Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2017 vasario 6d. 05:19

Grūdinamės nešokdami į eketę: pataria sveikuolė ir medikė

Rusijos žiemos plaukimo klubo narių maudynės Jenisejaus upėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos žiemos plaukimo klubo narių maudynės Jenisejaus upėje

Vos užėjus šalčiams kolegos ir šeimos nariai ima kristi kaip lapai. Kodėl taip lengvai susergame kiekvieną žiemą? Medikai ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės sako, jog reikėtų grūdinti savo organizmą. Iš pradžių užtektų fizinės veiklos gryname ore, pasivaikščiojimų po snieguotą gamtą, subalansuotos mitybos ir šalto dušo.

Lietuvos sveikuolių organizacijos Kauno skyriaus narė, „Žolinčių

akademijos“ viceprezidentė 66-erių Lukrecija Augustaitytė juokdamasi sako, jog vasarį, kai ji su kitais „ruoniais“ ners į ledinę jūrą, šiltai apsimuturiavę žiūrovai drebės vien nuo šio vaizdo. Taip būna kasmet – į ruonius pasižiūrėti susirenka gausybė smalsuolių.

Gripą ir kitas ligas prišaukia gyvenimas „nuo serialo iki serialo“

Tačiau sveikuolė skuba pabrėžti, jog maudytis žiemą patartina tik sveikiems, fiziškai aktyviems, o pradedantiesiems užtektų pabūti „ruoniais“ ir savo vonioje. „Niekada nesigrūdinusiam, nesportavusiam žmogui grūdintis palengva, maždaug nuo pavasario būtų idealiausias variantas. Reikėtų palįsti po šaltu dušu arba išsitrinti kūną šaltame vandenyje sušlapintu rankšluosčiu“, – sako L.Augustaitytė.

Vanduo apskritai ne tik užgrūdina, tačiau ir nuplauna negatyvias mintis, nuovargį.

„Jei bloga nuotaika – lįsk po dušiuku. Pakaitaliok karštą vandenį su šaltu – taip maudykite ir vaikus“, – patarė sveiką gyvenimo būdą propaguojanti moteris.

Ji pripažino, jog iš pradžių tokiai veiklai reikės didelių fizinių ir psichologinių pastangų.

„Juk mūsų kūnas iki šiol gyveno taip patogiai ir sočiai – „nuo serialo iki serialo“. Ant vieno peties sėdi kipšiukas, ir sako: „Na, kur tu dabar eisi? Juk čia taip šilta... O dar koks oras lauke, ar matei?“. Tačiau blogo oro nėra, yra tik netinkama apranga“, – pabrėžė sveikuolė.

Kodėl būtent gripu sergame gausiau nei kiti europiečiai?

Fotolia nuotr./Sloga
Fotolia nuotr./Sloga

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Jolanta Sauserienė teigė, jog vietos gyventojų imuninė sistema yra prisitaikiusi prie tos vietos klimato. Todėl dažnai sirgti galėtų į Lietuvą atvykęs Afrikos gyventojas, arba lietuviai tolimoje egzotiškoje šalyje. Vietiniai prie savo krašto klimato ir vietinių virusų yra prisitaikę. Na, bent jau turėtų būti.

„Nepavadinčiau mūsų nei nusilpusiais, nei išimtinai stipriais. Tačiau gripu sergame kiek daugiau nei kitos Europos šalys dėl žemos imunoprofilaktikos. Nuo sezoninio gripo skiepijasi labai nedaug gyventojų – galbūt tuo būtų galima paaiškinti didesnį sergamumą gripu, nei kitose Vakarų Europos šalyse“, – sakė medikė.

Medikės teigimu, mūsų imuninei sistemai koją kišą mažas fizinis aktyvumas bei nesubalansuota mityba. Maisto nestokojame, tačiau nemokame jo pasirinkti taip, kad gautume įvairių maistinių medžiagų, skaidulų.

Maudynės žiemą – pergalė prieš save

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos žiemos plaukimo klubo nariai prie Rusijos žiemos plaukimo klubo narių maudynės Jenisejaus upės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./

Sveikuolė L.Augustaitytė sako, jog kai išsiugdysite įprotį praustis po šaltu vandeniu, galite pamėginti išbėgti basomis ant sniego, išsirengti iki pusės ir išsitrinti sniegu. Jei neišdrįstate – bent jau išsirengti iki pusės ir patrinti kūną rankomis. Jei gyvenate daugiabutyje, galite parsinešti saujose sniego iš balkono į vonią ir juo išsitrinti. Arba palaikykite balkone kibirą vandens ir juo apsipilkite vonioje. Net toks sekundės poveikis organizmui yra naudingas. O tuomet „šokite“ į vilnones kojines sušilti.

„Tuo metu visi mūsų kūno taškai, visi nervų centrai gauna fantastišką dirgiklį. Tai suaktyvinta kraujo apytaką, veikia visą mūsų organizmą ir netgi psichiką. Dėl šalto vandens poveikio mūsų kapiliarai išsiplečia ir susitraukia. Vyksta toks vidinis kapiliarų masažas, kurio joks masažo specialistas jums nepadarys. Gali tik pats pasidaryti“, – juokėsi L.Augustaitytė.

Pašnekovė pastebi, kad žmonės sunkiai išdrįsta nusimesti drabužius žiemą, kai aplink – vien sniegas. Žinoma, maudytis vandens telkinyje geriau pradėti kartu su grupe, kuriai vadovauja patyręs specialistas, treneris. Prieš tokias maudynes būtina apšilti. Pašnekovė prisimena, jog kai kuriems bendraminčiams pirmą kartą maudytis būna lengviau, kai senbuviai juos neriant į vandenį palaiko už rankos.

„Kai matai, kaip kitas tai padaro, pagalvoji: „Tai kodėl aš negaliu?“ Iš tiesų į šaltą vandenį gali panirti labai trumpam – gal sekundei. Kūno temperatūra pakyla ir tu nejauti to šalčio. Tuo metu žmonėms, kurie visą tai stebi apsisiautę kailiniais, atrodo, baisiai šalta“, – juokėsi L.Augustaitytė.

Pašnekovė pridūrė, jog pirmą kartą išsimaudžius žiemą užplūsta daugybė teigiamų emocijų: euforija, pasididžiavimo savimi jausmas. „Nėra didesnės pergalės, nei pergalė prieš patį save“, – sakė jaunesnius sveikuolius savo energija ir ištverme stebinanti moteris.

Abejoja šalto dušo nauda peršalimų profilaktikai

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rukloje esantis mokomasis pulkas ruošiasis priimti  NATO karius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./

Tačiau šeimos gydytoja J.Sauserienė pataria sveikuolių metodus vertinti atsargiai: „Žmonėms, kurie nėra įpratę gyventi sveikuoliškai, tikrai nederėtų vieną dieną išbėgti ir šokti į eketę. Tam reikalingas ilgas, protingas, pasvertas pasiruošimas. Tokie patarimai tinka ne kiekvienam – žmogus turėtų būti fiziškai sveikas, tai netiktų senyviems žmonėms, turintiems lėtinių ligų. Gal sveikuoliai man paprieštarautų, tačiau verčiau patarčiau pradėti nuo pasivaikščiojimų gryname ore. Neabejotinai į juos mūsų imuninė sistema reaguotų teigiamai“.

Ji taip pat sako, kad šaltas dušas, šaltas vanduo nesaugo organizmo nuo peršalimo ligų.

„Tai gerina nuotaiką, bendrą organizmo tonusą, galime šaltą dušą pridėti prie rytinės mankštos. Tačiau kad šaltas dušas apsaugotų nuo peršalimo ligų – tokių mokslinių įrodymų man neteko aptikti“, – sako J.Sauserienė.

Peršalimo ligų profilaktikai puikiai padeda senos geros priemonės: citrusiniai vaisiai, imbieras, česnakas.

Nereikia pamiršti ir higienos: dažnai plauti rankas, naudotis vienkartinėmis nosinėmis, dažnai vėdinti patalpas.

„Imuninė sistema ir jos atsparumas – tai kintantis procesas. Imuninei sistemai įtakos turi daug veiksnių. Todėl grūdinimasis taip pat nėra absoliuti panacėja“, – sakė šeimos gydytoja.

Tuo metu L.Augustaitytė sako nekreipianti dėmesio į pranešimus į siaučiantį gripą, kylančias epidemijas.

„Vis galvoju, kodėl vienus žmones tos ligos taip puola, o kitų – ne? Paslaptis – gyvenimo būde, sveikoje gyvensenoje. Sveikuoliams sakau: „Gripas atidaro mūsų auditorijos duris, pasižiūri ir sako: „Oi, atsiprašau, ne ten pataikiau“. Sergamumas užsigrūdinus tikrai labai sumažėja. Nesakau, kad sveikuoliai apskritai neserga, tačiau jei ir sunegaluoja, tai trumpam. Grūdinimasis – galingas ginklas ir, svarbiausia, jis nieko nekainuoja“, – sako L.Augustaitytė.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką