Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 2d. 09:00

Gydytoja I.Kravčenkienė: „Nutukimą lemia ne kalorijos, kaip vis dar manoma, o mūsų kūno gyventojai – mikrobai“

Bakterijos
Fotolia nuotr. / Bakterijos

Didžiąją savo gyvenimo dalį skiriame kovai su mikrobais – kad nesusirgtume, profilaktiškai valgome česnaką, imbierą, rankas plauname antibakteriniu muilu, namus šveičiame antibakteriniais valikliais, gimus kūdikiui stengiamės, kad jo aplinka būtų kuo sterilesnė.

Vis dėlto kuo steriliau gyvename, tuo labiau sergame autoimuninėmis ligomis, pirmo tipo diabetu, celiakija, vėžiu, įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, astma, alergijomis ir pan. Tuo daugiau bėdų turime dėl nutukimo, tuo daugiau vaikų gimsta su autizmo spektro sutrikimais. Beje, autizmas jau tapo išsivysčiusių šalių epidemija, mat prognozuojama, kad 2018 metais vienas iš 88 kūdikių bus autistas.

Mokslininkai, ieškodami atsakymo į klausimą, kodėl pagerėjus gyvenimo sąlygoms žmoniją ėmė kamuoti rimtos sveikatos problemos, visai netikėtai susiejo tai su mikroorganizmais – kurių genų mūsų organizme yra 150 kartų daugiau nei žmogiškųjų genų.

Kaip šis faktas susijęs su mūsų visų sveikata, pasakoja gydytoja genetikė ginekologė Ingrida Kravčenkienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Ginekologė Ingrida Kravčenkienė
Asmeninio archyvo nuotr./Ginekologė Ingrida Kravčenkienė

„Dar visai neseniai vyravo požiūris, kad mikrobai tai blogis – jie buvo naikinami antibiotikais, įvairiomis antibakterinėmis prausimosi priemonėmis, namų valikliais, šveitikliais ir pan. Kai buvo išrasti antibiotikai, jie išgelbėjo labai daug gyvybių, tačiau žmonijai juos pavartojus kelis dešimtmečius, tarsi iš gausybės rago pasipylė kitos ligos. Dar niekada tiek daug vaikų nesirgo alerginėmis ligomis, autizmo spektro susirgimais, pirmo tipo diabetu ir pan.

Antibiotikai sunaikina ne tik bloguosius, bet ir geruosius mikroorganizmus, gyvenančius mūsų organizme. Ieškodami atsakymo į klausimą, kodėl vis daugiau žmonių serga autoimuninėmis ligomis, mokslininkai atrado įdomių faktų apie žmogaus organizmą, kuris net 99 proc. sudarytas iš įvairiausių mikrobų genų, o kalbant vaizdingiau, žmogiškieji genai „telpa“ į didįjį kojos pirštą, visą kitą kūno plotą užima mikroorganizmų genai.

Tad neteisinga mityba, stresas, judesio stoka, besaikis vaistų vartojimas ir gali sukelti beveik visas žmonijos ligas, nutukimą, blogą nuotaiką ir pan. Po šių tyrimų net sunku ir pasakyti, kas mes esam – žmonės ar mikroorganizmų planetos, bet aišku viena, naikindami mikrobus, naikiname ir patys save.“

Tyrimai su pelėmis

„Prie be galo įdomių išvadų mokslininkai priėjo tyrinėdami vadinamąsias transgenines peles, t. y. tokias, kurios gimė per Cezario pjūvį ir iškart pateko į absoliučiai sterilią aplinką. Vėliau kiekvienas peliukas buvo užkrėstas skirtingų pelių mikrobais ir paaiškėjo, kad visi jie tapo be galo panašūs ne į savo mamas, o į tas peles, kurių mikrobais buvo užkrėsti.

Nutukusios pelės ekskrementus suėdęs sterilus peliukas tapo storas; linksmos, inovatyvios pelės – tokios, kuri laipioja kopėtėlėmis, ieško kaip ištrūkti iš narvelio – tapo linksmas ir inovatyvus; liūdnos, tūnančios kamputyje, pelės mikrobus įsisavinęs peliukas tapo liūdnas.

Nors šie duomenys kol kas liečia tik peles, vis dėlto tai ir gali būti atsakymas, kodėl vieni žmonės yra nutukę, o kiti ne, kodėl vienus daugiau kanda vabzdžiai, o kitus mažiau, kodėl vieni serga autoimuninėmis ar kitomis ligomis, o kiti – ne, galų gale – kodėl vieni žmonės yra iš prigimties optimistai, kiti pesimistai. Visa tai lemia mūsų organizme gyvenantys mikroorganizmai“, – sako gydytoja.

Kodėl storėjama nuo oro?

„Yra žmonių, kurie sako: storėju nuo oro. Ir jie teisūs, – teigia gyd. I.Kravčenkienė. – Nes nutukimą lemia ne kalorijos, kaip vis dar manoma, o mūsų kūno gyventojai – mikrobai. Beje, kiekvienas mūsų turime tik dalį tų pačių mikrobų, didžioji dalis yra skirtinga. Dar daugiau, tiriant žmogaus išmatas, devyniasdešimties procentų tikslumu galima pasakyti, nutukęs jis, ar ne. Vienų žmonių mikrobai lėtai perdirba maistą ir viską, kas įmanoma, iš jo išsiurbia, kitų suvirškina labai greitai, ir dalis maisto medžiagų yra pašalinamos.

Norą valgyti tam tikrą maistą taip pat lemia mūsų kūną sudarantys mikroorganizmai. Kad būtų aiškiau, įsivaizduokime mikrobus tarsi koralų rifą, kuris gyvena mūsų burnoje – tai jis sprendžia, kas mums skanu, kas ne.

Nutukimui turi įtakos ir palyginti neseniai atrastas mikroorganizmas, kuris buvo identifikuotas tik atsiradus galimybėms nuskaityti/identifikuoti DNR sekas, iki tol buvo manoma, kad nei skrandyje, nei plonajame žarnyne nėra jokių bakterijų, kadangi ten dėl įvairių fermentų ir rūgščių mikrobams yra labai nepalanki aplinka.

Vis dėlto buvo aptiktos archėjų mikroorganizmų kolonijos, kurios randamos ne tik skrandyje, plonajame žarnyne, bet ir burnoje, seilių liaukose. Šiam mikroorganizmui nereikia deguonies, kad išliktų gyvas, jo neįmanoma niekaip dirbtinai užauginti. Jeigu archėja per daug dauginasi, sukelia įvairius žarnyno sutrikimus, dujų kaupimąsi.

Tad, jeigu pučia pilvą – greičiausiai sutriko mikroorganizmų pusiausvyra, ir archėjų kolonija per sparčiai dauginasi. Dėl sutrikusios pusiausvyros storosios žarnos mikrobai gali patekti į plonojo žarnyno dalį, tuomet jau užklumpa rimtos virškinamojo trakto bėdos.

Dėl to gali prasidėti, pavyzdžiui, nevaldomas viduriavimas. Beje, šie mikroorganizmai turi įtakos ir vidurių užkietėjimui.

Atradus archėjos mikroorganizmus paaiškėjo, kad jie gali skatinti ir ilgesnį maisto užsilikimą organizme bei labiau detalų maisto medžiagų įsisavinimą, kai iš maisto pasisavinama beveik viskas.

Yra žmonių, kurie sako: storėju nuo oro. Ir jie teisūs, – teigia gyd. I.Kravčenkienė.

Tais laikais, kai buvo maisto nepriteklius, archėja vykdė labai gerą funkciją, kadangi iš maisto medžiagų „išspausdavo“ viską, kas tik įmanoma, vis dėlto šiais laikais, kai vyrauja persivalgymo kultūra, šių mikroorganizmų kolonijos jau atlieka meškos paslaugą, nes viską, ką žmogus suvalgo, organizmas ir „pasiima“.

Aišku yra žmonių, kurie valgo daug, ir maistas jiems neina į kūną – vadinasi, jų organizme archėja per daug nesidaugina, ir apskritai gyvena kiti mikroorganizmai nei apkūnių žmonių. Todėl vieniems vienas šokolado gabaliukas nusėda ant klubų, o kitiems svoris nekinta net suvalgius visą šokoladą.“

Blogio nenugalėsime

„Kad būtume sveiki, būtina išlaikyti tinkamą mikroorganizmų pusiausvyrą mūsų organizme. Blogųjų bakterijų mes nenugalėsime, kaip kad Haris Poteris nenugalėjo blogio, – sako gyd. I.Kravčenkienė. – Visi mūsų kūne gyvenantys mikrobai gyvena draugiškai, susiskirstę į atskiras grupeles. Tai tarsi atskiros stovyklos. Jeigu žmogus sveikas, vadinasi, jo mikrobų pusiausvyra nėra pažeista.

Jeigu mes valgome sveiką, įvairų maistą, jeigu sportuojame ir vengiame streso, maisto medžiagų gauna visi mūsų mikroorganizmai, tiek gerieji, tiek blogieji, ir nė vieniems nereikia užleisti savo pozicijų.

Jeigu mes valgome sveiką, įvairų maistą, jeigu sportuojame ir vengiame streso, maisto medžiagų gauna visi mūsų mikroorganizmai, tiek gerieji, tiek blogieji, ir nė vieniems nereikia užleisti savo pozicijų.

Vis dėto, pakanka pakeisti mitybą, tarkime, valgyti ant transriebalų keptą maistą, per daug paprastųjų angliavandenių, saldumynų, greito maisto ir pan., ir tuojau pat pritrūksta maisto medžiagų geriesiems mikrobams, o blogiukai ima kelti aukštai galvas, greitai daugintis ir užiminėti gerųjų mikroorganizmų teritorijas.

Taip po truputį pradeda trikti viso organizmo veikla, atsiranda bloga nuotaika, sutrinka tuštinimasis, gali išberti arba makštyje ima vešėti grybelis, ir imame sirgti ne tik paprastomis peršalimo, bet ir baisiomis mūsų civilizacijos ligomis.

Be ypatingo reikalo vartodami antibiotikus, naudodami agresyvius antibakterinius valiklius, kūno prausiklius, taip pat sutrikdome natūralų mikroorganizmų balansą, tampame ypač jautrūs viskam, atsiranda alergijos, pradedame sirgti, atrodytų, visai be priežasties.

Lietuvoje dar neturime tokių didelių sveikatos problemų kaip JAV ir dar galime suspėti pasirūpinti savo ir savo vaikų sveikata, o reikia tikrai nedaug – natūraliai gimdyti vaikus, žindyti juos motinos pienu, patiems valgyti ekologišką sveiką maistą, sportuoti iki prakaito ir mažiau stresuoti.“

Įdomūs faktai apie mūsų kūno mikroorganizmus

Kiekvieno žmogaus mikrobų visuma (arba mikrobioma) yra unikali, kaip ir pirštų atspaudai. Vis dėlto nors patys mūsų „gyventojai“ yra skirtingi, jų skaičiai yra tokie pat. Taigi, nosyje gyvena dešimt gramų mikroorganizmų, o tipiškas gyventojas yra streptokokas. Ant odos – du šimtai gramų, tipiškas gyventojas – stafilokokas (riebalinėse liaukose) bei korina bakterija (drėgnose kūno vietose), burnoje dvidešimt gramų mikrobų – tipiškas gyventojas vidinėje žando pusėje įsikūręs streptokokas.

Per dvejus pirmuosius gyvenimo metus žmogaus kūne susidaro beveik jau nuolatinės mikroorganizmų kolonijos, kurios lydi jį ir saugo visą gyvenimą.

Ausyse gyvena dešimt gramų mikrobų, makštyje – dvidešimt gramų, daugiausia tai laktobacilos, na, o žarnyne yra du šimtai gramų mikrobų, daugiausiai vadinamieji bakteroidai. Kuo didesnė mikroorganizmų įvairovė – tuo žmogui geriau, tuo jis sveikesnis. Paprastai vieno žmogaus kūne gyvena apie tūkstantį arba daugiau rūšių mikroorganizmų. Įdomu tai, kad tik apie trisdešimt keturiasdešimt rūšių mikrobų gyvena beveik visų žmonių organizmuose, likusieji – visų skirtingi.

Pirmuosius mikrobus gauna vaisius būdamas mamos gimdoje, didžiąją dalį kitų – gimdamas arba kitaip sakant, slinkdamas gimdymo takais, žįsdamas mamos krūtį. Per dvejus pirmuosius gyvenimo metus žmogaus kūne susidaro beveik jau nuolatinės mikroorganizmų kolonijos, kurios lydi jį ir saugo visą gyvenimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

40-metės nuotykiai internete: ieško meilės, bet jaučiasi klampojanti po gilią pelkę

Aktualu

Mergaičių mokykla Palestinoje: šypsenas slepia tragedijos ir košmarai naktimis

Interviu Kultūra

T.H.Eriksenas apie žmonijos perkaitimą: „Mes neturime laiko informaciją paversti žiniomis, o žinias – išmintimi“

Verslas

Iš Ispanijos į Lietuvą grįžusi vilkaviškietė sėkmę atrado pasidalinusi žaislo nuotrauka internete

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. Apie Rusijos tęsiamą sovietų dezinformaciją – vyriausiojo N.Ceausescu šnipo lūpomis

Pasaulis kišenėje

Automobiliu po Europą keliavę jonaviškiai: norėjome pratęsti bobų vasarą

24sek

Po A.Kavaliausko tritaškio – Šaro pokštai: „Nemanau, kad ant to reikia statyti žaidimą“

Gazas

A.Juknevičius ir K.Povilaitis: kam vairuotojui reikalingas „šaltas dušas“

24sek

Saldus revanšas: „Rytas“ uostamiestyje parbloškė „Neptūną“

Gyvenimas

A.Kriščiūnas pasidalijo patirtimi, kaip atsikratė nerimo priepuolių ir išmoko mylėti

Vardai

Monika Šalčiūtė bušido turnyruose dirba nuo 17 metų: „Aš čia – kaip „Victoria's Secret“ angelas“

Aktualu

Receptas „negerti“ niekada negalioja: kaip alkoholizmą gydo islandai?

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Sportas

135 kg „buldozerį“ per minutę įveikęs T.Pakutinskas: „Tokio nepasmaugsi, patį pasmaugs“

Vardai

„Orų mergaitei“ K.Liukaitytei – 30 metų: „Didžiausia dovana man – vyras ir dukrai sesuo į kompaniją“

Pasaulis kišenėje

Lietuvio kelionė Tibete: kalnas, ant kurio mirę tibetiečiai sušeriami ereliams

Vardai

Seksualiausiu pasaulio vyru paskelbto Idriso Elbos sužadėtinė didžiuojasi: „Jis velniškai karštas“

Vardai

Kino mėgėjai atsisveikino su „Scanorama“ – uždarymo metu paskelbti konkursinės programos nugalėtojai

Interviu Aktualu

Žmogaus teisių aktyvistas M.Alataras: „Vilčių dėl Palestinos nebėra. Viskas baigta“

Aktualu

Vilniuje susidūrė išskirtinis „Mercedes“ visureigis ir seno modelio BMW

Naujienos

Gyvenimas

40-metės nuotykiai internete: ieško meilės, bet jaučiasi klampojanti po gilią pelkę

Aktualu

Mergaičių mokykla Palestinoje: šypsenas slepia tragedijos ir košmarai naktimis

Interviu Kultūra

T.H.Eriksenas apie žmonijos perkaitimą: „Mes neturime laiko informaciją paversti žiniomis, o žinias – išmintimi“

Verslas

Iš Ispanijos į Lietuvą grįžusi vilkaviškietė sėkmę atrado pasidalinusi žaislo nuotrauka internete

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. Apie Rusijos tęsiamą sovietų dezinformaciją – vyriausiojo N.Ceausescu šnipo lūpomis

Pasaulis kišenėje

Automobiliu po Europą keliavę jonaviškiai: norėjome pratęsti bobų vasarą

24sek

Po A.Kavaliausko tritaškio – Šaro pokštai: „Nemanau, kad ant to reikia statyti žaidimą“

Gazas

A.Juknevičius ir K.Povilaitis: kam vairuotojui reikalingas „šaltas dušas“

24sek

Saldus revanšas: „Rytas“ uostamiestyje parbloškė „Neptūną“

Gyvenimas

A.Kriščiūnas pasidalijo patirtimi, kaip atsikratė nerimo priepuolių ir išmoko mylėti

Vardai

Monika Šalčiūtė bušido turnyruose dirba nuo 17 metų: „Aš čia – kaip „Victoria's Secret“ angelas“

Aktualu

Receptas „negerti“ niekada negalioja: kaip alkoholizmą gydo islandai?

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Sportas

135 kg „buldozerį“ per minutę įveikęs T.Pakutinskas: „Tokio nepasmaugsi, patį pasmaugs“

Vardai

„Orų mergaitei“ K.Liukaitytei – 30 metų: „Didžiausia dovana man – vyras ir dukrai sesuo į kompaniją“

Pasaulis kišenėje

Lietuvio kelionė Tibete: kalnas, ant kurio mirę tibetiečiai sušeriami ereliams

Vardai

Seksualiausiu pasaulio vyru paskelbto Idriso Elbos sužadėtinė didžiuojasi: „Jis velniškai karštas“

Vardai

Kino mėgėjai atsisveikino su „Scanorama“ – uždarymo metu paskelbti konkursinės programos nugalėtojai

Interviu Aktualu

Žmogaus teisių aktyvistas M.Alataras: „Vilčių dėl Palestinos nebėra. Viskas baigta“

Aktualu

Vilniuje susidūrė išskirtinis „Mercedes“ visureigis ir seno modelio BMW

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką