Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dermatovenerologė Inga Kisielienė: „Atopiniu dermatitu serga kas penktas vaikas“. Kaip jį suvaldyti?

Irena Strazdienė su sūnumi
Asmeninio archyvo nuotr. / Irena Strazdienė su sūnumi
Šaltinis: 15min
2
A A

Raudoni vaiko skruostukai anaiptol ne gero imuniteto požymis. Dermatologai iš karto atpažįsta vieną dažniausių šių laikų ligų – atopinį dermatitą (pažodžiui išvertus – keistas odos uždegimas).

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Manoma, kad šia odos liga serga kas penktas vaikas. Kol kas nėra atsakymo į klausimą, kas nulemia šios ligos išsivystymą, nustatytas tik vadinamasis genetinis polinkis: jeigu šeimoje kas nors sirgo, tikimybė labai išauga. Tai liga visam gyvenimui. Džiugi naujiena – šią ligą galima kontroliuoti ir smarkiai sumažinti jos paūmėjimus.

Gyvenimas nežinioje

„Kai gimė mano stebuklas, tada net neįtariau, kad raudoni šašiukai ir sausi odos ploteliai yra kažkas blogo. Galvojau, kad oda prisitaikys prie pasikeitusios aplinkos ir viskas susitvarkys. Ir kaip aš tada klydau...“ – sako Irena Strazdienė.

Tik po kurio laiko Irenos sūnaus ligos istorijoje atsirado įrašas – difuzinis atopinis dermatitas, sunki persistuojanti eiga, nuolatinis alerginis rinitas, bronchų astma. O iki tol mama gyveno nežinioje ieškodama atsakymo į klausimą, kas darosi su jos vaiku.

Tik vėliau sužinojau, kad alergija gali reikštis net po 6 mėnesių kai pavartojote neleistiną produktą.

„Skaitau savo dienoraštį ir matau, kad ten tik spėliojimai ir spėliojimai, gal nuo to išbėrė, o gal nuo to. Kol maitinau vaiką savo pienu, jį berdavo nuo to, ką aš suvalgydavau, todėl laikiausi dietos. Blogėjo mano pačios sveikata. Prieš 6 metus niekas lopo testų nesiūlė, o kraują tokiam mažam siūlė imti tik iš… galvos. Na, žinoma, šito bijojau labiausiai, todėl užverčiau šį puslapį ir toliau gyvenau spėlionėmis. Valdiška alergologė pakišo reklaminę brošiūrėlę ir pasiūlė gerti kefyrą… Nors viskas aiškiai rodė į alergiją pieno produktams.
Suvalgau tą ar aną, duodu vaikui tą arba tą. Stebiu. Išbėrė. Gal nuo to? O gal ir ne… Tik vėliau sužinojau, kad alergija gali reikštis net po 6 mėnesių kai pavartojote neleistiną produktą. Ir taip diena po dienos, kąsnelis po kąsnelio, spėlionė po spėlionės…” – nelengvą gyvenimo periodą savo tinklaraštyje aprašo Irena.

Asmeninio archyvo nuotr./Irena Strazdienė su sūnumi
Asmeninio archyvo nuotr./Irena Strazdienė su sūnumi

Anafilaksinis šokas

Sulaukus dviejų metukų moteris vaiką bandė pratinti prie darželio, tačiau ten situacija tik blogėdavo – dėl kilimų, minkštų žaislų, maisto. „Įsisukom į nuolatinį ligų verpetą. Būtent tada ištiko pirmasis anafilaksinis šokas. Vaikas sukosi virtuvėje, aš netyčia paliečiau jo veidelį ranka, kuri buvo ištepta kiaušinio baltymu. Jis pradėjo tinti, pasidarė vangus ir po kelių minučių užmigo. Visa laimė, kad per tas kelias minutes spėjau jam sugirdyti vaistų nuo alergijos“, – siaubingą nutikimą Irenai sunku pamiršti.

Sulaukus trejų metukų jos sūnelio visa oda buvo pažeista atopinio dermatito. Kartu su šildymo sezonu prisidėdavo dar ir alerginė sloga. Irena atliko maisto alergijos tyrimus, vaikui buvo paskirti vaistai, tačiau didelį rūpestį kėlė niežtinti ir žaizdota oda.

„Kadangi visas jo kūnelis buvo nusėtas žaizdomis, maudymasis būdavo panašus į siaubo filmą. Klyksmą girdėdavo turbūt ir gretimų laiptinių kaimynai. Gydytojai patardavo maudyti kuo rečiau. Tai buvo didžiausia klaida, kurią padariau. Žymus pagerėjimas atėjo tik pradėjus reguliariai maudyti ir drėkinti odą“, – pasakoja mama.

Ligų puokštė suvaldyta

Irena su šypsena pasakoja apie gydytoją, kuri pakeitė jos šeimos gyvenimą. „Gydytoja pasiūlė apgydyti odą, o tada aiškintis tikruosius alergenus. Atsikratėm namuose buvusių kilimų, kasdien šlapiai valau grindis, lyginu drabužius ir patalynę. Ir maudau kasdien su tinkančiu plovikliu, o po maudynių ištepu emoliantais. Nors po alergenų tyrimo vaiko racionas apsiribojo tik kalakutiena, grikiais, kukurūzais, bulvėmis ir brokoliais, tačiau ėmė gerėti jo savijauta, balti oda. Jis mažiau kasosi, išbūna nesikasęs pusę dienos ir ilgiau“, – sako Irena.

Ji neslepia, kad keturi metai buvo sunkūs visiems – ir jai su vyru, ir sūnui. Jiems reikėjo išlikti stipriems, daug kalbėtis su vaiku, nepalūžti matant kenčiantį savo vaiką. Irena per tą laiką išmoko daug, sukaupė nemažą patirtį, kaip suvaldyti atopinį dermatitą, maisto alergiją, alerginę slogą ir astmą. Savo patirtimi ji dalinasi savo tinklaraštyje irenastrazdiene.wordpress.com ir įkurtoje saviugdos studijoje Unijoga, kurioje panašią gyvenimišką situaciją išgyvenančioms mamoms pasakoja, kaip išlikti ramioms, nepalūžti, atrasti jėgų.

Ji neslepia, kad keturi metai buvo sunkūs visiems – ir jai su vyru, ir sūnui. Jiems reikėjo išlikti stipriems, daug kalbėtis su vaiku, nepalūžti matant kenčiantį savo vaiką.

Ligą galima kontroliuoti

Vilniaus Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė atopiniu dermatitu susidomėjo dar studijų metais. Jos manymu, svarbiausias dalykas turint šį odos susirgimą yra žinios.

„Labai gerai, kai yra žinoma, ką reikia daryti paūmėjimų atvejais, kaip odą prižiūrėti, kad paūmėjimai įvyktų kuo rečiau. Atopinis dermatitas puikiai valdomas namuose, be gydytojų priežiūros. Ilgainiui tėvai ir sergantys vaikai patenka į tokį uždarą ratą, kai tai pablogėja, tai pagerėja. Mūsų tikslas išmokyti elgtis taip, kad tų pablogėjimų būtų kuo mažiau arba jeigu jie atsiranda, kad tėvai turėtų visas priemones užkirsti kelią, kad liga nesivystytų į sunkius atvejus“, – sako medikė.

Pasak jos, dermatitu vadinamas bet koks odos uždegimas, o žodis atopija reiškia keistas. Keistas odos uždegimas. „Šiai ligai būdingi trys reiškiniai: odos sausumas, odos niežėjimas ir dėl to atsirandantys bėrimai. Tai ilgai trunkanti liga, ji kartosis ir ateityje. Dauguma iš šios ligos „išauga“, nors liga visiškai nedingsta, tiesiog su amžiumi gerokai sumažėja jos simptomai. Iki paauglystės 90 proc. išnyksta. Bet ateityje ji gali bet kada pasikartoti“, – aiškina gydytoja dermatologė.

Vienos priežasties, kodėl išsivysto atopinis dermatitas nėra. „Didžioji dalis sergančiųjų savo giminėje turi žmonių, kurie yra sirgę alerginėmis ligomis arba turėję kažkokių bėrimų vaikystėje. Manoma, kad dabar atopiniu dermatitu serga kas penktas vaikas. Tą lemia pasikeitęs gyvenimo būdas: gyvename miestuose, naudojame daugiau cheminių medžiagų savo aplinkoje, dažniau prausiamės, vartojam visai kitokį maistą nei prieš 50 metų ir mūsų kasdienis tempas visai kitoks“, – aiškina gydytoja dermatologė.

O gal stiprinti imunitetą maudynėmis eketėje?

Nuo pirmųjų atopinio dermatito pasireiškimų praėjus 6-10 metų odos būklė ima gerėti, nes su amžiumi kinta imuninės sistemos reakcija į aplinką. „Atopinio dermatito atveju gaminami antikūnai, kurie per jautriai ir per aktyviai reaguoja į svetimkūnius. Su laiku imuninė sistema išmoksta atpažinti ir reaguoti normaliai. Nereikia stengtis dirbtinai jos stiprinti. Ji pati su laiku susireguliuos, išmoks teisingai reaguoti. Su amžiumi ateina imuninės sistemos brandumas“, – sako medikė.

Šiai ligai būdingi trys reiškiniai: odos sausumas, odos niežėjimas ir dėl to atsirandantys bėrimai. Tai ilgai trunkanti liga, ji kartosis ir ateityje. Dauguma iš šios ligos „išauga“, nors liga visiškai nedingsta, tiesiog su amžiumi gerokai sumažėja jos simptomai

Ji pripažįsta, kad galbūt pakeitus miesto aplinką į kaimo, kur grynas oras, daugiau galimybių grūdinti organizmą, stiprinti imuninę sistemą, sergančiojo atopiniu dermatitu būklė gerėtų. „Tačiau ir gyvenant mieste galima komfortiškai gyventi su atopiniu dermatitu. Nebūtina lįsti į eketę ar išsikraustyti gyventi į mišką. Atopinis dermatitas yra kontroliuojama liga“, – sako medikė.

Drėkinantį kremą naudoti kasdien

Kai gydytojai skiria kasdienės priežiūros priemones sausos odos savininkams, svarbiausia kremo funkcija turi būti drėkinimas. Pasak medikės, svarbiausia taisyklė – kremas turi būti naudojamas kasdien, o ne laikomas vonios spintelėje.

Pagrindinės drėkinančių kremų sudedamosios medžiagos, kurios ir yra atsakingos už drėkinimo efektą – tai glicerolis, šlapalas, o pastaruoju metu ir natrio laktatas.

„Šlapalas kaip veiklioji medžiaga yra auksinis sausos odos priežiūros standartas. Tačiau jeigu yra bėrimai ir nukasymai, šlapalas gali šiek tiek deginti. Tiesiog šlapalo nereikia vartoti paūmėjimų metu. Jį reikia palikti kai užgyja žaizdos, oda lieka be bėrimų ar šiek tiek pleiskanojanti. Tik kad žmonėms jau būna baisu vartoti šlapalą. Todėl gerai, kad pagaliau mūsų šalyje atsirado priemonių su natrio laktatu. Jis, kaip ir šlapalas sutraukia vandenį ir jį išlaiko odoje.

Natrio laktatas yra puiki alternatyva šlapalui, nes tinka ir kūdikiams. Ir tinka tuomet, kai nuo šlapalo degina, griaužia. Labai apsidžiaugiau, kai ši medžiaga atsirado, nes kai skaitome tarptautines atopinio dermatito priežiūros rekomendacija, ten jau keli metai minimas natrio laktatas, o mes jokių priemonių Lietuvoje su šia veikliąja medžiaga neturėjome. Manau, nemažai pacientų dabar turės didesnį kasdienių priežiūros priemonių pasirinkimą“, – sako gydytoja dermatologė I. Kisielienė.

Vida Press nuotr./Atopinis dermatitas
Vida Press nuotr./Atopinis dermatitas

Atopinio dermatito ir alergijų ryšys

Atopinis dermatitas yra odos bėrimas ir maždaug 60-70 proc. šia liga sergančiųjų būna alergiški dar kažkam: maisto produktams, žiedadulkėms, dulkių erkėms ir pan. Vaikai iki 4-6 metų dažniausiai būna alergiški maisto produktams, su amžiumi iš tokių alergijų išaugama, bet gali atsirasti alergijos aplinkai: dulkės, gyvūnai, žiedadulkės ir t.t.

„Tie, kas turi atopinį dermatitą vėliau gali įgyti dvi alergines ligas – šienligę (alerginį rinokonjuktyvitą) ir bronchinę astmą. Medicininėje literatūroje tai vadinama atopine triada. Žinoma, ligą kontroliuoti yra sunkiau, kai atsiranda dar papildomas dirginantis veiksnys, kurio reikia vengti. Alergija gali skatinti ir atopinio dermatito paūmėjimus.

Ji pataria būtinai konsultuotis su alergologu, tačiau skirti deramą dėmesį odos priežiūrai, nes sutvarkius odos priežiūrą, smarkiai sumažėja alerginės reakcijos.

Kasdienė priežiūra. Gydytojos dermatovenerologės I.Kiselienės patarimai:

  • Maudytis reikia kasdien. Paprastai gydytojai išrašo 3-4 kremus, kuriuos reikia tepti kasdien. Jei jūs savaitę neprausiate vaiko ir tik tepate, ant odos formuojasi sluoksnis įvairių kremų, tai puiki terpė mikrobams daugintis. Ir tas vaistas, kuris turi gydyti, jis nugula, vaizdžiai sakant, dešimtame sluoksnyje ir iki odos neprieina. Prausdamiesi paruošiame odą tepimui ir gydymui, be to, pašaliname visus nešvarumus.
  • Prausimuisi reikia naudoti specialias priemones, įprasti muilai nelabai tinka, nes jie šarminiai. Mūsų odos pH yra rūgštinis, apytiksliai 5,5. Paprastas šarminis muilas labai išsausina odą.
  • Prausimosi procedūra neturi būti ilga.
  • Reikia vengti karšto vandens.
  • Iš karto sutepti drėkinančiu kremu. Laikytis „3 minučių“ taisyklės – reikia teptis, kol oda drėgna.
  • Tepti drėkinamuoju kremu visą kūną ir mažiausiai du kartus per dieną.
  • Jeigu yra pablogėjimas, dienos metu tam tikras zonas galima tepti ir iki 6 kartų per dieną.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką