Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 18d. 10:11

Gydytoja apie šiuolaikinį ŽIV gydymą: vartojant vaistus virusas miega, o žmogus gyvena

Gruodžio 1-ąją minima pasaulinė AIDS diena
Fotolia nuotr. / Gydytoja apie šiuolaikinį ŽIV gydymą: vartojant vaistus virusas miega, o žmogus gyvena

Nors vienas iš Jungtinių Tautų AIDS programos tikslų skelbia, kad ŽIV ligą gydyti turėtų 90 proc. pacientų, tačiau Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 40 procentų. Tai yra vienas blogiausių rodiklių Europos šalyse. Klaipėdos universitetinės ligoninės Nefrologijos ir vidaus ligų skyriaus vedėja Žavinta Kančauskienė svarsto, kad dalis pacientų nesigydo, nes nesupranta šiuolaikinių vaistų veiksmingumo. Todėl gydytoja prisijungė prie šviečiamosios iniciatyvos ir sutiko pasidalinti, kaip šiuo metu parenkami vaistai ŽIV užsikrėtusiems pacientams, kad liga nekenktų jų gyvenimo kokybei.

Žavinta Kančauskienė primena, kad žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukelta infekcija yra lėtinė liga, kuri šiandien, deja, nėra visiškai išgydoma. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad taikant šiuolaikinius gydymo metodus ir naujos kartos medikamentus žmonės gali gyventi puikiai – dirbti įprastinį darbą, siekti savo tikslų, kurti šeimą, susilaukti sveikų vaikų.

„ŽIV sukelta infekcija gali būti kontroliuojama vaistais. Dabar sergant ŽIV infekcija galima gyventi kokybiškai, tačiau žmogus turi nuolat vartoti vaistus tam, kad jaustųsi gerai. Aš visada sakau, kad vartojant vaistus virusas miega, o jūs gyvenate“, – teigia gydytoja.

Vaistai parenkami individualiai pagal daugybę kriterijų

Vaistų nuo ŽIV – daugybė, tačiau visų jų paskirtis vienoda – sutrukdyti virusui daugintis. Nors toks gydymas ligos visiškai įveikti dar negali, tačiau gali sustabdyti jos progresavimą.

„Vaistų nuolat atrandama vis daugiau ir šiuolaikinis ŽIV gydymas yra labai pažengęs. Šiuo metu skiriami kombinuotieji vaistai. Vaistų grupės skiriasi pagal veikimo mechanizmą, tai yra veikia skirtingas viruso dauginimosi grandis. Dėl šios priežasties virusui nepavyksta suformuoti aktyvių formų, jis nesidaugina ir jo koncentracija kraujyje vartojant vaistus mažėja“, – sako gyd. Ž.Kančauskienė.

Anot gydytojos, tam, kad būtų parinktas geriausiai pacientui tinkantis vaistas, reikia įvertinti daugybę kriterijų. Gydytojams svarbu, kad vaistas ne tik padėtų pacientui sėkmingai kovoti su liga, bet ir nekenktų gyvenimo kokybei.

„Rinkdami, kurie vaistai pacientui bus patys tinkamiausi, veiksmingiausi ir sukels mažiausiai šalutinių reiškinių, įvertiname labai daug veiksnių. Vaistų parinkimui įtakos gali turėti paciento lytis ir amžius, nes jeigu tai yra jauna moteris, tikėtina, kad ateityje ji planuos turėti vaikų. Dėl šios priežasties kai kurie vaistai jau iškart yra atmetami, nes jie netiks vartoti nėštumo metu. O jei pacientas yra vairuotojas, dirba pamaininį darbą, tai netinka vaistai, kurie gali sukelti galvos svaigimą. Vaistų paskyrimas taip pat gali priklausyti nuo gretutinių ligų, vartojamų medikamentų, viršsvorio, alergijų. Taigi kiekvieno paciento situacija yra įvertinama labai individualiai“, – aiškina gydytoja.

Šalutinis poveikis vartojant vaistus galimas, tačiau įveikiamas

Didžioji dauguma ŽIV sergančių pacientų ilgą laiką vartoja vaistus ir niekuo nesiskundžia, jaučiasi puikiai. Tačiau gydytoja atkreipia dėmesį, kad joks gydymas nėra galutinis – pacientas yra nuolat stebimas. Paaiškėjus, kad vaistas nebetinkamas ir sukelia šalutinį poveikį, yra pritaikomas kitas.

„Šalutinį poveikį gali sukelti bet koks vaistas, net paprasčiausias paracetamolis. Tokį poveikį gali sukelti ir vaistai nuo ŽIV – kai kuriems pacientams pasireiškia pykinimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas. Tačiau dėl to bijoti nereikėtų, nes gydytojai visuomet atsižvelgs į paciento nusiskundimus ir pritaikys kitus medikamentus. Dar prieš pradėdami pirminį gydymą su pacientu labai daug kalbame apie įvairias gydymo galimybes ir akcentuojame, kad paskirtas vaistas nėra paskutinis ir galutinis“, – pabrėžia gydytoja.

Ž.Kančauskienės teigimu, svarbiausia neignoruoti kilusių problemų ir pranešti gydytojui, jei pasireiškė alerginė reakcija (bėrimas ar niežulys), pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas ir pan. Anot gydytojos, kartais šalutinis poveikis nėra ūmūs ir gali atsirasti tik ilgai vartojant vaistą. Dėl to pacientui reguliariai atliekami tyrimai, kurie užtikrina, kad bet koks rezultatų pasikeitimas bus pastebėtas.

„Kai kurie vaistai gali sutrikdyti lipidų apykaitą, didinti cholesterolio kiekį arba paskatinti svorio augimą. Toks šalutinis poveikis pirmomis vaisto vartojimo dienomis nepastebimas, jis pasireiškia per 2–3 metus. Tačiau prieš paskirdami vaistą gydytojai įspėja žmogų, kad taip nutikti gali, ir vėliau šiuos rodiklius nuolat seka“, – nurodo gydytoja.

Gydymo veiksmingumas labiausiai priklauso nuo paties paciento

Ž.Kančauskienė sako, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientams pasireiškia atsparumas vaistams. Jis gali būti pirminis, kai vaistas neefektyvus jau nuo pat pradžių, ir įgytas, kai virusas prisitaiko ilgą laiką vartojant paskirtus medikamentus.

„Prieš paskiriant gydymą yra daromas tyrimas, kuriuo nustatomas ne tik viruso kiekis kraujyje, bet ir atsparumas vaistams. Remdamiesi šiuo tyrimu parenkame tą medikamentą, kuris veikia virusą. Tačiau vėliau, tęsiant gydymą gali pasireikšti atsparumas tam vaistui. Dažniausiai jis atsiranda dėl nereguliaraus vaistų vartojimo“, – aiškina gydytoja.

Pasitaiko atvejų, kai virusas prisitaiko prie vaistų ir išsivysto atsparumas net juos geriant reguliariai. Gydytoja priduria, kad to bijoti irgi nereikia, nes šiuolaikinė vaistų įvairovė ir gydymo pažanga leidžia įveikti net ir tokį pasireiškusį atsparumą vaistams. Didžiąją dalį kliūčių galima nesunkiai įveikti, tačiau daugiausia – paciento pastangomis, nes jis pats turi norėti gydytis.

„Nuolat atsiranda naujų vaistų grupių, visuomet turime rezervą, iš kurio galime išsirinkti naujus vaistus šalutiniams reiškiniams ar atsparumui įveikti. Šiandien gydymas nuo ŽIV yra labai pažengęs ir veiksmingas, be to, Lietuvoje yra prieinamas ir nemokamas kiekvienam sergančiam asmeniui. Tačiau gydymo sėkmė daugiausia priklauso ne nuo vaistų, o nuo paties paciento. Žmogus turi norėti būti sveikas ir gyventi pilnavertį gyvenimą“, – tvirtina gydytoja Ž.Kančauskienė.

„ŽIV kaip lėtinė liga“ – tai šviečiamoji iniciatyva pacientams, jų artimiesiems ir visuomenei. Ja siekiama padrąsinti pacientus kontroliuoti ŽIV infekciją, kaip kiti žmonės kontroliuoja savo lėtines ligas, tokias kaip astma, cukraligė ar hipertenzija, o taip pat mažinti su ŽIV infekcija susijusią stigmą mūsų visuomenėje. Socialinė iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su ŽIV srityje dirbančia nevyriausybine organizacija „Demetra“ ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

NP-LT-HVU-PRSR-200008, parengimo data: 2020 balandžio mėn.

© 2020 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.

Partnerio turinys
Komentarai
Temos: 2 ŽIV AIDS

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką