Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 27d. 20:56

D.Razmuvienė – apie COVID-19 mitus ir mokslinius faktus: kokie apsisaugojimo būdai yra veiksmingiausi

Karantinas Vilniuje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Karantinas Vilniuje

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje galima rasti labai daug skirtingos informacijos apie tai, kurie apsisaugojimo nuo COVID-19 būdai veikia, o kurie – ne. Kaip šioje informacijoje nepasiklysti, kalbamės su Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Kaip pati vertinate, kad viešojoje erdvėje apie koronavirusą yra labai daug prieštaringos informacijos?

– Kadangi gyvename jau vienuoliktą pandemijos mėnesį, informacijos apie šį virusą daugėja. Vos pasirodęs jis buvo visiškai naujas, mokslininkams nežinomas, tačiau su kiekviena savaite jį pažindavome vis geriau, todėl ir rekomendacijos, kaip jį suvaldyti, nuolat keitėsi. Juolab kad buvo sunku nuspėti, kaip virusas elgsis rytoj. Ir jeigu prisimintume Pasaulio sveikatos organizacijos, užkrečiamų ligų prevencijos centrų, kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas vasario ar kovo mėnesiais, jos kitokios negu šiandien.

Taip yra ne todėl, kad norėta suklaidinti visuomenę, bet, vis geriau pažįstant virusą, buvo stengiamasi pateikti, kaip įmanoma, veiksmingesnes rekomendacijas, kurios galėtų sustabdyti jo plitimą.

Kai atsiranda naujas virusas, jis paprastai mutuoja tarp gyvūnų, ir jeigu nuo gyvūnų užsikrečia vienas kitas žmogus, bet tas virusas daugiau neplinta nuo žmogaus žmogui, grandinė sustoja. Tokių protrūkių esame turėję – pavyzdžiui, paukščių gripas. Bet šiuo atveju virusas pradėjo plisti labai sparčiai nuo žmogaus žmogui ir tai kėlė grėsmę. Matėme, kas darėsi Kinijoje, taip pat Europoje, visame pasaulyje pirmosios bangos metu.

Todėl, atsirandant vis tikslesnei informacijai, rekomendacijos keitėsi. Tačiau joms keičiantis žmonės pradėjo abejoti, kodėl anksčiau buvo sakoma, kad kaukės neapsaugo, dabar sakoma, kad apsaugo, kodėl anksčiau buvo sakoma, kad saugus atstumas – metras, dabar – du metrai, ir pan. Toks nuomonių susipynimas leido gimti įvairiems mitams, kurie gajūs ir šiandien.

Pradėkite nuo mažiausiai prieštaringų vertinimų keliančios apsaugos priemonės – rankų plovimo. Kaip jūs manote – ar įpratome jas plauti ir ar plauname teisingai?

– Manau, ši pandemija mus daug ko išmokė, taip pat ir plauti rankas, nors apie prevencines higienos priemones nuo užkrečiamų ligų kalbėdavome kasmet prasidėjus gripo epidemijai. Būdavo rekomenduojama dėvėti kaukes, dažnai plauti rankas, nesibūriuoti, dažnai vėdinti, plauti patalpas. Bet jei prisiminsime gripo laikotarpį, epidemijos būdavo skelbiamos ne vienoje savivaldybėje, bet ar matėme viešoje vietoje bent vieną žmogų su kauke? Sulaukdavome tokių įdomių atsakymų – kaip aš atrodysiu su kauke, kai pas mane ateina klientai, pacientai? Dabartiniu metu mes nebegalvojame, kaip atrodysime.

Paskutinės mokslo rekomendacijos teigia, kad kaukės tikrai apsaugo nuo užkrečiamų ligų, kaip ir rankų plovimas. Tačiau tiek kaukę reikia dėvėti tinkamai, tiek tinkamai plauti rankas. Tinkamos higienos vaikus reikia mokyti nuo darželio ir mokyklos, bet šios informacijos dar labai trūksta, nors per pandemiją, tikiuosi, žmonės jau suprato, kad vienkartinė kaukė yra vienkartinė, vienkartinė nosinė yra vienkartinė ir rankų plovimas negali būti tik jų sušlapinimas, jas reikia plauti su muilu ir tam tikrą laiką, o nusivalyti vienkartiniu rankšluosčiu.

Džiugu, kad vis dažniau tenka matyti, kaip žmonės, išlipę iš visuomeninio transporto, išsitraukia iš rankinės dezinfekcinę priemonę ir nusivalo rankas. Nors, kaip visais laikais, yra ir tokių žmonių, kurie netiki nei koronaviruso buvimu, nei priemonėmis, kurios gali jį suvaldyti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Daiva Razmuvienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Daiva Razmuvienė

Kada užtenka rankų plovimo, o kada reikia ir dezinfekcijos?

– Jeigu yra galimybė, pirmiausiai rankas reikia nusiplauti tekančiu šiltu vandeniu su muilu. Jas plauti reikia ne trumpiau kaip pusę minutės, t. y. ne tik pašlapinti delnus, bet nuplauti visus plaštakos paviršius, taip pat tarpupirščius, nes virusas gali „tupėti“ ir juose. Tuomet rankas reikia dezinfekuoti. Jeigu nėra aplinkoje tekančio vandens, tuomet rankos turi būti tiesiog dezinfekuojamos, mažiems vaikams dėl saugumo vietoj skysčio rekomenduojamos dezinfekcinės servetėlės.

Plauti ir dezinfekuoti rankas reikia, jeigu turėjome sąlytį su aplinkos paviršiais, pavyzdžiui, lietėme įvairias prekes parduotuvėje, atidarinėjome duris ir pan. Taip pat nepamirškime to daryti ir darbe, juk tomis rankomis nuolat liečiame savo telefoną. Jeigu esame namų aplinkoje, vėlgi nereikia manyti, kad virusas negali būti atneštas, todėl reikia dažnai vėdinti patalpas, drėgnai valyti paviršius ir taip pat laikas nuo laiko dezinfekuoti rankas.

Kodėl kaip saugus atstumas, padedantis išvengti apsikrėtimo COVID-19, įvardijami du metrai?

– Tie du metrai nustatyti ne todėl, kad kažkas taip sugalvojo, o todėl, kad žmogui kvėpuojant, kalbant, kosėjant ar čiaudint su seilių lašeliais virusas gali nuskrieti iki dviejų metrų. Yra dar mažesni aerozoliniai lašeliai, kurie gali nuskrieti dar toliau, nes jie yra lengvesni, todėl kai kuriuose moksliniuose straipsniuose nurodomas saugus 5–6 metrų atstumas. Visgi dažniausiai virusas plinta dviejų metrų atstumu.

Tačiau svarbus ne tik atstumas, bet ir laikas, praleistas kartu su galimai užsikrėtusiu žmogumi. Jeigu parduotuvėje žmogus susitinka pažįstamą ir jie šnekučiuojasi išlaikydami atstumą, bet pusę valandos, ir vienas arba abu yra be kaukių, rizika užsikrėsti didėja. Jeigu su žmogumi bendrausiu tik kelias minutes, net jeigu išskirsiu virusą į aplinką, ta jo dozė bus tokia maža, kad nesusargdins kito žmogaus. Bet kuo ilgesnis bendravimo laikas, tuo didėja viruso perdavimo ir priėmimo rizika. Paprastai mokslininkai kalba apie 15 minučių laiko tarpą.

Taigi visos apsaugos priemonės veikia kompleksiškai. Jeigu naudojama tik kuri nors viena, viruso sustabdyti nepavyks. Pavyzdžiui, jeigu laikausi atstumo, bet nedėviu kaukės, arba esu su kauke, bet bendrauju ilgiau nei 15 minučių, didelė tikimybė, kad virusą paplatinsiu, jeigu esu jo nešiotojas. Virusas taip pat nusėda ant aplinkos daiktų, todėl jeigu neplaunu rankų, galiu arba pats paplatinti virusą, arba jį perimti ant rankų. Ir jeigu tokiomis rankomis paliesiu savo veido gleivinę, virusas pateks į mano organizmą.

Jeigu laikausi atstumo, bet nedėviu kaukės, arba esu su kauke, bet bendrauju ilgiau nei 15 minučių, didelė tikimybė, kad virusą paplatinsiu.

Bene daugiausiai prieštaringų diskusijų sukelia kaukės, kurios vis dar dėvimos tik „dėl vaizdo“. Kokiais argumentais galite paskatinti jas dėvėti teisingai?

– Kaukę dėvėti reikia todėl, kad jeigu žmogus turi ligos sukėlėją, jo nepaskleistų, o kitas žmogus nepriimtų. Kaukė turi dengti nosį ir burną, nes būtent pro burną ir nosį su sekretu virusas gali pasklisti aplinkoje. Jeigu asmuo nešioja kaukę neteisingai, geriau tegu jos negadina, o palieką ją tam asmeniui, kuris geba suprasti, kaip naudoti kaukę.

Reikia žinoti, kad dėvint medicininę kaukę kelias valandas, o kartais ir trumpiau, jos vidinis paviršius sudrėksta. Drėgna, šilta terpė labai palanki išgyventi virusams, todėl kaukę reikėtų pakeisti, teisingai ją nusiimant – laikant už raištelių ir neliečiant kaukės vidinio paviršiaus.

Nusiėmus ją reikia įdėti į vienkartinį maišelį, užrišti ir išmesti į šiukšlių surinkimo vietą, o rankas nusiplauti arba dezinfekuoti. Taip pat ir užsidėti kaukę reikia švariomis rankomis. Neretai matome, kad žmonės kaukę išsitraukia tiesiog iš kišenės, rankinės ar paima nuo kitų paviršių. Tačiau jeigu ant kaukės yra nusėdęs sukėlėjas, mes jį tokiu būdu visur išplatiname.

Medžiaginę kaukę galima dėvėti daug kartų, bet kai ji sudrėksta, ją taip pat būtina pakeisti kita, o šią išskalbti ir išlyginti.

Kodėl negalima antrą kartą užsidėti medicininės kaukės?

– Jeigu yra priemonė, kuri yra vienkartinė, tai ir yra vienkartinė priemonė. Galime tikėtis, kad gal nėra ant jos viruso, gal neužsikrėsiu, gal tas virusas žus per parą, bet visa tai – nesąmoningi taupymo metodai. Juk vienkartinio švirkšto mes antrą kartą nenaudojame.

Taip pat ir respiratorius galima dėvėti tik tiek valandų, kiek nurodo gamintojas. Jeigu intensyviai dirbote, buvo daug iškvepiamo oro ir respiratorius sudrėko, jį reikia pakeisti anksčiau.

Vis dar daug diskutuojama apie kaukių efektyvumą, kuris gali būti skirtingas. Kada kokios apsaugos reikia?

– Žmonėms, kurie nedirba medicinos srityje, tikrai pakanka medicininių vienkartinių arba medžiaginių kaukių. Kalbant apie medikus, jų apsaugos lygiai priklauso nuo srities, kurioje jie dirba. Jeigu medikai dirba su žmogaus išskiriamais aerozoliais, reanimacijos skyriuose, naudojama aukščiausio lygio apsauga. Kitiems medikams nurodomi reikalavimai apsaugos priemonėms, atitinkantys jų darbo pobūdį.

Tačiau, pasikartosiu, visuomenei tokių priemonių nereikia. Tiesiog reikia kaukes teisingai užsidėti, dėvėti ir nusiimti, tik tuomet jos apsaugos. Procentinį jų efektyvumą dažnai nurodo patys gamintojai, tačiau nesiūlyčiau tų procentų sureikšminti. Dabartiniu metu apskritai visuomenei svarbu suprasti, kad kaukė reikalinga.

Negalima sakyti, kad ji apsaugo šimtu procentų, bet pasaulyje nieko nėra šimtu procentų. Mokslininkai nesiginčija, kad kaukė padeda, nors tyrimų rezultatų dėl kaukių efektyvumo yra įvairių. Esmė tame, kad kuo mažesnis viruso kiekis pateks į žmogaus organizmą, tuo liga bus lengvesnė, nes ligos sunkumas priklauso ne tik nuo žmogaus amžiaus, lėtinių ligų, bet ir nuo gautos viruso dozės. Kol nėra vakcinos, nėra patvirtino gydymo, lieka tik dėvėti kaukes, plauti rankas, laikytis atstumo ir malonų pokalbį su sutiktu kaimynu perkelti į laikotarpį, kuris bus ramesnis.


Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką