TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl operacijos – kryžiaus kelias: vieni nugydė, antri pareikalavo pinigų, treti – tyčiojasi

Skaudantys sąnariai
Fotolia nuotr. / Skaudantys sąnariai
Šaltinis: 15min
0
A A

Liepos 22 dieną suėjo lygiai devyni mėnesiai, kai Vilniaus rajono Kalviškių kaime gyvenanti Renata Dulko kenčia kelio skausmus. Spalio 22-ąją įvykęs iš pirmo žvilgsnio visai nekaltas susidūrimas su vyriškiu prekybos centro tarpduryje virto rimta trauma. Kelis mėnesius netinkamai gydyta 32 metų moteris operacijos laukia nuo vasario. Renatos noras sužinoti, kada pagaliau ateis jos eilė, pasirodo, yra ne teisėtas lūkestis, bet malonė.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Susidūrimo su prekybos centro lankytoju metu R.Dulko kryptelėjo koją. Eidama į automobilį moteris pajuto nieko gera nežadantį skausmą kelyje. Žengiant žingsnį kelis „čiuožė“ į vidų.

„Iškart paskambinau į Juodšilių ambulatoriją savo šeimos gydytojai. Papasakojau jai apie savo pojūčius ir paklausiau, ką daryti: ar iškart važiuoti į Lazdynų ligoninę (Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – red. past.), ar pas ją? Buvo darbo diena, todėl gydytoja pakvietė pas save.  Iškart nuvykau apžiūrai – gydytoja išrašė siuntimą chirurgo konsultacijai Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje“, – dienos įvykius atkūrė Renata.

Iš vieno gydytojo pas kitą

Chirurgo kabinete ji atsidūrė dar tą pačią dieną. Atlikus rentgenogramą paaiškėjo, kad lūžio nėra. Tačiau gydytojas vis tiek sugipsavo pacientės kelį – po dviejų savaičių viskas turėjo būti gerai.

Šiandien galiu pasakyti, kad visas tas gydymas tepaliukais ir vaistais buvo bevertis.

Tačiau nuėmus gipsą Renata vis tiek jautė skausmus – kelis buvo nestabilus. Tada moteriai paskyrė magnetinio rezonanso tyrimą.

„Jo išvadoje parašyta, kad yra dalinis kelio raiščių plyšimas. Su šiuo išrašu vėl atvykau pas chirurgą. Jis mane nuramino, kad nieko baisaus: raištis plyšęs tik per milimetrą, tačiau jis laikosi, todėl laikui bėgant viskas sugis“, – pasakojo R.Dulko.

Ji vėl grįžo į šeimos gydytojos globą. Kelio skausmas ir toliau kankino, moteris negalėjo pilnai sulenkti kojos.

Todėl šeimos gydytoja pacientę nusiuntė pas traumatologą, šis nukreipė pas reabilitologą ir įspėjo: jei po paskirtų procedūrų ir specialių pratimų simptomai neišnyks, reikės operacijos.

Eilė – metams į priekį?

„Šiandien galiu pasakyti, kad visas tas gydymas tepaliukais ir vaistais buvo bevertis“, – atsiduso trijų vaikų motina. Galų gale ji gavo siuntimą traumatologo konsultacijai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Vizito laukė daugiau nei mėnesį.

123RF nuotr./Kelio sąnarys
123RF nuotr./Kelio sąnarys

„Vasario gale patekau pas jį. Medikui net nereikėjo magnetinio rezonanso nuotraukų – vos pačiupinėjęs kelį jis konstatavo, kad reikės operuoti. Nurodė, į kurį kabinetą turiu nueiti užsiregistruoti operacijai“, – dėstė Renata.

„Moteriškės“, – taip R.Dulko vadina operacijai ją registravusias ligoninės darbuotojas, – suvedė mano duomenis ir davė lapą, kuriame surašyti tyrimai, su kuriais turėsiu atvykti į ligoninę operacijos dieną. O kada ta operacija? Man regis, uždaviau visiškai normalų klausimą, tačiau sulaukiau tik paniekos: „Jūs ką, juokaujat – eilės pas mus sudarytos metams į priekį. Paskambinsime ir pasakysime, kai bus laikas“, – nemalonų pokalbį prisiminė Renata.

Pareikalavo susimokėti už priemones

Laukti metus R.Dulko pasirodė per ilgai, todėl ji ėmė domėtis galimybėmis operuotis kurioje nors kitoje klinikoje.

O kada ta operacija? Man regis uždaviau visiškai normalų klausimą, tačiau sulaukiau tik paniekos: „Jūs ką, juokaujat – eilės pas mus sudarytos metams į priekį!"

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale eilė buvo trumpesnė, tačiau Renatai paaiškinta, kad už operacijai reikalingas medicinines priemones – sraigtus, kurie kainuoja apie 700 litų, elastinius bintus ir apklotą teks mokėti iš savo kišenės.

„Jau buvau susitaikiusi su tuo – mokėsiu, ką darysi... Tiek laiko kenčiu, norisi pagaliau normaliai gyventi. Bet vieną dieną gydytojas pranešė, kad vasarą skyrius atostogauja, todėl nėra galimybių atlikti operacijų“, – pasakojo Renata.

Tada ji paskambino į Valstybinę ligonių kasą (VLK) ir išsiaiškino, kad už jokias operacijai reikalingas priemones ji neturėtų mokėti.

„Privačioje klinikoje mane išoperuotų per dvi savaites, bet net ir su VLK kompensacija tektų primokėti apie 3 tūkst. litų. Man tai yra pinigai, juk vaikus reikia į mokyklą suruošti“, – atkreipė dėmesį Renata.

Stebinantis personalo atšiaurumas

Penktadienį R.Dulko paskambino į Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose ir pasiteiravo, kada gi sulauks kelio sąnario operacijos.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vilniaus universitetinė ligoninė Lazdynų ligoninė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vilniaus universitetinė ligoninė Lazdynų ligoninė

„Tik norėjau pasidomėti, kaip juda eilė. Lyg ir jokio nusikaltimo nepadariau, tačiau susilaukiau krūvos pretenzijų, girdi, skambinu darbo dienos pabaigoje ir tik nuotaiką gadinu, kodėl negaliu palaukti – kai eilė ateis ir bus pranešta! Galiausiai pasakė: „Iki Naujųjų metų tikrai išoperuosime.“

Ir padėjo ragelį, – nuostabos dėl tokio šiurkštumo neslėpė Renata, svajojanti pagaliau atgauti jėgas, kad galėtų žaisti su vaikais ir naktimis nekentėtų skausmo. – Kodėl mokame mokesčius, bet prireikus negalime sulaukti pagalbos?“

Lyg ir jokio nusikaltimo nepadariau, tačiau susilaukiau krūvos pretenzijų, girdi, skambinu darbo dienos pabaigoje ir tik nuotaiką gadinu.

Renatą stebina ir tai, kad interneto forumuose žmonės dalijasi savo patirtimi ir pasakoja, kad, tarkime, Kauno klinikose operacijos atliekamos greičiau: „Kodėl Vilniuje tokios eilės? Kodėl Kaune žmogų išoperavo po dviejų savaičių ir jis nemokėjo nė cento?“

Operacijų skaičius nuolat auga

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paaiškinimo 15min.lt nesulaukė – su žiniasklaida bendraujanti ligoninės atstovė spaudai atostogauja. Jos niekas nepavaduoja, todėl atsakyti į visuomenei aktualius klausimus nėra kam.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys pasakojo, kad priekinio kryžminio raiščio plyšimas – gana dažna trauma, būdinga jauniems, aktyviems žmonėms.

Kelio sąnario operacijų skaičius, plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui, Lietuvoje nuolat auga.

Fotolia nuotr./Kodėl skauda sąnarius?
Fotolia nuotr./Kodėl skauda sąnarius?

„Tačiau kiekvienoje gydymo įstaigoje galimybės atlikti artroskopines operacijas skiriasi, nes priklauso nuo specialistų, kurie pajėgūs atlikti tokias operacijas. Kauno klinikose visi ortopedai artroskopuotojai sėkmingai atlieka šias operacijas ir eilės iš dalies priklauso nuo gydytojo krūvio: kiek į konkretų gydytoją kreipiasi pacientų, patyrusių priekinio kryžminio raiščio traumą, ir kiek fiziškai gydytojas gali atlikti šių operacijų. Pagal tai pacientui paskiriama operacijos data“, – aiškino A.Smailys.

Jo teigimu, paprastai operacija atidedama 1–1,5 mėnesiui po traumos: „Iškart po traumos atliktos operacijos susijusios su didesniu komplikacijų dažniu. Visą laiką iki operacijos pacientas atstatinėja kelio sąnario judesius, nes po atliktos operacijos kurį laiką vėl teks riboti fizinį krūvį.“

VLK: ligoninės specialistai – neteisūs

„Pagal pateiktą informaciją supratome, kad moteris privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra drausta, siuntimą ji turėjo, buvo įtraukta į operacijos laukimo eilę ligoninėje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa. Vadinasi, už jai teikiamas paslaugas papildomas mokestis neturėtų būti imamas“, – paaiškino VLK atstovė spaudai Lina Bušinskaitė.

Ji pabrėžė, kad pacientai turi teisę ir viešosiose, ir privačiose gydymo įstaigose gauti informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, bei gydymo kainas. Ši informacija, kaip ir duomenys apie paslaugų teikimo mastą bei sąlygas, privalo būti skelbiama pacientams gerai matomose vietose – registratūroje, priėmimo kambaryje ar įstaigos interneto svetainėje.

Už jai teikiamas paslaugas papildomas mokestis neturėtų būti imamas.

„Todėl ligoninės specialistai yra neteisūs, kaltindami pacientę, paskambinusią sužinoti apie operacijos eilę“, – konstatavo VLK atstovė.

VLK sakė, kad pacientai, negaudami atsakymų į rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kodėl prašoma sumokėti už paslaugas, o gydantis stacionare siūloma patiems nusipirkti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, dažnai kreipiasi į ligonių kasų specialistus, norėdami sužinoti, kaip yra iš tiesų.

„Ligonių kasų specialistai nuolat atlieka gydymo įstaigų tikrinimus dėl neteisėtų mokėjimų už paslaugas. Ne paslaptis, kad nustatoma atvejų, kai įstaigose papildomi mokesčiai už paslaugas imami nepagrįstai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų“, – kalbėjo L.Bušinskaitė.

Tikina, kad kvotos nėra

L.Bušinskaitės įsitikinimu, kelio operacija, plyšus kryžminiams raiščiams, nėra išskirtinė ar tokia dažna, kad galėtų susidaryti ilgos eilės pas gydytojus specialistus.

VLK archyvo nuotr./Lina Bušinskaitė
VLK archyvo nuotr./Lina Bušinskaitė

„Norime atkreipti dėmesį, kad gydymo paslaugoms nėra taikoma jokių kvotų – niekur nenustatyta, kad tam tikrų paslaugų turi būti suteiktas tam tikras skaičius. Ligonių kasos apmoka už pacientams suteiktas paslaugas visoms gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos yra sudariusios sutartis dėl tam tikrų paslaugų teikimo. Be to, tam tikrais atvejais yra apmokamos ir viršsutartinės sumos“, – tikino L.Bušinskaitė.

Anot jos, pacientai turi žinoti, kad eiles galima ir patiems „sutrumpinti“, pasirenkant gydytoją specialistą kitoje gydymo įstaigoje: „Tokiais atvejais reikia su gydytojo siuntimu kreiptis į kitą gydymo įstaigą ir tartis, kad būtų paskirta operacija.“

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką