Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 16, 16:45

Gydytojai paneigė 10 mitų, susijusių su organų donoryste

Viena jautriausių temų, apie kurias gali kalbėtis artimieji – tai organų donorystė. Tai sudėtinga tema, kadangi yra kalbama apie mirtį – artimo žmogaus praradimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kauno klinikų organų donorystės koordinatorių komanda
Kauno klinikų organų donorystės koordinatorių komanda / Kauno klinikų nuotr.

Nepaisant to, toks pokalbis yra labai reikalingas, kadangi nelaimės akimirką artimiesiems apsispręsti bus lengviau, jie įvykdys paskutinę mirusiojo valią.

Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet artimieji atsisako paaukoti artimojo organus donorystei – tokių atsisakymų Lietuvoje šiuo metu yra apie 22 proc. Nepritarimą organų donorystei dažniausiai sąlygoja įvairūs įsitikinimai ir sklandantys mitai, kurie gali išgąsdinti ir nuteikti žmones prieš šį kilnų poelgį.

1 mitas. Gydytojas nesistengs išsaugoti mano gyvybės

Dažnai girdima baimė – kad jei medikai žinos, jog žmogus nori tapti organų donoru, jis nesistengs išgelbėti to žmogaus gyvybės. Tai – netiesa, kiekvienas medikas bando suteikti kuo efektyvesnę pagalbą, kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta.

„Visais atvejais gydytojui svarbiau suteikti pacientui maksimalią pagalbą, siekiant išgelbėti gyvybę. Gydytojas neturi duomenų, ar pacientas yra išreiškęs sutikimą donorystei“, – teigia RŠL Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė ir RŠL organų donorystės koordinatorė Gabrielė Slunksnienė.

Respublikinės Šiaulių ligoninės nuotr./Gabrielė Slunksnienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės nuotr./Gabrielė Slunksnienė

„Apie donorystę su paciento artimaisiais kalbama tik konstatavus smegenų mirtį, kuomet pacientui padėti jau neįmanoma. Be to informacija apie Donoro kortelės savininkus yra saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais, apie tai, kad pacientas šią kortelę turi, gydytojas sužino tik diagnozavus smegenų mirtį“, – sako LSMU ligoninės Kauno klinikų organų donorystės ir transplantacijos koordinatorių komanda.

2 mitas. Žmogus gali atsigauti po smegenų mirties

Dar vienas dažnai girdimas mitas – kad po smegenų mirties žmogus dar gali atsigauti, kadangi tai – tarsi koma.

„Smegenų mirtis yra negrįžtama visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors kai kurie žmogaus organai bei organų sistemos dar veikia. Tad smegenų mirtis yra galutinė mirtis“, – teigia Kauno klinikų donorystės koordinatoriai.

„Metaforiškai kalbant, tai tarsi nuskinta gėlė, kuri dar kurį laiką žydi, bet augti nebegali“, – sako RŠL gydytoja anesteziologė-reanimatologė G. Slunksnienė.

3 mitas. Aš per senas būti donoru

Kai kurie žmonės gali manyti, kad jie per seni tapti organų donorais, tačiau tai – mitas. Organų donorais gali tapti bet kokio amžiaus žmonės, kadangi viskas priklauso ne nuo amžiaus, bet sveikatos.

„Patvirtinus smegenų mirtį – amžiaus ribojimas netaikomas. Pagrindinis dėmesys skiriamas bendrai sveikatos būklei, persirgtoms ir esamoms ligoms“, – teigia G.Slunksnienė.

„Ar organai tinkami donorystei sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Vyriausias organų donoras Lietuvoje buvo 82 m. Jungtinėje Karalystėje vyriausias organų donoras buvo 92 m.“, – sako Kauno klinikų koordinatoriai.

123RF.com nuotr./Inkstų transplantacija
123RF.com nuotr./Inkstų transplantacija

4 mitas. Dėl persirgtų ar esamų ligų negaliu būti donoras

Tai – tiesa tik iš dalies. Nors visais atvejais žmogaus sveikata yra vertinama individualiai, yra kelios ligos dėl kurių žmogus negali būti organų donorų.

„Absoliučios kontraindikacijos donorystei yra tokios ligos kaip ŽIV, Kreutzfeldo-Jakobo liga, neišgydyti arba neseniai išgydyti piktybiniai susirgimai. Sergant kitomis ligomis, dėl organų tinkamumo donorystei yra sprendžiama individualiai“, – teigia Kauno klinikų organų donorystės ir transplantacijos koordinatorių komanda.

5 mitas. Eksplantuojant organus, kūnas bus sudarkytas

Dar viena pasitaikanti baimė – kad kūnas eksplantuojant organus bus sudarkytas. Iš tiesų tai tas pats kaip įprasta operacija, kurios metu visi operaciniai pjūviai yra užsiuvami.

„Donoro kūnas šarvojimui yra aprengtas, todėl nėra matomų donorystės žymių. Aukojant ragenas, paimama tik labai plona išorinio akies dangalo dalis, į jos vietą įdedamas vizualiai panašus implantas, užmerkiami akių vokai, taigi nepastebimas joks defektas. Po kaulinio audinio donorystės, nekremuojant kūno, donorinis kaulas pakeičiamas metaline detale, išsaugomas estetinis vaizdas“, – sako Kauno klinikų donorystės koordinatoriai.

6 mitas. Turtingi ir žinomi žmonės transplantacijos sulaukia anksčiau

Kai kurie žmonės tinkamo donoro organo sulaukia po kelių mėnesių, tačiau kitiems kartais tenka laukti ir kelerius metus. Nepaisant to, turtingi ar žinomi žmonės pirmenybės laukiančiųjų eilėje neturi, viskas priklauso nuo įvairių medicininių rodiklių.

„Pirminis organo donoro ir recipiento parinkimas atliekamas pagal kraujo grupę, ūgį, svorį, recipiento laukimo laiką, ligos sudėtingumą“, – teigia Kauno klinikų komanda.

„Svarbu kaip donorinis organas dera su kitais recipiento medicininiais rodikliais. Finansinė laukiančiojo padėtis to neįtakoja“, – sako RŠL gydytoja anesteziologė-reanimatologė G. Slunksnienė.

Kai kurie žmonės tinkamo donoro organo sulaukia po kelių mėnesių, tačiau kitiems kartais tenka laukti ir kelerius metus.

7 mitas. Už dovanotus organus mokamos kompensacijos

Tai – netiesa. Organų donorystė yra neatlygintina, žmogus pats pasirenka, ar nori suteikti šansą į gyvenimą kitam žmogui po savo mirties, kuomet organai jam bus nebereikalingi.

„Tai savanoriškas, nesavanaudiškas žmogaus ir jo artimųjų apsisprendimas. Organų donorystė – tai galimybė dovanoti gyvenimą sunkiai sergančiam“, – teigia G.Slunksnienė.

8 mitas. Numanomas sutikimo modelis padidins prekybos organais mastus

Pradėjus diskusijas apie numanomo sutikimo organų donorystės modelį taip pat atsirado įvairių mitų, kurie gali įtakoti žmonių pasirinkimą.

„Prekyba žmogaus organais yra draudžiama teisės aktais. Donorystės ir transplantacijos procesas yra griežtai reglamentuotas ir kontroliuojamas. Visi donorai ir recipientai yra registruojami Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Vien medicininių priežasčių pakanka, kad „pirkto“ organo transplantacija būtų neįmanoma“ , – sako G.Slunksnienė.

9 mitas. Net pasirašius nesutikimą – mano organai galės būti paimti

Numanomas sutikimo modelis – tai tokia donorystės tvarka, kuomet visi šalyje gyvenantys žmonės yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent raštiškai yra išreiškę tam nepritarimą.

„Jei esate pasirašęs nesutikimą donorystei ir jis yra registruotas, donorystės procesas nevykdomas. Lietuvoje siūloma taikyti švelnųjį numanomo sutikimo modelį, t. y. kuomet po žmogaus mirties yra prašoma artimųjų sutikimo paaukoti organus donorystei. Todėl savo apsisprendimą būtinai išsakykite savo artimiesiems“, – teigia G.Slunksnienė.

„Atsisakius po mirties tapti organų donoru, donorystė tampa negalima (nepaisant artimųjų/gydytojų konsiliumo nuomonės)“, – sako Kauno klinikų koordinatoriai.

10 mitas. Numanomas sutikimo modelis – tai prievarta

Numanomo sutikimo modelis yra dviejų rūšių: kietasis ir švelnusis. Švelnaus modelio atveju – yra privalomas raštiškas artimųjų sutikimas, kad organų donorystės procesai galėtų būti tęsiami, tuo tarpu kietojo modelio atveju – jei asmuo nebuvo išreiškęs nepritarimo organų donorystei, jo organus galima paaukoti donorystei neatsiklausiant artimųjų.

„Lietuvoje numatoma taikyti švelnų numanomo sutikimo modelį, kurio metu, nesant mirusiojo nesutikimo, kreipiamasi į mirusiojo artimuosius dėl organų donorystės galimybės. Todėl vadovaujantis šiuo donorystės modeliu galima atsisakyti tapti donoru tiek pačiam raštiškai, tiek artimiesiems atsisakant, remiantis mirusiojo išreikšta valia“, – teigia G.Slunksnienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką