laukia ne per ilgai, jei siekiame priartėti prie europinių gydymo standartų?

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2016 metais Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo apie 104 tūkst. pacientų, iš jų apie 99 tūkst. buvo diagnozuotas antrojo tipo diabetas.

Nors kalbama apie tą pačią ligą, tačiau pirmojo ir antrojo tipo cukrinis diabetas iš esmės yra skirtingos ligos. Pirmojo tipo cukrinį diabetą lemia autoimuninis kasos beta ląstelių pažeidimas, dažniausiai nulemtas genetinių veiksnių ir sukeliantis absoliutų insulino deficitą. Jam būdingi tokie simptomai kaip troškulys, dažnas šlapinimasis, kūno svorio mažėjimas, didelis bendras silpnumas, atsirandantis acetono kvapas – visi jie rodo insulino trūkumą.

Visame pasaulyje dažniau yra nustatomas antrojo tipo cukrinis diabetas, kurį lemia ne genų nulemtas insulino trūkumas, o sutrikęs insulino veikimas periferiniuose audiniuose ir kepenyse. Šio tipo cukrinis diabetas yra tiesiogiai susijęs su nutukimu, todėl sergančiųjų skaičius proporcingai didėja ir toliau plintant nutukimo epidemijai.

Sergantieji antrojo tipo diabetu gali ilgai nejausti jokių simptomų, nes liga vystosi palaipsniui, simptomai gali būti neišreikšti ir tai lemia vėlyvą antro tipo cukrinio diabeto diagnozavimą, kuomet jau yra ligos komplikacijos ir prarasta dalis laiko ankstyvam diabeto gydymui.

Naujosios gydymo rekomendacijos – galimybė pasivyti Europą

Šių metų spalį dvi didžiausios diabeto organizacijos pasaulyje – Amerikos diabeto asociacija (ADA) ir Europos cukrinio diabeto studijų grupė (EASD) – sutarė, kad reikia iš esmės keisti požiūrį į cukrinio diabeto gydymą.

„2015 metais atsirado naujų duomenų, kad inovatyvūs vaistai apsaugo pacientus nuo kardiovaskulinių – širdies ir kraujagyslių ligų – išeičių. Būtent šios komplikacijos yra dažniausios mirties priežastys sergant cukriniu diabetu“, – sako doc. dr. Žydrūnė Visockienė, VUL Santaros klinikų Endokrinologijos centro ir skyriaus vadovė.

Naujausiuose gydymo giduose pabrėžiama individualaus diabeto gydymo svarba, parenkant jį pagal pagrindines paciento charakteristikas, persirgtas širdies ir kraujagyslių ligas, kūno svorį, hipoglikemijų riziką ir kitus veiksnius. Taip pat daug dėmesio skiriama nuolatiniam paciento mokymui ir aktyviam įtraukimui į gydymo procesą, nes paciento motyvacija ir gebėjimas laikytis rekomendacijų didele dalimi lemia gydymo sėkmę.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žydrūnė Visockienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žydrūnė Visockienė

„Būtent dabar, pasirodžius naujam organizacijų sutarimui, yra puikus metas peržiūrėti šiuo metu galiojantį cukrinio diabeto gydymo kompensuojamais vaistais tvarkos aprašą Lietuvoje, kuris apibrėžia ne tik kompensuojamųjų vaistų skyrimo taktiką, bet ir bendrą požiūrį į ligą bei jos kontrolę – gliukozės kiekio sumažėjimą nusakant kaip svarbiausią gydymo tikslą“, – sako Ž.Visockienė.

Gydytojos teigimu, šiandien tokį požiūrį reikia keisti, nes cukrinis diabetas turi būti vertinamas per širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų ir jų valdymo prizmę, siekiant ne tik koreguoti glikemiją, bet ir valdyti arterinį kraujospūdį, riebalų apykaitą, mažinti kūno svorį ir apsaugoti pacientus nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei mažinti mirtingumą.

„Dėl šios priežasties Lietuvoje galiojantis aprašas turi keistis atsiradus naujų įrodymų, kurie apibendrinami tarptautinėse gairėse. Suprantant, kad inovatyvūs vaistai turi savo kainą, vis tik mes negalime likti tik kainos problemas sprendžianti šalis, ypač turint įrodymų, jog gydymas mažina širdies ir kraujagyslių ligų išeičių dažnį bei mirtingumą“, – tikina medikė.

Vaistų kompensavimo tvarka Lietuvoje apriboja inovatyvių vaistų skyrimą laiku, pagal naujausių gidų rekomendacijas. Savalaikis gydymo skyrimas galėtų suteikti daugiau naudos cukriniu diabetu sergantiems pacientams.

„Galimybė Lietuvos pacientams gauti inovatyvų gydymą yra didelis žingsnis į priekį, tačiau labai svarbu, kad tai darytume koja kojon su pažengusiomis šalimis. Turime atsižvelgti į pasaulines rekomendacijas, kurios suteikia pagrindą pagerinti mūsų šalies pacientų gyvenimą ir siekti, kad naujausi gydymo metodai Lietuvą pasiektų laiku“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Tobulėjantys gydymo metodai palengvina pacientų kasdienybę

Diabeto gydymo situacija Europos šalyse yra labai įvairi. Inovatyvus gydymas uždeda didžiulę finansinę naštą visoms sveikatos priežiūros sistemoms ir ne kiekviena šalis sau gali leisti viską.

„Daugelis Europos šalių turi tam tikrų apribojimų, kalbant apie vaistų kompensavimą, tačiau tokių griežtų, kokius šiandien turime Lietuvoje, mažai kas turi“, – teigia Ž.Visockienė.

Skiriant kombinuotą gydymą būtų galima pasiekti geresnių rezultatų – ne tik sumažinti glikemiją, bet veikti ir svorį, kraujospūdį, riebalų apykaitą.

Gydytojos teigimu, Lietuvoje niekas nedraudžia gydyti pagal naujausias gydymo rekomendacijas, jei už vaistus pacientas sugeba susimokėti pats. Tačiau daugelis sergančiųjų negali sau leisti naujausio gydymo, lydimo ne tik gerų rezultatų, bet ir lengvinančio pacientų kasdienybę.

Paprastai gydymo efektyvumas priklauso ne tik nuo pacientui skiriamų vaistų, bet ir jo sugebėjimo laikytis medikų rekomendacijų. Dažniausiai jų laikymasis priklauso nuo to, kaip dažnai pacientui reikia gerti tabletes arba leistis injekcijas. Kuo dažniau reikės tai daryti, tuo didesnė rizika, kad pacientas suvartos ne visas jam paskirtas dozes, ir tai turės neigiamos įtakos jo gydymo rezultatams.

„Siekiant padėti pacientams laikytis jiems paskirto gydymo, visose terapinėse srityse, įskaitant ir diabetą, yra kuriami kombinuoti preparatai. Tai yra, kai į vieną tabletę sudedami kelių grupių vaistai arba į vieną injekciją sujungiami keli skirtingi preparatai“, – sako Ž.Visockienė.

Kombinuotas preparatas leidžia sumažinti tablečių arba injekcijų skaičių ir pagerina gydymo rekomendacijų laikymąsi, nes yra didesnė tikimybė, kad pacientas suvartos visas jam paskirtas dozes ir bus geresnis terapinis efektas.

Klinikiniai tyrimai rodo, kad ir pagal biocheminius parametrus tokios vaistų kombinacijos kai kuriais atvejais yra efektyvesnės negu, pavyzdžiui, leidžiant injekcinius vaistus atskirai.

„Atsirandančios tiek peroralinių – tabletinių, tiek injekcinių preparatų kombinacijos turėtų būti prieinamos pacientams, nes vienareikšmiškai pagerintų gydymo išeitis“, – sako gydytoja.

Lietuvos pacientai turi susimokėti patys?

Inovacijos padarė didelę įtaką tiek pirmojo, tiek antrojo tipo diabeto gydymui. Naujosios technologijos prisidėjo prie insulino evoliucionavimo ir vaistų gamyboje leido modifikuoti insulino molekulę, įgalinant jį veikti labai greitai, tolygiai arba ilgai.

„Insulino raida vienareikšmiškai pagerino juo gydomų pacientų priežiūrą ir glikemijos kontrolę, nes daugybinėmis injekcijomis yra stengiamasi imituoti kaip galima artimesnę fiziologinei insulino sekreciją. Tai ypač svarbu pirmojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kadangi jie gydomi tik insulinu“, – sako Ž.Visockienė.

Pastarojo dešimtmečio inovacijos itin pagerino ir antrojo tipo diabeto gydymą – atsirado platus peroralinių vaistų grupių pasirinkimas, kurio anksčiau nebuvo. Taip pat atsirado galimybė taikyti injekcinį gydymą ne tik insulinu, bet ir kitais injekciniais vaistais.

Skiriant kombinuotą gydymą būtų galima pasiekti geresnių rezultatų – ne tik sumažinti glikemiją, bet veikti ir svorį, kraujospūdį, riebalų apykaitą, gerinti inkstų būklę bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto komplikacijų riziką. Tačiau naujausių vaistų grupių, veikiančių ir kitas ligos grandis, kompensavimas Lietuvoje vėluoja.

„Inovatyvus gydymas Lietuvoje yra prieinamas ir taikomas diabetu sergantiems pacientams, tačiau dėl vaistų kompensavimo ypatumų jį galima skirti tik esant pažengusiai ligai. Norint gauti patį geriausią gydymo efektą, naujausias vaistų grupes reikėtų skirti iš karto po pirmo pasirinkimo vaisto, kaip rekomenduoja europiniai gidai. Vis didėjant sergamumui diabetu, turėtume ieškoti būdų, kaip didinti naujausių gydymo metodų prieinamumą Lietuvos pacientams“, – sako Ž.Visockienė.

Pasak gydytojos, Lietuva vis dar yra užstrigusi 2012 metuose, kadangi kompensuojamųjų vaistų tvarkos aprašas nuo to laiko nebuvo pakeistas, kai Europa per šį laikotarpį gydymo rekomendacijos peržiūrėjo ir atnaujino jau du kartus.

„Nuo 2012 metų įtrauktos kai kurios naujų vaistų grupės yra kompensuojamas kaip trečias pasirinkimas diabeto gydymui, kai dviejų grupių kombinacija neveiksminga. Tai akivaizdžiai pavėluotas inovatyvių vaistų skyrimas, neleidžiantis pasiekti norimo rezultato“, – teigia gydytoja Ž.Visockienė.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Vardai

Ypatingos

06:07
05:50

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką