Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 29d. 19:06

Gydytoja Aina alkoholio nevartoja jau 10 metų: „Ar galėtumėte bent mėnesį negerti?“

Šampanas
Vida Press nuotr. / Šampanas
Gydytoja Aina Medzevičienė, VŠĮ „Svarbaus žingsnio“ įkūrėja sako, kad alkoholis jos šeimoje ilgą laiką buvo priimtinas dalykas kaip ir daugelyje kitų šeimų. Įvairios šventės, o vėliau ir vakarėliai su draugais mokykloje ir universitete, kelionės ir atostogos buvo lydimos alkoholio. Kaip atėjo sprendimas jo atsisakyti?

Aina, šiuo metu instagramo paskyroje @my_cozy_minimalism besidalijanti paprastesnėmis kasdienybės strategijomis, per pokalbį ne kartą pabrėžia, kad alkoholikai nėra tik mūsų sąmonėje įsitvirtinęs žmogaus, miegančio prie konteinerio, vaizdas. Prie konteinerių asmenys yra paskutinės – degradacijos – stadijos alkoholikai. Neretai alkoholikai būna aukštas pareigas einantys, išsilavinę asmenys, kurių kasdienybė neįsivaizduojama be alkoholio, nors iš šono atrodo, kad jie tokių problemų nė su žiburiu neregėję.

Pati pašnekovė prisimena, kad pažintis su alkoholiu prasidėjo dar mokykloje. „Vartojau alkoholį nuo 15–16 metų, kaip ir daugelis mano kartos atstovų. Įdomiausia tai, kad man buvo leista legaliai truputį išgerti ir su šeima – giminės susitikimuose, šventėse ir taip toliau.

Prisimenu, kaip per vieną šventę jau galėjau išgerti taurę vyno, tuomet pasijutau labai suaugusi. Suaugę šeimos nariai laikėsi pozicijos, kad protingiau mus, paauglius, išmokyti gerti kultūringai po nedaug jiems matant. Jie nenorėjo, kad kur nors pakampėse, pasislėpę, išbandytume alkoholį, tad tas leidimas gerti buvo kaip edukacija – „geriau saikingai prie mūsų, nei pasislėpę“, – prisimena Aina.

Lūžis įvyko atėjus tretiems blaivybės metams

Atėjus paauglystei, prasidėjo išgėrimai ir su draugais bei klasiokais. Tai buvo būtent tas metas, kai alkoholis tampa įprastu: gimtadieniai, išleistuvės, vėliau susibūrimai su draugais universitete, renginiai, atostogos...

„Alkoholis pasidarė gyvenimo dalis ir nebuvo kvestionuojamas klausimas negerti, nes alkoholis atrodė savaime suprantamos kultūros dalis. Juokingiausia tai, kad mes ir su vyru susipažinome neblaivūs ir jo istorija bei požiūris į alkoholį buvo labai panašūs į mano.

Visi reagavo gan audringai ir nepritarė vyro žingsniui, net pati Aina klausdavo, kiek laiko jis čia išsidirbinės?

Tačiau viskas pradėjo keistis tada, kai prieš 11 metų įkūrėme įstaigą „Svarbus žingsnis“ ir vieną dieną vyras kaip iš giedro dangaus pasakė: žinai, aš nebegersiu. Aš jam sakau, gerai, bet kodėl? Jis atsakė, kad, kadangi dabar mes vesime alkoholio žalos kursus, kuriuose galbūt bus ir žmonių, turinčių labai rimtų problemų su alkoholio vartojimu, nelabai patogu pačiam vartoti alkoholį ir kalbėti apie jo žalą. Negi sakysiu – jūs negerkite, alkoholis kenkia, o aš pats toliau gersiu?

Jam norėjosi parodyti solidarumą, tačiau aš pati spaudimo iš jo negerti nejaučiau jokio, tad ir toliau vartojau alkoholį“, – prisimena Aina.

Asmeninio archyvo nuotr. /Aina Medzevičienė
Asmeninio archyvo nuotr. /Aina Medzevičienė

Ji priduria, kad, vyrui nusprendus nevartoti, tai sukėlė galybę klausimų ir pastebėjimų artimoje aplinkoje. Draugai klausdavo, kodėl jis negeria, kas jam nutiko, gal turi rimtų problemų su alkoholiu, o gal serga? O kur dar giminių komentarai: koks čia vyras, kaip dabar nebus galima kartu išgerti... Visi reagavo gan audringai ir nepritarė vyro žingsniui, net pati Aina klausdavo, kiek laiko jis čia išsidirbinės?

„Vyras, klausydamas įvairių komentarų, pasakė man, kad moterys dažniausiai kaip tik nenori, jog vyrai gertų, tad kodėl aš noriu jį priversti vėl vartoti alkoholį? Tada susimąsčiau, kad tiesos jo žodžiuose yra ir gal ir pati turėčiau pamėginti negerti. Tuomet jau turėjau pakankamai žinių apie alkoholio žalą, nes vedėme kursus, todėl buvau įsigilinusi į alkoholio vartojimo problemą mūsų šalyje.

Nustojusi gerti supratau, kad mes buvome alkoholikai, kaip ir dauguma lietuvių. Neoficiali statistika sako, kad kas trečia ketvirta moteris ir kas antras trečias vyras yra priklausomi nuo alkoholio.

Ruošdamasi paskaitoms ir dėstydama kitiems supratau, kad ir pati buvau alkoholikė – alkoholiui aš jaučiau trauką, tai buvo savaime suprantama gyvenimo dalis ir be jo aš gyvenimo ir švenčių neįsivaizdavau, o pirmai alkoholizmo stadijai būtent ir yra būdingas potraukis gerti, vėliau prisideda ir kiti požymiai: išgeriama daugiau, nei buvo planuota, išgeri tiek, kad nieko neprisimeni, padarai tai, dėl ko vėliau gailiesi.

Atrodė, kad geriame saikingai, tačiau kone kiekvienas savaitgalis būdavo neįsivaizduojamas be alkoholio ir tikrai kartais patirdavome ir kitus pirmai alkoholizmo stadijai būdingus požymius“, – prisimena pašnekovė.

Nustojusi gerti Aina suprato, kad trauka tikrai buvo, nes atėjus savaitgaliui mintys sukdavosi apie tuo metu populiarų kvietinį alų. Ateidavo kitas savaitgalis – alkoholio vėl reikėdavo.

Nustojusi gerti Aina suprato, kad trauka tikrai buvo, nes atėjus savaitgaliui mintys sukdavosi apie tuo metu populiarų kvietinį alų.

„Maždaug pusę metų alkoholio man norėjosi gan stipriai. Po to pastojau, žindžiau sūnų, tad alkoholis buvo visiškai nustumtas į šalį, tačiau visą tą bemaž trejų metų laikotarpį kartais vis pagalvodavau apie šampaną, bet kai galų gale jo paragavau, jis man buvo neskanus. Tie treji metai yra lemiama riba, ką mini ir toksikologai bei narkologai. Būtent po trejų metų įvyksta kažkoks lūžis, po kurio alkoholio nesinori visiškai, tad dabar skaičiuoju jau 11 metus be alkoholio, kuris man nėra skanus, o alkoholinių gėrimų skyrius net neegzistuoja“, – pasakoja Aina.

Ar išvis įmanomas kultūringas alkoholio gėrimas?

Pasak Ainos, prieš pirmą alkoholizmo stadiją būna kultūringo epizodinio gėrimo etapas, kuris kai kuriems žmonėms gali tęstis ir visą gyvenimą, bet dažniausiai jis pereina į pirmą alkoholizmo stadiją. Žmogus gali save laikyti kultūringu gėrėju, jei nejaučia traukos alkoholiui ir išgeria jo vos du tris kartus per metus ir nedidelį kiekį.

„Dažnai galime išgirsti, kad štai pietiečiai kasdien geria vyną ir nei prasigeria, nei jų alkoholikais pavadinsi. Tačiau italai, ispanai ar prancūzai nėra to kultūringo gėrimo pavyzdys, nes jie geria kasdien, o noras išgerti kasdien yra antra alkoholizmo stadija, kuriai būdinga tai, kad iš pradžių išgeriama kartą per pietus, o vėliau ir per pietus, ir vakare, o galiausiai tris kartus per dieną. Manoma, kad štai jau kitos tautos neturi problemų su alkoholizmu, nes statistika iškalbinga lietuviams. Deja, taip nėra.

Kitų šalių statistika taip pat nėra spindinti, apskritai, visa Europa turi gan didelių problemų su alkoholiu. Be to, yra antriniai žalingo alkoholio vartojimo padariniai, į kuriuos statistikoje mes neatkreipiame dėmesio, – tai kepenų cirozė, kuria Lietuvoje serga daug žmonių, o tam didžiausią įtaką daro būtent alkoholis. Šios ligos skaičiai pietinėse valstybėse taip pat gana aukšti.

Taip pat nėra skirtumo, ar jūs geriate kasdien po mažą kiekį ar rečiau suvartojate didelį kiekį alkoholio, visa tai vienodai gali privesti prie sunkių ligų ir prie priklausomybės nuo alkoholio“, – priduria A.Medzevičienė.

123RF.com nuotr./Pagirios
123RF.com nuotr./Pagirios

Pašnekovė toliau kalba apie tai, kad daugelis mūsų alkoholinius gėrimus skirstome į stiprius ir į saugius – lengvus. Tarkime, vynas atrodo nekaltas, nepavojingas ir netgi labai kultūringas.

„Yra tokia sąvoka – standartinis alkoholio vienetas (SAV). Galime pamatyti įvairias lenteles, kuriose pateikiamos rekomendacijos neviršyti tam tikro kiekio SAV per savaitę. Viename SAV telpa 10 g etilo alkoholio ir toks kiekis alkoholio yra mažoje taurelėje degtinės, taurėje vyno, mažame bokale alaus. Jeigu mes išgertume kas vakarą kelis stikliukus degtinės, atrodytų, kad esame alkoholikai.

Tačiau jeigu mes su įmantriomis salotomis ar gurmanišku užkandžiu išgeriame taurę vyno, tai jau atrodo labai kultūringa ir visai nekenksminga. Tiesa ta, kad tiek taurė vyno, tiek stikliukas degtinės turi tą patį alkoholio kiekį, tad kenkia vienodai, bet štai įsišaknijusi nuomonė, kad vynas prestižas, o degtinė – tai jau alkoholizmas.

Yra antriniai žalingo alkoholio vartojimo padariniai, į kuriuos statistikoje mes neatkreipiame dėmesio, – tai kepenų cirozė, kuria Lietuvoje serga daug žmonių.

Pavyzdžiui, teko išgirsti klausimą: aš išgeriu kas vakarą tris skardines sidro, ar tai nieko? O jeigu išgertum tris taureles degtinės, ar tai nieko? Narkologai taip pat kalba, kad riba tarp vadinamojo kultūringo gėrimo ir alkoholizmo yra labai menka ir ją peržengti labai lengva, o tada kenčia visa šeima.

Noriu dar kartą pabrėžti, kad saugaus alkoholio kiekio nėra. Šiuo atveju tos rekomendacijos neviršyti SAV per savaitę yra tarsi skatinimas vartoti mažiau, jeigu negali atsisakyti alkoholio visai. Kenkia bet kuri išgerta taurė vyno ar taurelė degtinės, o mūsų organizmai į tai reaguoja taip pat skirtingai, bet kaip ir sakiau, tai slidus reikalas ir geriausia mūsų sveikatai ir psichologinei būsenai yra paprasčiausiai negerti iš viso“, – sako pašnekovė.

Vida Press nuotr./Moteris su taure vandens
Vida Press nuotr./Moteris su taure vandens

Reanimacijoje gulintys alkoholikai vaikai

„Dabar daugelis mūsų gyvena socialiniuose burbuluose, atitrūksta nuo realybės, kai šalia itin madinga sveika mityba, sportas, daug dėmesio skiriama sveikai gyvensenai, metama rūkyti ir pan. Atrodo, kad visi pasuko tuo sveikatos keliu. Deja, realybė nėra tokia minkšta ir pūkuota.

Kai studijavau rezidentūroje, dalį studijų praleidau vaikų reanimacijoje, kur buvo atvežami ir alkoholiu apsinuodiję vaikai. Skaudžiausia, kad kai kurie iš jų buvo vos 10–11 metų ir reanimacijoje dėl šios problemos lankėsi jau ne pirmą kartą. Matyti alkoholio padauginusį vaiką, kuris tikslingai gėrė su draugais, o prisigėręs elgėsi taip, kaip ir suaugęs alkoholio padauginęs žmogus, būdavo labai liūdna.

Faktas tas, kad Lietuvos jaunimas geria labai stipriai ir pagal paauglių suvartojamo alkoholio kiekį taip pat užimame aukštas pozicijas Europoje. Vaikams ir paaugliams dėl jų fermentinių sistemų ir organizmo savybių tapti alkoholikais yra daug lengviau nei suaugusiam žmogui, o ir socialinės problemos ištinka juos daug dažniau“, – sako A.Medzevičienė.

Faktas tas, kad Lietuvos jaunimas geria labai stipriai.

Ji priduria, kad šeimoje laikosi tradicijos nevartoti alkoholio ir tiki, kad tai gali padaryti gerą įtaką ir vaikams. „Nesame naivuoliai ir nemanome, kad vaikai gyvenime neparagaus alkoholio, tačiau kuo vėliau tai nutiks, tuo geriau, o nematant alkoholio savo aplinkoje yra kuriamos kitos vertybės", – sako Aina.

Nealkoholiniai gėrimai – už ar prieš?

Dabar labai išpopuliarėjo nealkoholiniai gėrimai, kurie, pasak Ainos, tikrai labai gražus rinkodaros triukas, pratinantis jaunesnę kartą prie tikro alkoholio vartojimo.

„Dar neseniai buvo normalu švęsti šventes su vaikišku šampanu. Šampanas yra labai brangus gėrimas ir „ištraukti“ jį iš etiketo, vakarėlių, oficialių susibūrimų yra tikrai sunku. Daroma labai daug, kad visuomenė nuo pat mažens būtų pratinama vartoti alkoholį. Dabar nuo vaikiško šampano pereinama prie alaus – nealkoholinį alų gali vartoti visi – nuo mažiausio iki didžiausio, įsigyti jį taip pat nėra sunku, tad ta riba labai slidi.

123RF.com nuotr./Nealkoholinis alus
123RF.com nuotr./Nealkoholinis alus

Legaliai vaikas gali nusipirkti ir vartoti nealkoholinį alų, bet iš kitos pusės man neatrodo normalu, kad, pavyzdžiui, dešimtmetis gertų tokį nealkoholinį gėrimą“, – sako pašnekovė ir mano, kad nealkoholiniai gėrimai neturėtų sukelti sąsajų su alkoholiu, nes dabar jie sunkiai atskiriami nuo alkoholinių ir visa tai prisideda prie jo vartojimo.

Atsisakius alkoholio – daugiau energijos ir jėgų

Kai Aina nustojo gerti, jie su vyru pastebėjo, kad efektyvumas, protinė galia, kognityvinės funkcijos stipriai šoktelėjo į viršų. Nors jie nebuvo tie, kurie alkoholio vartoja labai daug, tačiau jo atsisakymas atskleidė labai malonų šalutinį poveikį tiek fizine, tiek psichologine, protine prasme.

„Aš labiausiai pradėjau gailėtis tų dienų po vakarėlio, kai kitą dieną skauda galvą. Iš vakaro būdavo smagu, tačiau ar verta dėl to kelias kitas sunkias dienas kankintis ir jas išbraukti iš savo gyvenimo? Na, nenorėčiau pakartoti! Pradėjau vertinti ir branginti kiekvieną dieną. Kitas dalykas, aš anksčiau patirdavau labai stiprius migrenos priepuolius, kurių nebeliko visiškai. Manau, jei būtume ir toliau gėrę alkoholį, sveikatos problemų būtume turėję daug daugiau.

Dabar moku atsipalaiduoti be alkoholio ir mums lygiai taip pat linksma. Tačiau, būna, kiti žmonės jaučiasi keistai, kai mes nevartojame. Prisimenu ir save – kai vartodavau alkoholį, tie, kurie nevartojo, atrodė keistai. Tai dabar mūsų eilė būti tais keistuoliais sveikuoliais (juokiasi).

Aš tikiu, kad vienas žmogus gali daryti labai svarbius pokyčius. Tarkime, mano vyras metė gerti, tai paveikė mane ir aš mečiau gerti, tikiu, kad tai paveiks ir vaikus bei draugus. Jie jau ateidami į svečius nesineša alkoholio ir jau suvartojama mažiau.

Nealkoholiniai gėrimai, kurie, pasak Ainos, tikrai labai gražus rinkodaros triukas, pratina jaunesnę kartą prie tikro alkoholio vartojimo.

Dažnai per alkoholio žalos kursus, skirtus žmonėms, kurie netekę teisės vairuoti, dalyviai būna pikti, piktinasi alkoholio draudimais, sako, kad niekas nepasikeis ir pan. Aš visada klausiu: o ką jūs siūlote daryti? Pradėkite nevartoti alkoholio ir pamatysite, kaip pasikeis jūsų šeima ir jos gyvenimas.

Baisiausia tai, kad dėl alkoholio vartojimo nukenčia šeimos. Visi susikoncentruoja į alkoholiką ir pamiršta šeimas, jų kančias ir tai, ką jiems tenka patirti. Dar kita tema – suaugę alkoholikų vaikai ir tai, kokias gilias problemas jie nešasi kartais net per visą savo gyvenimą vien dėl to, kad augo su geriančiais tėvais, – taip pat verta dėmesio“, – sako Aina.

Ji priduria, kad tikrai nesmerkia tų, kurie vartoja alkoholį, ir sako, kad, jeigu būtų niekada negėrusi, galbūt reaguotų kitaip, tačiau dabar ji nejaučia pykčio vartojantiems ir juo labiau jų neniekina.

„Puikiai suprantu, kad kiekvienam turi ateiti etapas, noras ar laikas, keisti savo gyvenimą. Draugai prie mūsų priprato ir neatitolo, kai kurie net patys pradėjo mažiau vartoti, o su šeima buvo sunkiau – vis pastatydavo taurelę, klausdavo, kodėl negeriame, tad tas kultūrinis gėrimas labai giliai įsišaknijęs. Mano nuomone, jeigu žmogus turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo, Lietuvoje mesti gerti yra labai sunku“, – sako pašnekovė.

123RF.com nuotr./Aplinkinių toleravimas – viena priežasčių, kodėl alkoholikams taip sunku pripažinti ligą
123RF.com nuotr./Aplinkinių toleravimas – viena priežasčių, kodėl alkoholikams taip sunku pripažinti ligą

Nuo ko pradėti mesti gerti? Iššūkis – vienas mėnuo

Aina siūlo iššūkį sau patiems: „Pabandykite visiškai negerti vieną mėnesį ir taip pasitikrinkite santykį su alkoholiu. Daugeliui žmonių, kurie net nelaiko savęs alkoholikais, negerti mėnesį yra labai sunku.

Alkoholikai ne tik tie, kuriuos matote vaikštant prie konteinerių, dauguma alkoholikų yra aukštas pareigas ir statusą turintys žmonės. Po mėnesio be alkoholio pažiūrėkite, kaip jausitės, ar norėsite alkoholio, ar nenorėsite, ką galvosite. Jeigu jausite trauką alkoholiui, suksis mintys apie jį, o mėnesį jums ištverti be jo bus labai sunku, gal imkitės rimtesnio iššūkio ir negerkite, tarkime, metus, o gal net ir visus trejus.

Gal jūsų gyvenime atsiras įdomesnių dalykų, veiklų, naujų žmonių, patirčių? Nevartodami atrasite atsakymus į klausimus ir tikrai įdomių dalykų“, – sako A.Medzevičienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:21:02

Video

01:01
06:32
11:02

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką