Dabar populiaru
Publikuota: 2021 birželio 16d. 08:16

Gydytojai: „Tai nebylus vėžys, o Lietuva pagal sergamumą – antra pasaulyje“

Gydytojai Alvydas Česas (kairėje) ir Marius Jasėnas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr. / Gydytojai Alvydas Česas (kairėje) ir Marius Jasėnas
Antra pasaulyje pagal sergamumą ir pirma pagal mirtingumą – tai Lietuva, per metus suskaičiuojanti 800 inkstų vėžio atvejų. Ir nors medicininiai pasiekimai daro stebuklus, kai pagydomas vėžys, didesnis už patį inkstą, netikėtai smogusi liga sukelia sudėtingų išgyvenimų.

Kai negali pakeisti šalies, kurioje sergamumas itin aukštas, negali paveikti genetikos, gali pasirinkti tiesiog mylėti save ir skirti laiko patikrai. Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas inkstų vėžį vadina nebyliu. Jam antrina ir tokius ligonius operuojantis urologas Marius Jasėnas.

Gydytojai pavydžiai žvelgia į skandinavus, kurie vos paraginti skuba tikrintis sveikatos, o štai japonai, kur gausu skrandžio vėžio atvejų, privalo tikrintis, nes gali būti nepriimti į darbą.

Lietuva pasaulyje yra antroje vietoje pagal sergamumą inkstų vėžiu ir, deja, pirmoji sąraše pagal mirtingumą! Europos Sąjungoje mirčių nuo inkstų vėžio vidurkis yra 2,9 iš 100 000 gyventojų, o Lietuvoje – 5,1, t. y. beveik dvigubai daugiau!

Abu uostamiesčio gydytojai antradienį minint Pasaulinę inkstų vėžio dieną kalbėjo Klaipėdoje veikiančiame Šv. Pranciškaus onkologijos centre. Čia, kiemelyje, būrėsi ligas patyrę ir sveikstantys ar pasveikę žmonės, radę atramą centre, kuriame gyti padeda ir muzikos, dailės terapija, psichologinė parama.

Gydytojas A.Česas sako stebintis pacientus, ir pasitaiko atvejų, kai situacijos panašios, tačiau vienas sveiksta, o kito ligonio būklė prastėja. Ir nors paaiškinti atrodo sudėtinga, visgi meno, dailės terapija, bendrystė ir prie centro žydinčios gėlės veda žmones į šviesą.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Gydytojai Alvydas Česas (kairėje) ir Marius Jasėnas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Gydytojai Alvydas Česas (kairėje) ir Marius Jasėnas

Gydytojams antrino psichologė Asta Libikienė, 17 metų dirbanti su onkologiniais ligoniais. Vieni jų ligą vertina kaip bausmę, kiti kaip netektį, priešą, su kuriuo turi kovoti. Kiti gi suvokia, kad būtent liga pakeitė gyvenimą, dovanodama naują pasaulėžiūrą.

„Nuo atsakymų priklauso ir žmogaus mąstymas, savijauta ir poelgiai gydymosi metu. Kodėl yra identiškos medicininės situacijos, o vienas sveiksta, kitas nenori, jėgų neturi“, – sakė psichologė, patvirtindama, jog įvairios meno terapijos formos sumažina ligoniams nerimą, skausmą.

Nebylus organas

A.Česas ir M.Jasėnas ragino žmones suklusti, paklausyti, ar kūnas nekalba apie ligą, nepamiršti kasmet atlikti tyrimų, nes inkstų vėžys yra nebyli liga ir kol kas tik užsimenama apie tai, jog galbūt ši liga Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje galėjo išplisti dėl Černobylio katastrofos.

Su gydytojais A.Česu ir M.Jasėnu kalbėjomės apie inkstų vėžį ir šios ligos tendencijas bei gydymą.

– Kalbėdami susirinkusiesiems paminėjote, kad Lietuvoje labai aukšti sergamumo rodikliai, taip pat apie tai, jog būtent tyrimai gali užkirsti kelią inkstų vėžiui. Kokios tos sergamumo priežastys ir kokie tyrimai galėtų užkirsti kelią ligos progresavimui?

Onkologas A.Česas: Specifinių kraujo tyrimų inkstų vėžiui nėra. Tai yra organas, kuris yra nebylus, labai gerai ten jaučiasi, jam minkšta gera. Kol nepradeda didėti navikas, ligonis nieko nejaučia, išskyrus, kad pradeda kraujuoti – pamato šlapime kraujo, bet tai rečiau arba labai užleisti atvejai. Galima rasti ir mažakraujystę.

Sunku paaiškinti, bet Lietuva yra ta šalis, apskritai, šis regionas, kai kelintą dešimtmetį inkstų vėžio nemažėja – tą rodo vedamos statistinės analizės. Nėra išreikštos dažų pramonės, kur būtų galimi sukėlėjai, bet, deja, išlieka labai aukštas sergamumas. O mirtingumas nors ir mažėja, nes yra galimybės gydytis, taikyti naujausias, efektyvias technologijas, tačiau skaičius išlieka didelis.

Baltarusija pirmauja pasaulyje, Lietuva, Latvija užima antrą, trečią vietą, Estija – ketvirtą, Čekija irgi labai arti. Kodėl? Kodėl ne Lenkija? Nelabai galime suprasti. Darytos epidemiologinės studijos nieko neatskleidė.

Galbūt viena prielaida tokia, kad po Černobylio avarijos, kai ėjo vadinamoji banga, lenkėsi per Baltarusiją, Latviją, Lietuvą, galbūt nusėdo radioaktyvūs elementai, bet to negalime konstatuoti. Vykdomas didžiulis epidemiologinis Nacionalinio vėžio instituto tyrimas, galbūt kažką išrutuliosime šioje situacijoje.

Baltarusija pirmauja pasaulyje, Lietuva, Latvija užima antrą, trečią vietą, Estija – ketvirtą, Čekija irgi labai arti. Kodėl? Kodėl ne Lenkija? Nelabai galime suprasti.

Atskiro regionų tyrimo nėra atlikta, migracija šalyje didelė, ir Lietuva per maža, kad būtų galima vertinti, tarkime, Aukštaitijos ir pajūrio regionus. Kur didesni miestai, didesnis sergamumas, nes koncentracija žmonių didesnė. 800 atvejų per metus Lietuvai yra daug.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Susirgus sunkia liga labai svarbi bendrystė , psichologinė pagalba. Ją teikia Šv.Pranciškaus onkologijos centras.
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Susirgus sunkia liga labai svarbi bendrystė , psichologinė pagalba. Ją teikia Šv.Pranciškaus onkologijos centras.

– O kokia kitų vėžinių ligų statistika?

Onkologas A.Česas: Plaučių vėžio per metus fiksuojama apie 1 500, prostatos – beveik 3 000, dabar mažėja. 800 inkstų vėžio atvejų – anksčiau jis laikytas kaip retas susirgimas, bet šie skaičiai rodo, kad tik dvigubai mažiau nei plaučių vėžio. Tai neabejotinai dideli skaičiai.

Europoje dažniau serga vyrai negu moterys, galbūt genetiniai dalykai lemia... Nėra įrodyta, kad su lytimi būtų susijusios genetinės mutacijos. Jei atsiranda inkstų vėžys, žiūrime (turime Klaipėdos universitetinėje ligoninėje genetikų), ar nerasime paveldimų sindromų, kurie yra žinomi. Sudarome planą, stebime, kad nebūtų dar vieno naviko keliuose organuose. Jei paveldima, didelė metastazavimo tikimybė.

Urologas M.Jasėnas: Grįžtant prie profilaktikos klausimo, užtenka vien echoskopijos. Vien pirminis tyrimas leidžia aptikti centimetro ar dviejų auglius, kuriuos galima gydyti minimaliai invazyviai, mažais pjūveliais, ir visiškai pagydyti.

Bet – mes ne skandinavai, kuriems, jei pasakė ateiti profilaktiškai tikrintis, ateis 95 proc. Pas mus kokį žemaitį su šakėm nenuvarysi, ateina su didžiuliais augliais, net chemoterapeutai negali ką bepadaryt, biologinė terapija lieka. Sąmoningumą reikia ugdyti.

Akcentuojame plaučių, prostatos vėžį, o inkstų vėžys atrodo kažkur ten... O kaip spręsti situaciją ir tokį sergamumą? Šalies nepakeisi, genetikos irgi.

Ką galime daryti? Lieka profilaktika – tikrintis, darytis kraujo, šlapimo tyrimus, echoskopiją. Taip galima užkirsti kelią ne tik šiam vėžiui, bet ir daugeliui kitų. Bendrinė pilvo organų echoskopija tiria kepenis, inkstus ir kt. Čia labai svarbus vaidmuo tenka ir šeimos gydytojui.

– Tačiau kiek tokių gydytojų, kurie pasiūlo, kur ir ką išsitirti, o jei žmogus nesilanko pas šeimos gydytoją, kiek esama tokių, kurie susisiektų, išvardytų, ką tikrintis?

Onkologas A.Česas: Esu nacionalinės vėžio kontrolės programos stebėsenos tarybos pirmininkas. Turime keturias vėžio kontrolės prevencijos programas – prostatos, krūtų, storosios žarnos ir gimdos kaklelio. Tiek kalbama, tiek deleguojama, sukurti informaciniai centrai, išsiuntinėjama informacija, pakviečiama patogiu laiku, išsiuntinėjamos žinutės, lankstinukai, tačiau vis tiek... Vyrai aplaidesni, bet ir moterys, keista, kad sulaukusios tam tikro amžiaus, nors gimdos kaklelio reikia stebėti dar anksčiau – nuo 25-erių, jos neateina.

Japonijoje negali ateiti į darbą, jei gastroskopija daryta daugiau nei prieš pusę metų, nes sergamumas skrandžio vėžiu labai aukštas. Darbdavys nesuinteresuotas priimti tokio darbuotojo į darbą: o jei susirgs? Ten šis reikalavimas privalomas.

Džiaugiamės, kad penkti metai ištiriamų žmonių pagal gyventojų skaičių procentai auga, nedaug, po 1,5–2 proc., tačiau tai gelbsti gyvybes.

Japonijoj negali ateiti į darbą, jei gastroskopiją darei daugiau nei prieš pusę metų, nes sergamumas skrandžio vėžiu labai aukštas.

Kas dėl inkstų vėžio, jei atlieki profilaktinius tyrimus ir pamatomas vieno centimetro darinėlis, tai pašalinama tik dalis inksto, kelios skylutės, ir viskas. Trumpam etape galima pasiekti gerą rezultatą.

Tai ir tam tikra vadinamoji grandis: jausk atsakomybę – prieš save, šeimą, sutuoktinį, vaikus, kad taip nebūtų... Ligos atneša invalidizaciją, naštą kitiems, tau pačiam.

Lidija Rasutis, asociacijos „Blossom of Hope“ prezidentė, sako – aš turiu pasidovanoti per gimtadienį dovaną, patikrą. Ji atlieka krūties, ginekologines apžiūras ir pabrėžia – tai jai privaloma diena, gimtadienio diena dėl savęs. JAV už kiekvieną profilaktiką moki draudimo mokestį, nesitikrinant tau draudėjas pasakys – nė karto nebuvote nuėjęs, nepratęsim draudimo tokiomis pačiomis sąlygomis. O pas mus galvojama paprastai – visą gyvenimą mokėjau mokesčius, man viskas priklauso čia ir dabar.

Urologas M.Jasėnas: Palikta laisvė, kaip ir su vakcinavimu. COVID-19 skaičiai vis krenta, kam skiepytis ir taip viskas gerai! Bet ateis ruduo, trečia banga, vėl būsime užrakinti, nes kažkas tada nenorėjo. Tas pats apie vėžį – tik pasakyk, kad situacija jau gerėja...

– Kokias pastebite tendencijas? Ar inkstų vėžys susijęs su tam tikru amžiumi?

Urologas M.Jasėnas: Kuo esi vyresnis, tuo didesnė tikimybė nustatyti vėžį, ypač inkstų. Vyresniame amžiuje nustatome ir didesnius, ir piktesnius auglius. Nustačius anksti ir jaunam žmogui, rezultatai ypač geri. Gali pašalinti vieną inkstą ir palikti kito tik pusę, žmogaus resursas didelis, jis gyvena kaip sveikas žmogus. Vyresniame amžiuje to nepadarysi. Amžius svarbu.

Onkologas A.Česas: Onkologinės medicinos statistika Europoje – 64 metai. Nuo 50–75 metų yra didžiausi pikai, nesame išskirtiniai. Onkologinės ligos susijusios su amžiumi.

Urologas M.Jasėnas: Tenka vykti į stažuotes užsienyje. Kai kalbėjau su bulgaru, jis pasakojo, jog ten inkstai tiesiog pašalinami, stebėjosi, kad mes turime rezekcijas. Jie nemato mažų auglių, nes diagnostika prasta.

Prieš dešimt metų ir čia negalvojome apie rezekcijas, o dabar vieno, dviejų, penkių centimetrų augliai duodami chirurgams, planuojama mikroinvazija, žmogus reabilituojasi ir atsigauna.

Vėlgi – labai svarbu diagnostika, ankstyvas žinomumas, ypač inkstams, kadangi turime, kaip jau minėjome, nedėkingą teritoriją. O kodėl, jau kitas klausimas. Jei žinai visa tai – sutelk dėmesį, padaryk taip, kad padidintum diagnostinę galimybę ir žmogų išgelbėtum.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką