Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 9d. 20:02

Gripu ir peršalimo ligomis niekada nesergantys Dainius ir Kastytis: žinome, kodėl taip yra

Ligonis.
123RF.com nuotr. / Ligonis.

Vieni peršalimo ligomis serga kelis kartus per sezoną, dar kitiems didžiausią baimę kelia kasmet prasidedanti gripo epidemija. Tačiau šaltojo sezono ligos gąsdina tikrai ne visus. Panevėžyje gyvenantis Dainius ir vilnietis Kastytis jomis iš viso neserga. Abu vyrai sako tą patį: labai svarbus yra gyvenimo būdas. Tuo tarpu šeimos gydytoja Eglė Galiūnaitė tvirtina, kad vieno atsakymo į klausimą, kodėl vieni serga dažnai, o kiti – ne, nėra.

Permainos – pakeitus gyvenimo būdą

Panevėžyje gyvenantis Dainius Jurevičius sako, jog gripas jo nevargino niekada, tačiau peršalimo ligomis kartais sirgdavo.

Tačiau maždaug nuo 2017 metų, pakeitęs savo gyvenimo būdą, Dainius pasakoja pasijutęs kur kas geriau, ir jau kelis metus jo nevargina net paprasta sloga.

D.Jurevičius iš viso atsisakė alkoholio, tada susireguliavo mitybą, numetė apie 25 kilogramus svorio.

„Taip pat ėmiau daugiau judėti, kasdien išeinu pasivaikščioti. Dabar per dieną nueinu apie 20 tūkstančių žingsnių. Ir nesvarbu, koks oras – ar lietus, ar sninga“, – sakė D.Jurevičius, neseniai įveikęs ir pirmą 100 kilometrų iššūkį bei juos nuėjęs per parą.

Asmeninio archyvo nuotr. /Dainius Jurevičius
Asmeninio archyvo nuotr. /Dainius Jurevičius

Jokių specialių rekomendacijų dėl peršalimo ligų ir gripo panevėžietis sako nesilaikęs – daugelį dalykų darantis tiesiog intuityviai bei klausantis savo organizmo.

„Pastebėjau, kad mano organizmas kitaip ėmė reaguoti ir į orus. Tarkim, jei anksčiau šaltuoju metu net ir šilčiau apsirengus būdavo šalta, dabar vilkiu lengvesnius drabužius ir jaučiuosi gerai. Pradėjus aktyviau gyventi ne tik pagerėjo sveikata, tačiau tapo ir lengviau judėti“, – kalbėjo D.Jurevičius.

Maudynės – iki vėlyvo rudens

Vilniuje gyvenantis Kastytis Raulynaitis taip pat daug dėmesio skiria aktyviam gyvenimui. Vyras nuolat sportuoja ir iki pat vėlyvo rudens maudosi atvirame vandens telkinyje.

„Nuo mažens buvau užsigrūdinęs, daug judėjau, daug sportavau. Sportuoju ir dabar.

Mėgstu aktyvų laisvalaikį ir nemėgstu tiesiog nieko neveikti. Kiek save prisimenu – niekada nesu gėręs jokių vaistų. Man jų nereikia“, – sakė K.Raulynaitis, kuris nei gripu, nei peršalimo ligomis nesirgo jau kelis dešimtmečius.

Asmeninio archyvo nuotr. /Kastytis Raulynaitis
Asmeninio archyvo nuotr. /Kastytis Raulynaitis

Pašnekovas sako, kad žiemą taip pat nesistengia šiltai rengtis, jam neprireikia nei pirštinių, nei kepurių, nei šiltų žieminių batų.

„Atsilapojęs žiemą vaikštau. Mano organizmas, matyt, toks. Žinoma, kad kreipiu dėmes į ir į maisto kokybę, o vakarais, nors ir vienas pats, mėgstu pasivaikščioti po Vilnių. Esu atsikratęs apie 20 kilogramų“, – teigė K.Raulynaitis.

Pasiruošimas šaltajam sezonui – nuo klausimo sau

– Ar įmanoma pasiruošti žiemos sezonui, kad sirgtume kuo mažiau? – 15min paklausė šeimos gydytojos Eglės Gailiūnaitės.

– Atsakymas būtų ir „taip“, ir „ne“. Kodėl? Nes kiekvieno organizmas yra unikalus. Jis sugeba save pagydyti, bet gyvenant netinkamai, sugeba ir susinaikinti. Pasiruošimas žiemos sezonui prasideda pirmiausiai nuo klausimo sau: kokį maistą valgau?

Ar tai pusgaminiai, bandelės ir saldumynai, saldūs jogurtai, pramoniniu būdu rūkyti mėsos gaminiai, kurie neturi nieko bendra su sveika mityba ir sveika gyvensena. O tai ir yra imuniteto stiprinimas, kuris prasideda ryte, nuo pat pirmojo kąsnio.

Kitas ir labai svarbus dalykas – nejudra. Galima kaltinti šiuolaikinį gyvenimo tempą arba laiko stoką. Tačiau norint visus metus palaikyti ir sustiprinti imunitetą, būtinas judėjimas.

Tai nereiškia, kad reikia nubėgti maratoną, bet kasdien bent pusvalandį pasivaikščioti – būtina. Judėjimas – pigiausia priemonė išlikti sveikesniems. Jis gerina ne tik organizmo gebėjimą geriau susidoroti su daugeliu ligų, tačiau stipriai veikia psichinę žmogaus būseną.

Žmogus, būdamas fiziškai aktyvus, lengviau įveikia stresines situacijas, geriau miega, imunitetas geba greičiau ir lengviau susidoroti su į organizmą patekusiais virusais ar bakterijomis.

Dar vienas nepakeičiamas dalykas yra miegas. Miegant smegenyse vyksta procesai, kurie mums padeda įsisavinti dienos metu gautą informaciją. Tinkamai ir pakankamai išsimiegojus geriau atlikti užduotis, kurios laukia kitą dieną. Tai – žmogaus gyvenimo ciklo dalis, miego metu tam tikra prasme mūsų smegenys „persikrauna“’ iš naujo.

Asmeninio archyvo nuotr. /Švedijoje dirbanti šeimos gydytoja Eglė Gailiūnaitė
Asmeninio archyvo nuotr. /Švedijoje dirbanti šeimos gydytoja Eglė Gailiūnaitė

Išskirčiau streso valdymą. Nors kai kam tai atrodo neįmanoma, tačiau tai – savotiška terapija su savimi. Kai kalba pakrypsta apie stresą, visi puikiai žino, jog jis yra visų ligų pagrindas.

Liga yra imuniteto atsakas, kad šį kartą nepavyko nugalėti priešo.

Nesubalansuota mityba, nejudra ir miego trūkumas priverčia žmogaus organizmą netinkamai reaguoti į stresines situacijas. Išvengti sunkių situacijų yra tiesiog neįmanoma; būtų naivu teigti, kad žmogus turi vengti streso.

Viskas, ką galime padaryti, tai kasdien mažais žingsniais gyventi sveikiau ir kad ir kokia sunki diena buvo, vakare apsirengti tinkamai ir pasivaikščioti lauke. Skamba juokingai? Siūlau pabandyti prieš kritikuojant. Organizmas padėkos.

– Kodėl vieni serga dažnai, o kitus ligos aplenkia? Galbūt gali lemti ir genetika?

– Atsakyti, kodėl vieni serga dažnai, o kiti išties retai, sudėtinga. Tačiau gyvenimo būdas lemia daug. Genetika taip pat. Genai yra visa tai, kas buvo prieš mus ir tai, kaip mes gyvename šiandien, kartu ir tai, ką perduosim savo vaikams. Genus veikia aplinka, o aplinka ir yra gyvenimo būdas.

– Gydytoja, tačiau turbūt ir jums pačiai ne kartą teko girdėti klausimą: kaip nesusirgti?

– Taip, tik vieno ir paties geriausio patarimo nėra. Suaugęs žmogus per metus peršalimo ligomis suserga vieną ar du kartus. Tai savotiškas natūralus skiepas organizmui.

Vaikai serga kur kas dažniau, ypač darželinukai. Išvengti sudėtinga, kadangi didžiąją laiko dalį jie praleidžia žaisdami ir dalindamiesi tais pačiais žaislais.

Paprasčiausia apsauga yra sąmoningumas. Visada pagalvoti ir apie esantį šalia. Griežtai vengti eiti į darbą sergant gripu dėl savo paties ir kitų kolegų saugumo.

Visada pagalvoti ir apie galimas pasekmes, kad galbūt kažkas dirbantis šalia, turi gretutines (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, kažkas iš kolegų galbūt kovoja su onkologine liga, o kolegė laukiasi vaikelio). Tai yra rizikos grupės, kurios yra imlesnės gripo virusams. Pasekmės būna kur kas liūdnesnės ir sunkesnės.

„Scanpix“ nuotr./Gripo epidemija
„Scanpix“ nuotr./Gripo epidemija

Paprasti būdai sumažinti tikimybę susirgti gripu ar peršalimo ligomis:

  • Žiemos sezonu ypač plauti rankas, kadangi sergančiųjų kiekis šiuo laikotarpiu itin išaugęs, būtina kaskart turint galimybę tai padaryti.
  • Naudoti spiritinius rankų valiklius kaip pakeičiamąją priemonę vandeniui tikrai negalima, tačiau nesant galimybei nusiplauti rankas, paranku visada rankinėje turėti mažą spiritinį valiklį rankoms.
  • Gripo sezonu, kai aplink daug sergančiųjų, svarbu atsisakyti tokių įpročių kaip rankomis liesti apie akis, lūpas, nosį. Virusai lengvai nusėda šiose vietose ir patenka į organizmą.
  • Esant galimybei gripo sezonu stengtis bent kartą per savaitę savo darbo vietą – stalą, kėdes, rankenas – nuvalyti dezinfekcinėmis priemonėmis. Daugelis peršalimo ir gripo virusų aplinkoje nusėdę ant paviršių išlieka gyvybingi iki 48 valandų.
  • Patarimas dirbantiems – visada turėkite asmeninį rašiklį ir venkite naudotis bendrais. Tai mažos smulkmenos, apie kurias net nesusimąstome, bet kurios gripo sezonu yra reikšmingos.
  • Vengti kontakto su žmonėmis, kurie galimai serga gripu. Neignoruoti šio fakto, nes uždarose patalpose virusai greitai ir sėkmingai plinta.
  • Žiemos sezonu svarbu gerai vėdinti gyvenamąsias patalpas, ypač, jei namuose yra mažų vaikų, kurie didžiąją dalį dienos praleidžia vaikų ugdymo įstaigose.
  • Gripo sezonas prasideda gruodžio mėnesį ir tęsiasi maždaug iki vasario. Šiuo laikotarpiu reikėtų vengti didelių susibūrimų vietų. Didelį sergančiųjų kiekį lemia ir tai, kad būtent šiuo laikotarpiu yra didžiosios metų šventės, tad prekybos centrai ir vieši renginiai, spektakliai tikrai nepagerina situacijos. Būtų geriau, bent jau mažuosius palikti saugiai namuose ir nesistengti per daug pramogauti šiuo laikotarpiu.
  • Jei keliaujate, prisiminkite, kad vienas iš penkių lėktuvu skrendančių žmonių jaučia peršalimo simptomus po kelionės. Išvengti to padeda tos pačios priemonės – čiaudint prisidengti ranka ar nosine bei stengtis neliesti rankenų ar oro kondicionieriaus reguliavimo jungtuko, WC rankenų ar vandens nuleidimo mygtuko, saugos diržo bei skrydžio metu rekomenduojamų žurnalų. Planuojant kelionę lėktuvu patartina turėti po ranka dezinfekcinį rankų skystį.
  • Vengti alkoholio, nes tai kenkia bendrai organizmo sveikatai, trikdo normalų miegą, o šio trūkumas svarbus imunitetui.
  • Rūkymas didina riziką susirgti visomis peršalimo ligomis bei stipriai veikia imuniteto atsparumą.
  • Stengtis vartoti užtektinai skysčių, geras pasirinkimas šiltas virintas vanduo su citrina ir medumi.
  • Esant galimybei vertėtų apsilankyti pirtyje, tačiau viskas su saiku – ir 10 minučių yra užtektinai organizmui išprakaituoti.
  • Maistas, kuriame yra imbiero ar česnako, žiemos metu itin svarbu.
  • Lietuvos maisto racionas yra labai turtingas ir rasti sveikus produktus tikrai nesudėtinga: lietuviški obuoliai, kurių galima rasti įvairiausių rūšių, svarainiai, avietės, spanguolės, įvairiausios daržovės – visa tai yra ir maistas, ir vaistas. Tik viskas turi būti su saiku.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja pulmonologė Vilhelma Čelkonienė: „Kasmet rekomenduojama skiepyti gripo vakcina vaikus ir vyresnio amžiaus žmones, sergančiais lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojus, slaugos ar globos namų gyventojus. Skiepai nuo gripo ne tik sumažina gripo infekcijos riziką, bet ir palengvina susirgusių ligos sunkumą, padeda užkirsti kelią komplikacijoms.

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra dažniausiai paplitusios virusinės ligos pasaulyje.

Peršalimo ligos registruojamos ištisus metus, tačiau sergamumas didėja rudenį ir žiemą. Respiracines infekcijas sukelia skirtingi virusai, todėl klinikiniai simptomai kiekvienam pacientui gali skirtis. Dažniausiai pasireiškia sloga ir nosies užgulimas, gerklės skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Galima neaukšta temperatūra ar akių paraudimas.

Peršalimo simptomų pobūdį ir intensyvumą įtakoja ir individualios organizmo savybės – imuninis atsakas į infekciją. Dažniau serga maži vaikai, nes jų imunitetas nėra susiformavęs ir vyresnio amžiaus žmonės dėl lėtinių ligų ar pacientai sergantys įgimtu imunodeficitu. Vidutiniškai ikimokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis gali sirgti nuo 5 iki 7 kartų per metus, suaugusieji serga nuo 2 iki 3 kartų per metus.

Peršalimo ligų riziką didina ir lėtinės gretutinės ligos, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, miego stoka, psichologinis stresas. Kadangi virusinės infekcijos perduodamos oro lašeliniu būdu, didesnė tikimybė užsikrėsti ir susirgti yra dirbant didesniuose kolektyvuose, taip pat mokyklose, darželiuose.“

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką