Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gamtos galia ar 25 skiepai?

Mergina renka vaistažoles.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Mergina renka vaistažoles.
Šaltinis: www.ekorekomendacijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Natūralios medicinos tra­di­ci­jos Lie­tu­vo­je te­bė­ra gyvos, tačiau vis mažiau žmonių susimąsto, jog vaistų pra­monė, gau­dama didelius pel­nus, sėk­min­gai užgožia natūralias gam­tos dovanas – vais­tažoles, ši juk nėra tokia pel­ninga ir reikalauja dau­giau laiko. Todėl vis daž­niau renkamės gre­i­tus sprendimus: vaistus ir skie­pus, o be reikalo!

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Natūralios med­i­ci­nos atsto­vai tik­ina, kad mū­sų imu­ni­nę sis­te­mą rei­kia stip­rin­ti, o ne ar­dy­ti, kaip nu­tin­ka pa­si­skie­pi­jus. Skie­pai yra di­de­lė in­ter­ven­ci­ja. Stip­rin­ti or­ga­niz­mo at­spa­ru­mą ga­li­me na­tū­ra­liai — grū­din­da­mie­si, ju­dė­da­mi, tin­ka­mai maitindamiesi.

Žmo­gus yra pats sa­vo svei­ka­tos šei­mi­nin­kas, bet netu­ri pa­miršti, kad jis yra gam­tos da­lis

Žmo­gus yra pats sa­vo svei­ka­tos šei­mi­nin­kas, bet netu­ri pa­miršti, kad jis yra gam­tos da­lis. De­guo­nis, van­duo, sau­lės spin­du­liai bū­ti­ni ne tik au­ga­lams, bet ir žmo­gaus svei­ka­tai. Dzūk­i­jos kaime gyvenanti sveikuolė Monika (72 m.), po sudėtin­gos širdies operaci­jos chem­i­nius vais­tus pakeitė natūraliomis žolelėmis. Monika pasakoja, kad nenorėjusi tapti našta savo vaikams, pradėjo domėtis sveikos gyvensenos prin­ci­pais, prisiminė gimtojo kaimo moterų išmintį, pradėjo ją taikyti ir pasiekė puikių rezul­tatų. Sveikuolė nuo­lat mankšti­nasi, daro kvė­pavimo pra­timus, geria vais­tažolių arbatas ir… jauči­asi puikiai. Dešimt­meči­ais kaup­tomis ir prak­tikoje patikrin­tomis žiniomis Monika dali­nasi su savo šeimos nar­i­ais, kaimy­nais, drau­gais, gelb­sti susir­gus. Štai kele­tas sveikuolės Monikos patarimų, kurie padės Tau stiprinti imuninę sistemą be chemijos ir vaistų.

Ką Jūs galite padaryti kitaip, kad natūraliai sustiprintumėte savo imuninę sistemą?

Unikalios žinios Lietu­vos kaimu­ose, ten dar yra se­nu­čių, ku­rios gy­do­si vais­ti­niais au­ga­lais. Bet ne kiek­vie­na jų per­duo­da sa­vo ilga­metes žinias ir patirtį, nes neturi kam. Pasidomėkite ar jūsų aplinkoje yra žolininkas ir suži­nokite kokios vais­tažolės auga gretimoje pievoje ir miške.

Atosto­gos ir vais­tažolės. Atosto­gos bus labiau įsim­inti­nos jei atosto­gau­dami skirsite laiko ne tik pasyviam poilsiui, bet ir vaistažolių rinkimui.. Šaltais žiemos vakarais savo rankomis rinktų vais­tažolių arbata ne tik gydys, bet ir prim­ins nuostabią vasarą.

Vais­tažolės po Joninių. Dau­guma vais­tažolių yra renkamos iki Joninių. Tačiau ne visos vais­tažolės iki Joninių pražysta. Ir po Jo­ni­nių svei­kuo­lė ski­na pa­pras­tuo­sius čiob­re­lius, rau­do­nė­lius, rau­do­nų­jų do­bi­lų, žemuogių, liepų ir vais­ti­nių me­det­kų žie­dus bei dau­gy­bę ki­tų vais­ti­nių augalų.

Vais­tažolių rinkimo rekomen­daci­jos. Žali­avos kokybė labai prik­lauso nuo to, kokiu oru ji renkama. Lapus, žiedus žolę, nebyrančius vai­sius reikia rinkti saulėtą dieną, rasai nukri­tus, nes surinkti po lietaus arba rasoti blo­gai džiūsta, gre­itai pūva, pelyja, pak­inta jų natūrali spalva ir vertin­go­sios savybes. Tačiau leng­vai byrančius vai­sius geri­au­sia rinkti nevisiškai sub­ren­du­sius ir raso­tus — taip esti mažesni nuostoliai.

Vais­tažolių džiovin­imo rekomen­daci­jos. Vais­tažoles džiovinkite nuo tiesioginių saulės spin­dulių apsaugo­toje ir gerai vėd­i­namoje patalpoje. Tiesioginiai saulės spin­du­liai ardo chlo­ro­filą bei vertin­gas veik­liąsias medži­a­gas. Labai patogu vais­tažoles džiov­inti ir vais­tažolių džiovyklose.

Kad dar­bas nenueitų perniek. Vais­tažolių nepatartina plauti. Vos parneš­tas iš miško, pievos ar daržo vais­tažoles paskleiskite ant švaraus mais­tui vyni­oti skirto popieri­aus (jokiu būdu ne laikraščio!), džiovinkite nuo­lat vartydami, rinkitės gerai vėdinamą patalpą.

Vais­tažolių saugo­jimo rekomen­daci­jos. Nėra nieko nemalo­niau, kaip, įdėjus tiek triūso ir laiko, žiemą paste­bėti, kad į žole­les įsimėtė pelė­sis. Todėl gerai išdžiov­in­tos ir var­toti paruoš­tos žolelės turi būti saugo­mos tam­sioje ir, itin svarbu, sausoje vietoje. Kiekvienos rūšies žali­ava atski­rai pakuokite į drobinius maišelius, medines dėžes arba  san­dariai uždarykite stik­laini­u­ose. Sausose patal­pose vais­tažoles patogu laikyti ir suriš­tas šluotelėmis. Pasak žolininkės, savo rink­tas žole­les papras­tai gal­ima var­toti 1–2 metus.

Kiekvieną arbatos rūšį gerk dvi savaites. Kad orga­niz­mas pil­nai įsisav­intų reikia­mas naudin­gas vais­tažolių medži­a­gas, vieną vais­tažolių rūšį žolininkė Moniką rekomen­duoja gerti dvi savaites ryte ir vakare. Praėjus šiam laiko­tarpiui, pasirink kitą vais­tažolių rūšį ir mėgaukis nau­jais skoniais.

Vais­tažolės, kurias rekomen­duo­jama džiov­inti žiemai

Juodųjų ser­bentų lapai. Pasak sveikuolės — tai vais­tas Nr. 1. Juo­du­o­siu­ose ser­ben­tu­ose esan­tis didelis vit­a­mino C kiekis, svar­bus siekiant sustiprinti imuninę sis­temą ir sumažinti širdies ligų tikimybę. Jie page­rina kepenų, inkstų ir net kasos funkci­jas bei virškin­imo sis­te­mos veiklą. Gausūs antiok­si­dantų kiekiai ypač naudingi kovo­jant su taršos ir kitų kenksmingų aplinkos veik­snių poveikiu. Paste­bėta, kad reg­u­liariai geri­antieji juodųjų ser­bentų arbatas ar val­gantieji uogas yra energin­gesni, geriau jaučiasi.

Vaistinė Mede­tka. Vais­tinių mede­tkų preparatai malšina skaus­mus, atpalaid­uoja spaz­mus, gydo sunkiai gyjančias žaiz­das, trofines blauzdų opas, nudegimus, išbėrimus, egzemą, uždegimines ligas, stabdo krau­jav­imą, pik­ty­binių auglių augimą, skatina tulžies sulčių ir šlapimo išsiskyrimą, mažina kraujospūdį.

Liepžiedžiai. Liepžiedžių arbata veiksminga kosulio, peršal­imo, karšči­av­imo gydy­mui. Ji pasižymi priešuždegi­miniu poveikiu. Taip pat žiedų arbatą gal­ima nau­doti ir gerk­lės skalav­imui, kuomet vargina angina.

Dil­gėlė. Dil­gėlės stip­rina kraują, orga­nizmo atsparumą, varo šlapimą ir skatina žaizdų gijimą. Ypač tinka tiems, kurių sumažėjęs hemo­glo­bino kiekis krau­jyje, mažakrau­jystė. Taip pat gerina medži­agų apykaitą. Dil­gėlės yra puikus vais­tas nuo kepenų ligų ir inkstų akmen­ligės, šlapim­takių ligų, šunvočių, sutriku­sio virškin­imo, spazminio kosulio.

Melisa. Vaistinės melisų savy­bės žinomos ir verti­namos jau labai seniai. Žinota, kad jos mažina spaz­mus, slop­ina skaus­mus ir vidurių pūtimą. Melisas rekomen­duo­davo var­toti nusil­pusiems po įvairių ligų, ser­gantiems migrena, nemiga. Puikiai tinka tiems, kurie turi virškin­imo prob­lemų, dūsta, serga astma, nemiga, ister­ija, poda­gra. Jos taip pat nau­do­jamos ir kaip prakaitavimą skati­nanti priemonė.

Ramunėlė. Ramunėlės slop­ina uždegimą, atpalaid­uoja spaz­mus ir mažina dujų kaupimąsi žarnyne, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą, padeda esant kepenų ar tulžies ligoms; ramunėlių kom­pre­sai dez­in­fekuoja žaiz­das, slop­ina uždegimus, o nuovi­rai naudingi ir grožio sri­tyje – stabdo odos senėjimą, gydo rankų odą, naik­ina pleiskanas, stip­rina plaukų šaknis.

Čiobre­liai. Čiobre­li­u­ose gausu biologiškai veik­liųjų medži­agų: eterinių aliejų, raugų, flavonoidų, organinių rūgščių, asko­rbo rūgšties (vit­a­mino C) ir kt. Šios vais­tažolės detok­sikuoja orga­nizmą, ram­ina, lengv­ina atsikosėjimą, gerina virškin­imą, šalina skrandžio spaz­mus, mažina vidurių pūtimą, nor­mal­izuoja žarnyno mikroflorą. Čiobre­lių vonia gerina miegą, atpalaiduoja.

Aviečių šakelės su uogomis. Uogose gausu vit­a­m­inų A, C, E, taip pat B grupės vit­a­m­inų, folinės rūgšties, geležies, vario, kalio ir kitų mikroele­mentų, todėl var­to­jamos nuo mažakrau­jys­tės, sutrikus širdies rit­mui. Tai natūralus aspirino pakaita­las. Uogos var­to­jamos nuo peršal­imo, gripo, kvė­pavimo takų infek­cijų. Skani ir labai vertinga džiov­intų uogų, lapų ir šake­lių arbata.

Žemuogių šakelės su uogomis. Uogose gausu orga­nizmą ir krau­jagysles stipri­nančio vit­a­mino C, vit­a­m­inų P, K, B2, karoteno. Ypač daug geležies, kuri stip­rina kraują. Taip pat yra kaulus stipri­nančio kalcio, širdžiai reikalingo magnio, fos­foro, kalio ir natrio. Uogos gerina apetitą, reg­uli­uoja viršk­i­namojo trakto veiklą. Uogų ir lapų antpi­lai slop­ina uždegimus, naik­ina mikrobus, skatina prakaitavimą ir skysčių išsiskyrimą.

Mėta. Mėtų arbata visų mėgstama, stip­rina skrandį, kelia apetitą, reg­uli­uoja virškin­imą, ram­ina nervus, numalšina net smarkų galvos skausmą, (jį sumažinti gal­ima ir uždėjus lapus ant kak­tos). Jei bėga krau­jas iš nosies, mėtos lapai, įdėti į nosį, jį sustabdo.

Raudonėlis. Raudonėlių preparatai naik­ina žalin­gu­o­sius mikrobus, gydo žaiz­das ir uždegimines ligas, malšina skaus­mus, ram­ina sudir­gusią cen­trinę nervų sis­temą, padeda atsikosėti, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, gerina viršk­i­namojo trakto veiklą, mažina padidėjusį kraujospūdį.

Imu­nite­tas ir Sveikata

Stenkitės ne nus­lop­inti orga­nizmo sav­i­gy­dos jėgas, o jas sustiprinti. Tuomet imuninė sis­tema atsakingai atliks savo darbą, ir  vėl jūs būsite sveiki.

Lotyniškai immu­ni­tas – laisvu­mas nuo ko nors. Imu­nite­tas – tai žmogaus orga­nizmo gebėji­mas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepri­imtina: nuo mikrobų, virusų, paraz­itų, sve­timų bal­tymų ir kitų medži­agų, išsaugoti savo vien­tisumą.  Tai orga­nizmo atsparu­mas, sug­e­bėji­mas nesusirgti ar  susir­gus pasveikti.

Susir­gus sveikatai grąžinti nau­dokite natūralias priemones ir tik būt­inu atveju griebkitės „sunkio­sios arti­ler­i­jos“ – chem­i­nių vaistų. Stenkitės ne nus­lop­inti orga­nizmo sav­i­gy­dos jėgas, o jas sustiprinti. Tuomet imuninė sis­tema atsakingai atliks savo darbą, ir  vėl jūs būsite sveiki.

Skirkime laiko sau, nau­dokimės tob­u­lomis gam­tos dovanomis ir būkime sveiki ištisus metus.

rupi.lt/Rupi.lt
rupi.lt/Rupi.lt
 
Komentarai
Temos Sveikata, rupi.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką