Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Erkinis encefalitas prasideda į gripą panašiais simptomais

Erkė
Fotolia nuotr. / Erkė
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Atšilus orams erkės tapo aktyvios ir, kad pratęsti savo gyvenimo ciklą ir susilaukti palikuonių, ieško prasimaitinimo šaltinio. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų, pirmuonių arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze, babezioze, tuliaremija bei kitomis.

Erkinį encefalitą sukelia virusas, kuris perduodamas iš karto tik įsisiurbus šiuo virusu infekuotai erkei. Liga prasideda į gripą panašiais simptomais. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina 2–28 dienos, vidutiniškai 7–14 d. Vėliau atsiranda įvairūs galvos ir nugaros smegenų ir jų dangalų pažeidimai: meningitas, meningoencefalitas, meningoencefalomielitas.

Laimo ligą sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi sensu lato, perduodamos erkei siurbiant kraują. Laimo ligai būdinga kelios stadijos. Pirmasis simptomas, kurį galima pastebėti praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo – odos eritema, t. y. raudona specifinė dėmė. I–ai ligos stadijai būdingi į gripą panašūs simptomai, sąnarių skausmai, kaklo „sustingimas“. Po kelių savaičių ar mėnesių prasideda II ligos stadija, kuriai būdingi nervų bei širdies pažeidimo simptomai. Ligai perėjus į III–ią stadiją, atsiranda lėtiniai pažeidimai – artritas, odos pažeidimai, rašoma pranešima spaudai.

Pradinėse abiejų ligų stadijose išryškėja į gripą panašūs simptomai. Taigi, žmonėms, po erkės įsisiurbimo praėjus 3–5 savaitėms, turėtų būti atliekami kraujo tyrimai, antikūnams prieš šiuos sukėlėjus nustatyti. O esant odos eritemai ar atsiradus aukščiau minėtiems negalavimams, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą, kuris nuspręs apie tyrimų reikalingumą.

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito viruso – skiepai. Nevakcinuotiems žmonėms erkinio encefalito sezono metu (kovo – lapkričio mėnesiais) patariama nevartoti maistui nepasterizuoto ar nevirinto ožkų, karvių pieno. Piene ir pieno produktuose encefalito virusas išsilaiko iki dviejų mėnesių, nes yra atsparus rūgštinei terpei, virinant pieną virusas žūsta per 2 minutes.

Erkinį encefalitą sukelia virusas, kuris perduodamas iš karto tik įsisiurbus šiuo virusu infekuotai erkei.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai jau daugiau nei du dešimtmečius atlieka Laimo ligos, erkinio encefalito laboratorinę diagnostiką ir tiria erkių užsikrėtimą šių ligų sukėlėjais. O pastaraisiais metais atliekame tyrimus tuliaremijos, babeziozės bei erlichiozės antikūnams žmogaus kraujyje aptikti.

Kasmet ištiriama po kelis šimtus iksodinių erkių Ixodes ricinus siekiant nustatyti jų užsikrėtimą Borrelia burgdorferi sensu lato spirochetomis. 2011–2012 metais laboratorijoje ištirtos 974 erkės. Erkių užkrėstumas borelijomis nustatomas mikroskopuojant erkių žarnyno turinį tamsiame regėjimo lauke.

2011 metais (nuo balandžio 15 iki spalio 18 d.) ištirtos 444 erkės iš 6 Lietuvos rajonų (26 vietovių), rasta 19,82 proc. erkių užsikrėtusių Borrelia burgdorferi s.l. Pagal vietoves mažiausias erkių užsikrėtimas stebėtas vienoje pajūrio vietovėje – 3,5 proc., didžiausias – Kauno rajono miške iš 12 tirtų erkių 9 (75 proc.) rasta borelijų.  

2012 metais (nuo balandžio 13 iki spalio 3 d.) ištirta 564 erkės iš 9 Lietuvos rajonų (24 vietovių), rasta 22,3 proc. erkių užsikrėtusių Borrelia burgdorferi s. l. Pagal vietoves mažiausias erkių užkrėstumas stebėtas Šilutės rajono dviejuose miškuose 7,7 proc., didžiausias – Kauno rajono miško parke: iš 43 tirtų erkių 24-iose (55,8 proc.) rasta borelijų.

Apibendrinat pastarųjų dviejų metų duomenis, didžiausias erkių užkrėstumas nustatytas Kauno miesto ir rajono vietovėse 35,1 proc. ir Trakų rajone – 33,3 proc., mažiausias – 12,5 proc. pajūrio vietovėse ir 8,3 proc. Šilutės rajone (2 pav.).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis 2010 m. Laimo liga sirgo 2558, 2011 m. – 2429 asmenų, 2012 m. – 2440 (7,45 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Per pastaruosius 10 metų didžiausias sergamumas užregistruotas 2009 m. – 107,5 atvejai 100 tūkst. gyventojų. 2011 m. didžiausi sergamumo rodikliai užregistruoti  Vilniaus ir Kauno apskrityse (atitinkamai 36,5 ir 22,1 proc. visų ligos atvejų).

Manoma, kad aukštas Vilniaus apskrities rodiklis yra dėl geresnio specialistų ir laboratorinės diagnostikos prieinamumo, taip pat dėl  erkių paplitimo parkuose ir kitose itin dažnai žmonių lankomose, gamtoje esančiose poilsio vietose.

Palyginus sergamumą Laimo liga 2011 metais ir tais metais, tose teritorijose surinktų erkių užsikrėtimą borelijomis, Klaipėdos apskrityje sergamumas sudaro 6,6 proc. visų atvejų, o pajūrio 5 vietovėse rasta 11,1 proc. užkrėstų erkių, Šilutės rajone dviejuose miškuose – 8,9 proc., Šiaulių apskrityje sergamumas – 7,5 proc., užkrėstų erkių Radviliškio rajone – 22,33 proc.

Radus įsisiurbusią erkę, rekomenduojama kuo skubiau ją pašalinti.  O kad neliktų abejonių, praėjus 3–5 sav. po erkės įkandimo kviečiame atvykti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, adresu Gėlių g. 9, Vilnius ir pasitikrinti dėl erkių pernešamų ligų.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką