15min be reklamos
2022 11 27, 14:07

D.Razmuvienė: dėl melagienų ir baimių sumenko vaikų vakcinavimas

Prieš dvejus metus prasidėjusi pasaulinė pandemija atskleidė tikruosius veidus žmonių, nepasitikinčių skiepais. Gana anksti pasipylę mitai ir melagienos apie vakcinaciją aktyvūs iki šiol, o jų poveikį aiškiai rodo skiepų statistika.
Vaikų vakcinavimas
Vaikų vakcinavimas / 123rf.com nuotr.

Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako prisiklausiusi gausybę mitų, o melagienų kūrimas gali turėti įvairiausių priežasčių ir nebūtinai – norą pakenkti. Nors priešiškai skiepus vertinančių žmonių Lietuvoje tebėra visiškai mažuma, jų daromos įtakos poveikis jaučiamas, ypač kalbant apie vaikus.

Kaip mitai ir melagienos apie vakcinas atsiliepia praktiškai?

– Pandeminiu laikotarpiu išgirdome daug mitų, kurių nebuvome girdėję iki tol. Anksčiau mitai suaktyvėdavo kilus kokios nors ligos protrūkiui, pavyzdžiui, 2018–2019-ais metais buvo kilęs tymų protrūkis. Tuomet asmenys, kurių yra tik keletas procentų, bet jie nusiteikę priešiškai, ima drumsti vandenį, kai žmonės ypač skatinami skiepytis. Per tymų protrūkį pasiskiepijo 25 proc. daugiau žmonių negu ankstesniais metais.

Per COVID pandemiją vakcinos buvo labai laukiamos, o sąmokslo teoretikai ėmė kalbėti, kad jos bus neištirtos, nes kuriamos per greitai ir panašiai. Tuomet visuomenė gautą neigiamą informaciją „perkėlė“ ant visų skiepų, pavyzdžiui, suabejota ir tais, kuriais nuo mažumės skiepijami vaikai. Rezultatas buvo toks, kad vaikų skiepijimo apimtys žymiai sumažėjo. Tai paveikė daugelį pagal amžių vaikams skiriamų vakcinų. Pavyzdžiui, vaikų 2020–2021-aisiais nuo tymų buvo paskiepyta tik 88,4 proc., iki pandemijos šis skaičius siekė 90–92 proc. Tą patį galėčiau pasakyti apie kiekvieną iš 14 infekcijų, nuo kurių skiepijami vaikai.

123RF.com nuotr./Kūdikis
123RF.com nuotr./Kūdikis

Priežastys, kodėl taip nutiko, yra kelios – sumažėjo pasitikėjimas skiepais ir labai trūko aiškios, aiškinamosios informacijos. Taip pat kilo nepasitikėjimas informaciniais kanalais, kuriuose buvo suteikiamas žodis abiem pusėms, įskaitant medikus, o kartu ir sureikšminama povakcininė reakcija į skiepus.

Žmonės galvojo, kad jeigu ši vakcina – bloga, kodėl kita turėtų būti geresnė? Natūralu, kad žmogus nebesusivokia, o jeigu dar internete randa informacijos apie anksčiau pagamintas vakcinas, tyrimų trukmę, neigiamas požiūris sustiprėja. Buvo atvejų, kai neva mokslininkai išsakė savo nuomonę, nors už tai jie nubaudžiami, panaikinamos licencijos, bet eilinis žmogus vertina tik pirminę informaciją, kurią nubaustieji iš pat pradžių pateikia kaip faktą.

Kurios ligos ir vakcinos nuo jų mitais apipintos gausiausiai?

– Deja, visos vakcinos. Besiskiepijančių valstybės nefinansuojama vakcina daugėja tik nuo erkinio encefalito, dar šiek tiek pakilę skiepų nuo meningokokinės infekcijos skaičiai. Lietuvoje gana įprasta praktika nespręsti bėdos, kol jos nėra, tai reiškia – nesiskiepyti, kol nesergama. Susimąstoma įsisiurbus erkei ar kilus meningokoko protrūkiui ar visos šalies tėvams masiškai reikalaujant įvesti skiepą nuo šios infekcijos. Esame užmiršę daugybę ligų, kurias vakcinos panaikino iš šio pasaulio. O kai nematoma sergančiųjų, „nereikia“ ir profilaktikos.

Reikia suprasti, kad būtent dėl vakcinų daugybė ligų išnyko ir jei nesiskiepysime, protrūkiai vėl gali kilti. Iki vaikų skiepijimo pradžios Lietuvoje mirdavo tūkstančiai vaikų, o sirgdavo – šimtai tūkstančių. Jeigu vaikai nesirgs, sukėlėjų jie neparneš į šeimas, ir nekils ligų protrūkiai.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas

Kokia, jūsų manymu, melagienų kūrimo prasmė ir tikslai?

– Galbūt žmonės nori išsiskirti iš bendros masės. Jiems atrodo, kad jeigu jie kalbės priešingai, labiau matysis, galbūt atrodys protingesni. Taip pat gali būti asmeniniai interesai, tarkime, siūlant alternatyvų gydymą, kad ir homeopatinį. Tokiu atveju naudinga sakyti, kad konkretus gydymas – geresnis ar sveikesnis. Bet kiekvienas profesionalus medikas niekada neneigs natūralaus bei homeopatinio gydymo ar sveiko gyvenimo būdo, nes viskas dera kartu. Žmonės, norintys populiarinti savo gydymo būdus, tą visumą neigia.

Tai gali būti susiję ir su mokslo nesėkme, tarkime, nepavykus pasiekti norimų rezultatų. Meningokokinės infekcijos „prisijaukinimas“ truko 25-erius metus, kol pavyko sukurti vakciną. Tuomet galima užfiksuoti vieną faktą, pridėti nepagrįstų prielaidų ir klaidinti žmones, kad taip pat ir tiek laiko „gaminamos“ visos vakcinos.

Kaip netyčia gali gimti melagienos apie skiepus?

– Tai gali būti asmeninė patirtis, kuomet artimoje aplinkoje kilo sunki reakcija po vakcinacijos ir ilgam įsirėžė į atmintį bei sukėlė ryškų pasipriešinimą visoms vakcinoms. Dalinimasis tokia asmenine patirtimi viešai kitus žmones gali skatinti absoliutinti ir toliau skleisti melagienas.

Jeigu po vakcinacijos jiems kyla negalavimų, neretai „pamirštami“ kiti faktoriai ir visas pyktis nukreipiamas į neva netinkamą vakciną.

Tas pats taikytina ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Jeigu po vakcinacijos jiems kyla negalavimų, neretai „pamirštami“ kiti faktoriai ir visas pyktis nukreipiamas į neva netinkamą vakciną.

Bendrai kalbant, mitai ir melagienos remiasi vienpuse informacija, kurią sužinoję žmonės gali toliau nebesidomėti. Greičiausiai, visuomenei dar trūksta informacijos, kad vakcinos jokiais atvejais negali sukelti ligų ar „užkrėsti“ jomis. Jos tik „sujudina“ organizmą, kad šis pradėtų gaminti antikūnus.

Galbūt yra mitų, turinčių krislą tiesos, juk būtent nuo to pradedamos sąmoningai kurti melagienos?

– Kuriant visas vakcinas, viešinamas procesas, ypač, jeigu kas nors nepavyksta jo metu. Viešai paaiškinama, kas nutiko arba paneigiama plintanti neteisinga informacija. Bet tie, kurie nenori girdėti, geba paimti tik dalį informacijos ir nesulaukti pabaigos. O krislas tiesos yra tas, kad atliekami klinikiniai tyrimai ir aiškinama, dėl kokios priežasties jie nepavyko, jeigu taip nutiko. Iš to sukuriama melagiena, apklijuojama papildomais dalykais, galbūt pridedama asmeninės patirties, taip ir sukuriami mitai.

Kaip eiliniam žmogui atskirti teisingą ir melagingą informaciją apie vakcinas?

– Norint atskirti, reikėtų daugiau domėtis ir nepasitikėti pirma išgirsta informacija. Dabar jauni žmonės moka keletą kalbų, skaito jomis užsienio specialistų pateikiamą informaciją. Tad galėtų pasidomėti, kiek daugiau negu tik antrašte „Gydytojas / profesorius pasakė:...“.

Būtų naudinga pasidomėti daugiau apie tą gydytoją ar profesorių. Ar jis tikrai yra imunologas? O gal kardiochirurgas, kurio kompetencija neleidžia kalbėti apie skiepus? Kokiame šaltinyje skelbtas straipsnis, kaip atliktas tyrimas, ar informacija pagrįsta mokslu, kur, kada, kiek laiko truko tyrimai? Pavyzdžiui, tas garsusis diskredituotas gydytojas ištyrė vos kelis vaikus ir norėjo gaminti savo vakcinas, nors neturėjo kompetencijos. O jo plepalais kai kurie tebesiremia iki šiol.

Užsienyje mokiniai ir studentai jau dabar yra mokomi, kaip atskirti faktus nuo netikrų naujienų. Manau, pas mus taip pat reikėtų tokios praktikos, pandemija atskleidė šią problemą.

Šalutiniai vakcinų poveikiai skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai, kokią įtaką tai turi mitų atsiradimui?

– Vakcina veikia pagal amžių bei turimas ligas. Tarkime, vyresnių ar sunkiomis ligomis sergančių žmonių imuninė sistema dirba labai varganai, todėl jiems skiriamos kelios vakcinacijos dozės. Šalutinis poveikis priklauso ir nuo nusiteikimo gauti skiepą. Pasitaiko ir labai stiprių, sveikų žmonių, kuriems pasireiškia sunkesnė reakcija. Imuninė sistema veikia visame organizme, tačiau vienur ląstelės gali gamintis lėčiau, kitur – greičiau, pagal tai veikia ir vakcina.

Kai kurie gydytojai pripažįsta, kad vakcinų nuo COVID šalutinis poveikis dar nėra iki galo ištirtas, tam reikia laiko. O kaip yra su kitomis vakcinomis – gali vis atsirasti naujų šalutinių poveikių?

– Taip. Tam sukurtas vadinamasis farmakologinis budrumas – povakcininių reakcijų sekimas. Jos registruojamos, o Lietuvoje yra dviguba kontrolė. Gydytojai, farmacininkai, patys gyventojai, patyrę bet kokią nepageidaujamą reakciją, gali užpildyti protokolą ir siųsti jį Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, o kitos rūšies protokolą – į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Šie protokolai surenkami, analizuojami VVKT ir perduodami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.

Savo nuomonę gydytojai raginami palikti namie ir sakyti pacientams tik tikslią informaciją, nes davė Hipokrato priesaiką nepakenkti.

Ten gauta informacija apibendrinama. Pavyzdžiui, jeigu bet kurioje Europos šalyje skiepijami vaikai patirtų dažnesnį nei įprastą šalutinį poveikį, sudėtingą reakciją, informacija būtų perduodama specialia sistema visoms šalims, o jose ta vakcinos serija neatidėliotinai stabdoma ir nebenaudojama.

Kol kas taip nėra buvę, bet yra pasitaikęs kitoks įvykis. Viena šalis gautos vakcinos nepradarytame flakone aptiko plaukiojančią makro dalelę. Vakcinoje negali nieko būti, tam nustatytos griežtos taisyklės. Buvo staigiai sustabdyta visa serija. Tąkart ten buvo netyčia patekusi guminio dangtelio dalelė, tačiau paaiškėjo, kaip greitai veikia ši sistema.

2019-aisiais SAM ragino medikus neklaidinti pacientų dėl skiepų, ar medikai net nenorėdami gali prisidėti prie tokių mitų skleidimo, kai pacientai jais pasitiki?

– Taip, dėl to buvo net atlikta tyrimų. Paaiškėjo, kad jei žmogus ateina nenorėdamas skiepytis, mediko žodžiai, pozityvus požiūris, jo nuomonę pakeičia labai dažnu atveju, nes gydytojas yra autoritetas. Tačiau, jeigu situacija – atvirkščia, pacientas pasiruošęs skiepytis, bet mediko požiūris neigiamas, net 50 proc. atvejų vakcinacijos noras sumažėja. Natūralu, kad pacientas galvoja, jog gydytojas kalba tai, ką žino ir išmano, tad gali suabejoti savo paties požiūriu.

Amerikiečiai į tokį elgesį žiūri labai griežtai. Savo nuomonę gydytojai raginami palikti namie ir sakyti pacientams tik tikslią informaciją, nes davė Hipokrato priesaiką nepakenkti. Neteisingas pateikimas yra šios priesaikos sulaužymas. Jei nori išsaugoti licenciją, tokie medikai siunčiami tobulintis.

Lietuvoje situacija – kitokia, gydytojas turi asmeninę atsakomybę. Jeigu gaunamas skundas, atliekamas tyrimas, tačiau tolesnių veiksmų nesiimama. Būtų gerai, jeigu būtų siūlomi tobulinimosi kursai ar kitaip individualiai dirbama su tokiais medikais.

15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Specialusis projektas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
COVID-19 statistika:per parą – 272 nauji atvejai
COVID-19 statistika:per parą – 272 nauji atvejai
Keičiasi skiepų tvarka: mergaitės bus skiepijamos devynvalente žmogaus papilomos viruso vakcina
Keičiasi skiepų tvarka: mergaitės bus skiepijamos devynvalente žmogaus papilomos viruso vakcina
Nuo žmogaus papilomos viruso pradedami skiepyti 11-mečiai berniukai
Nuo žmogaus papilomos viruso pradedami skiepyti 11-mečiai berniukai
Lietuva Uzbekistanui perduos 607 tūkst. adaptuotos vakcinos nuo koronaviruso dozių
Lietuva Uzbekistanui perduos 607 tūkst. adaptuotos vakcinos nuo koronaviruso dozių
Liūdnos naujienos: didelės apimties ŽIV vakcinos bandymas baigės nesėkmingai
Liūdnos naujienos: didelės apimties ŽIV vakcinos bandymas baigės nesėkmingai
Ligonių kasos: nemokamai skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos galės daugiau pacientų
Ligonių kasos: nemokamai skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos galės daugiau pacientų
Lietuva Salvadorui dovanos 100 tūkst. vakcinų nuo COVID-19
Lietuva Salvadorui dovanos 100 tūkst. vakcinų nuo COVID-19
Skiepų priešininkai „atrado“ įrodymą, kad tariamas „čipas“ prisijungia prie 5G ryšio
Skiepų priešininkai „atrado“ įrodymą, kad tariamas „čipas“ prisijungia prie 5G ryšio
Lietuva naikina tris milijonus vakcinų nuo koronaviruso: kiek pinigų bus sudeginta?
Lietuva naikina tris milijonus vakcinų nuo koronaviruso: kiek pinigų bus sudeginta?
Dar viena sąmokslo teorija apie 5G: ateityje bus naudojamas kaip ginklas
Dar viena sąmokslo teorija apie 5G: ateityje bus naudojamas kaip ginklas
Juostinė pūslelinė gali padidinti insulto ar širdies smūgio riziką
Juostinė pūslelinė gali padidinti insulto ar širdies smūgio riziką
Agnės Jagelavičiūtės mirtis sudomino ir užsieniečius: platina gandus apie priežastį
Agnės Jagelavičiūtės mirtis sudomino ir užsieniečius: platina gandus apie priežastį
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką