Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 5d. 07:00

Gydytoja onkologė E. Juodžbalienė: „Lietuvos gyventojų sveikata – viena blogiausių Europos Sąjungoje“

Nelaiminga mergina
Vida Press nuotr. / Nelaiminga mergina

Neseniai teko susipažinti su 2015 m. duomenimis apie Baltijos šalių žmonių sveikatą Europos valstybių kontekste. Liūdna, tačiau iš 28 valstybių mūsų žmonių gyvenimo trukmė trumpiausia, o sveikata – blogiausia.

ES Statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, Lietuvos vyrai – sąrašo gale, jų tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65-erių metų amžiaus yra 14,1 m. (iš viso 79,1 m.). Moterys yra šeštos nuo galo, jų prognozuojama gyvenimo trukmė – 84,2 m. (t.y. 19,2 gyvenimo metai sulaukus 65-erių). Europos Sąjungos vidurkis: vyrų vidutinė gyvenimo trukmė – 82,9 m., moterų – 86,2 m.

Nustebino, kad 3 Baltijos valstybėse smarkiai didėja moterų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (gal tai galima sieti su serialų žiūrėjimu kiaurą dieną). Piktybinių navikų skaičius per 10 metų taip pat augo visose Baltijos šalyse, o ypač – Lietuvoje. Nuo piktybinių navikų 2016 m. Lietuvoje mirė 4 525 vyrai, t. y. 22,3 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2016 m. buvo 342,6/100 000 vyrų (2015 m. – 346,8/100 000 vyrų). Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio onkologinių ligų. 2016 m. nuo piktybinių navikų mirė 3 672 moterys, ir tai sudarė 17,7 proc. visų moterų mirčių. Daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių piktybinių navikų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2016 m. buvo 237,3/100 000 moterų (2015 m. – 236,6/100 000 moterų).

Ką darome ne taip?

Onkologe dirbu daugiau kaip 30 metų: nuo ryto iki vakaro sprendžiu vėžio diagnostikos ir gydymo problemas. Taigi ilgą laiką stebiu, kaip keičiasi ligų pobūdis, eiga, jaunėja pacientų amžius. Ateina nauji vaistai, technologijos, metodikos, tačiau pasakyti, kad vėžys nugalėtas ar bent sustabdytas, vis dar negalima. Kodėl problemų nemažėja? Kodėl jos tampa sudėtingesnės? Mūsų žmonės genetiškai nesiskiria nuo kitų Europos valstybių piliečių, tačiau pagal gyvenimo trukmę ir sveiko (be ligų) gyvenimo vidurkį atsiliekama dešimtmečiu.

Priežastys, kodėl sergama, dažniausiai yra aiškios. Daugiau kaip 30 proc. mūsų gyventojų turi antsvorio, o vaisius ir daržoves 5 kartus per dieną valgo tik 15 proc. Sportuoja tik apie 20 proc., užtat kasdien rūko 15 proc. moterų ir 35 proc. vyrų. Abstinentų mažai – 15 proc. vyrų ir 30 proc. moterų.

Taigi didelę reikšmę turi nesirūpinimas sveikata, netinkamas gyvenimo būdas. Nenurašykime visko genetikai. Paveldime ne ligas, o tėvų gyvenimo būdą. Gana daug žmonių rūpinimąsi savimi supranta kaip gulėjimą prieš televizorių, skanesnį, sotesnį (bet ne sveikesnį) kąsnį. Sportuojame dėl grožio, bet ne sveikatos. Nežinome fizinio kūno, raumenų būklės, nors svarbiau ne raumenų kiekis, bet kūno raumenų balansas. Neprižiūrėdami savęs, jau vidutinio amžiaus šlubuojame, vaikštome persikreipę. Populiariausia liga – osteochondrozė, visi turime išvaržų, kasmet protezuojama šimtai sąnarių. Mano aplinkoje dauguma pagyvenusių žmonių metų metus nėra išėję pasivaikščioti, aktyviai pajudėti dėl sveikatos. Senatvėje retas turi tiesų stuburą ir lanksčius sąnarius. Su siaubu stebiu, ką žmonės perka parduotuvėse, niekas neskaito etikečių. Anksčiau buvo maistas, dabar maistas ir ekologiškas maistas. Kuo daugiau domiuosi, tuo graudžiau darosi ir norisi sušukti: žmonės, ką jūs su savimi darote. Gyventi – tai patirti gyvenimo pilnatvę, o ne egzistuoti su kančia veide!

Mokslas ir medicina eina pirmyn, bet žmogus pats turi norėti nesirgti

Džiugu, kad mokslas ir medicina tobulėja. Atrandami nauji diagnostikos metodai, vystomi ir tiriami nauji vaistai, skiepai, kitos profilaktikos priemonės. Tai, kas anais laikais buvo nepagydoma ir nuo ko pacientai mirdavo (pvz., tuberkuliozė, tymai), šiandien nesunkiai valdoma gydant ir taikant profilaktikos priemones. Tačiau pirmiausia pats žmogus turi norėti nesirgti.

Labai svarbu, koks yra mūsų gyvenimo būdas. Judėjimas, mityba, emocinė būsena – viskas daro įtaką sveikatai. Jau nuo darželio turėtų būti skiepijami sveikos gyvensenos principai. Auklėtojos persitvarko greitai, tačiau svarbu, ką vaikas kasdien mato namuose... Pradėk nuo savęs, jei nori, kad tavo vaikas užaugtų sveikas. Jei jaunimo sporto užsiėmimų tikslas – dailus kūnas, tad vyresni žmonės neturi žinių, įgūdžių, motyvacijos rūpintis savo fiziniu kūnu. Jie nuo seno įpratę valgyti, kas vadinama maistu, negalvodami, iš ko „statomos“ jų ląstelės, audiniai. O juk esi tai, ką valgai.

„Ką padarysi, man tiek metų, kad laikas sirgti“ – frazė, kurią tenka išgirsti dažnai. Neiškenčiau ir savo pastebėjimus, patirtį slaugant senus tėvus, sudėjau į knygelę „Sveikata, kai tau 50+“. Žmonės, vyresni kaip 50 metų, neturėtų galvoti, kad sirgti yra natūralu. Galbūt sveikai gyvendami visų lėtinių, įsisenėjusių ligų ir neišgysime, tačiau gyvenimo kokybę tikrai pagerinsime.

Kad nesirgtume, o jei jau susirgome, pasveiktume, patys turime domėtis naujovėmis, tradicine ir alternatyviąja medicina – juk dabar yra tiek informacijos knygose, leidiniuose, internete. Turime klausti gydytojo, bendradarbiauti su juo, tartis dėl visų priemonių, ką ir kada ketiname vartoti, ypač jei kalbame apie onkologiją.

Kieno rankose galimybė pasveikti nuo vėžio?

Mano ilgametė onkologinių ligų gydymo patirtis parodė, kad pagrindinis vėžio gydymas reikalauja specialių žinių ir lieka gydytojų rankose. Tačiau pacientai turi taip pat domėtis, rinktis alternatyvius organizmo palaikymo ir stiprinimo būdus. Tai mankšta, grūdinimasis, sveika mityba, papildai, augaliniai preparatai. Jei dalis pacientų susirgę nekeičia gyvenimo būdo (toliau rūko, piktnaudžiauja alkoholiu), kita dalis jau nenori būti pasyvūs stebėtojai.

Tenka susidurti su tuo, kad vėžiu sergantis pacientas valgo įvairių grybų, pats raugia ugniažolę, geria maudą, sidabražolę, amalo preparatų. Žmonės nesitaria su gydytoju, bet juk vaistažoles, augalus reikia pažinti, žinoti, kaip juos paruošti. Vėžį stabdantys augalai pasižymi stipriu poveikiu, yra toksiški. Kartais tokia savigyda kelia nerimą gydytojams, nes gali padaryti žalos, pažeisti kepenis. Nepamirškime, kad vaistas nuo nuodo skiriasi tik doze, tad, jos nežinant, lengva apsinuodyti.

Norėdami sau padėti, turėtume tartis su gydytoju. Gydytojas yra užimtas, tad reikėtų, kad pacientai vizito metu patys nebijotų užduoti visus rūpimus klausimus. Gydytojas patars tai, kas parduodama vaistinėse, kas yra ištirta ir saugu. Turime suvokti, kad mūsų organizmui geriausiai tinka tai, kas auga mūsų krašte. Pavyzdžiui, vienas vėžį veikiančių augalų yra ugniažolė, auganti Lietuvos sodybų patvoriuose. Tačiau ruošdami ugniažolės užpilukus patys, galime sau pakenkti ir apsinuodyti, nes tai labai stiprus ir toksiškas augalas. Norintiesiems vartoti šio augalo Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorijoje yra sukurtas preparatas tabletėmis su ugniažole, skirtas esant susilpnėjusiam imunitetui, po vėžio gydymo, vėžio profilaktikai ligos remisijos metu, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų spazmams, uždegimams. Tabletėje esanti ugniažolė įvilkta į specialų apvalkalą, kuri tirpsta ne skrandyje, o plonajame žarnyne, t. y. ten, kur nėra rūgščių, ir taip išsaugomos ugniažolės savybės. Preparate ugniažolės kiekis yra saugus. Vartojant būtina sekti kepenų rodiklius.

Jei liga praėjo, negalima atsipalaiduoti, nuolat reikia atlikti tyrimus, stebėti save. Net jei liga buvo ir prieš 10 metų, reikia stiprinti imunitetą, kad išvengtume ligos atkryčio. Čia taip pat tinka minėtieji ugniažolės preparatai. Nesenai atliktas tyrimas parodė, kad net 70 proc. apklaustųjų ugniažolės preparatus vartoja tam, kad liga neatsinaujintų, 57 proc. – kad pastiprintų imunitetą*.

Taip pat atliktame tyrime net 62 proc. visų vartojusių ugniažolės preparatą asmenų pažymėjo, kad sumažėjo onkologinės ligos progresavimas, net 36 proc. sumažėjo silpnumas, pagerėjo gyvenimo kokybė. Ryškų pagerėjimą pajuto daugiau nei 51 proc. visų išbandžiusiųjų preparatą*.

Medikas – tik patarėjas ir gaisro gesintojas

Medikas yra tik patarėjas gydymosi procese. Kiekvienas iš mūsų turėtų stengtis pažinti savo kūną, laiku pastebėti atsirandančius naujus simptomus, o ne kreiptis į medikus ligai įsisiūbavus ar stipriai progresavus. Tikiu, kai užaugs karta, kurios įgūdžiai nuo mažens bus sveiki, tada galėsime kalbėti ir apie realius pasiekimus sveikatos srityje. Mokslas progresuoja, problemos analizuojamos giliau, bet mes negalime likti pasyvūs ir pasiduoti likimui. Klaidinga ir žalinga galvoti esą „visą gyvenimą galiu daryti, ką noriu, o kai susirgsiu gydytojas mane išgydys“. Pastangos sveikatos labui turėtų būti abipusės. Jokia valdžia, gydytojas ar stebuklinga tabletė nepadės tiek, kiek galime padėti sau patys. Išsaugoti sveikatą yra sunkus, nuoseklus, kasdieninis darbas, bet tai tikrai lengviau ir pigiau negu gydyti ligas.

*Tyrimą atliko tyrimų bendrovė SIC. Apklausa atlikta 2017 m. spalio – 2018 m. sausio mėn. Metodas – savipilda, respondentai savarankiškai užpildė popierinį klausimyną. Procentas skaičiuojamas nuo išbandžiusių „Lidonium“

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Kalinių maištui įsisiūbuojant, teisingumo ministras ramina: „Situacija kontroliuojama“

Aktualu

Karininko papirkimu įtariamas buvęs Šiaulių oro uosto vadovas R.Mikšys

Sportas

Nuteistas E.Petrauskas: „Jei toks Lietuvoje teisingumas, tai kam nešu šiai šaliai medalius?“

Aktualu

Naktį į šeštadienį vairuotojai turėtų būti atsargesni: bus slidu, laukia lietingas savaitgalis

24sek

Joe Arlauckas prabilo istorijomis: su Sabu ir Kurtinaičiu gėrė 15 butelių degtinės

Aktualu

Demaskuota grupuotė, per 5 metus Lietuvos šešėlinėje ekonomikoje panaudojusi 60 mln. eurų

Aktualu

Penktadienį dalį Vilniaus užvaldė eismo chaosas: avarijos, neveikiantys šviesoforai ir spūstys

„Eurolygos diena“: kaip M.Grigonis pagaliau sulaukė Šaro skambučio (3/4)

Vardai

Stanislavas Stavickis-Stano: „Aš sergu vėžiu, bet pasveiksiu“

Aktualu

15min paaiškina: kodėl streikuoja mokytojai ir ko jie reikalauja?

Lapkričio TOP 13: knygų antplūdis artėjant šventėms

Vardai

Po skyrybų dramos Sigitas Martinavičius Balyje vedė Editą Rupeikaitę: nuotaka švenčia ne tik vestuves

Vardai

15min studijoje – Mantas Katleris ir Mantas Stonkus: kaip du komikai surenka pilnas arenas

Gyvi regionai

Merų forumas. Stebėkite tiesiogiai 15min portale

24sek

Trys „Žalgirio“ bosai: kaip jie išsprendė Šaro galvosūkį?

Pasaulis kišenėje

Artimųjų Rytų magija: kelionė į spalvingąjį Omaną

Verslas

Seimas skuba lopyti turtuoliams palankias mokesčių reformos spragas, buhalteriai piktinasi

Mokslas.IT

Nustatyta, kurie metai buvo patys blogiausi žmonijos istorijoje

Aktualu

Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje pradeda dirbti Eduardas Borisovas

Naujienos

Aktualu

Kalinių maištui įsisiūbuojant, teisingumo ministras ramina: „Situacija kontroliuojama“

Aktualu

Karininko papirkimu įtariamas buvęs Šiaulių oro uosto vadovas R.Mikšys

Sportas

Nuteistas E.Petrauskas: „Jei toks Lietuvoje teisingumas, tai kam nešu šiai šaliai medalius?“

Aktualu

Naktį į šeštadienį vairuotojai turėtų būti atsargesni: bus slidu, laukia lietingas savaitgalis

24sek

Joe Arlauckas prabilo istorijomis: su Sabu ir Kurtinaičiu gėrė 15 butelių degtinės

Aktualu

Demaskuota grupuotė, per 5 metus Lietuvos šešėlinėje ekonomikoje panaudojusi 60 mln. eurų

Aktualu

Penktadienį dalį Vilniaus užvaldė eismo chaosas: avarijos, neveikiantys šviesoforai ir spūstys

„Eurolygos diena“: kaip M.Grigonis pagaliau sulaukė Šaro skambučio (3/4)

Vardai

Stanislavas Stavickis-Stano: „Aš sergu vėžiu, bet pasveiksiu“

Aktualu

15min paaiškina: kodėl streikuoja mokytojai ir ko jie reikalauja?

Lapkričio TOP 13: knygų antplūdis artėjant šventėms

Vardai

Po skyrybų dramos Sigitas Martinavičius Balyje vedė Editą Rupeikaitę: nuotaka švenčia ne tik vestuves

Vardai

15min studijoje – Mantas Katleris ir Mantas Stonkus: kaip du komikai surenka pilnas arenas

Gyvi regionai

Merų forumas. Stebėkite tiesiogiai 15min portale

24sek

Trys „Žalgirio“ bosai: kaip jie išsprendė Šaro galvosūkį?

Pasaulis kišenėje

Artimųjų Rytų magija: kelionė į spalvingąjį Omaną

Verslas

Seimas skuba lopyti turtuoliams palankias mokesčių reformos spragas, buhalteriai piktinasi

Mokslas.IT

Nustatyta, kurie metai buvo patys blogiausi žmonijos istorijoje

Aktualu

Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje pradeda dirbti Eduardas Borisovas

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką