Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 11d. 00:00

Gydytojas psichiatras – apie depresijos mitus: jie gali tapti skaudžios tragedijos priežastimi

Sergantis vyras.
123RF.com nuotr. / Sergantis vyras.
Paprastas liūdesys, tinginystė ar liga, kurią išsigydyti gali ir pats – tokio požiūrio apie depresiją laikosi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Visgi tai toli gražu nėra teisinga informacija, kuri kartu su kitais apie šią ligą sklindančiais mitais nuo depresijos kenčiančiam žmogui neretai sukelia baimę kreiptis į specialistus. Gydytojas psichiatras ragina nežiūrėti į šią ligą pro pirštus ir pažymi, jog sergant depresija – būtina laiku kreiptis pagalbos, mat pasekmės gali būti išties skaudžios.

Mitas Nr. 1: depresija yra tinginystė

Tai vienas plačiausiai paplitusių stereotipų, kuris, pasak Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Lauryno Bukelskio, turi savitą, nors ir koreguotiną, logiką. Juk vienas pagrindinių depresijos simptomų – energijos, motyvacijos stoka, skundžiamasi, kad nebėra noro, jėgų eiti į darbą, mokytis ar užsiimti kita veikla. Toks elgesys kitiems gali atrodyti kaip tinginystė, tačiau už to slypi kur kas rimtesnės bėdos.

„Skirtingai nei paprasčiausiai tingint, sergant depresija žmogus kenčia, nes nebenori ir nebeturi jėgų užsiimti veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Jis dėl motyvacijos trūkumo kaltina save, net gali prašytis atleidžiamas iš darbo, klausdamas kam jis, „toks nevykėlis, išvis reikalingas darbdaviui“, – skirtumus tarp depresijos ir tinginystės aiškina gydytojas psichiatras.

L.Bukelskis pabrėžia, kad ši liga trikdo žmogaus funkcionavimą, turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei ir didina savižudybės riziką. Depresija yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, o Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad vienas iš keturių žmonių bent kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų.

Mitas Nr. 2: sergant depresija negalėsiu susirasti darbo

Tai dar vienas visuomenėje gajus mitas, kad į psichiatrus besikreipiantys žmonės dėl įvairių įrašų, apribojimų ir registrų turės problemų susirandant darbą. Kaip aiškina L.Bukelskis, dalis nuogąstavimų, deja, yra tikri – vis dar lieka sričių, kuriose ši liga gali trukdyti įsidarbinti.

Visgi esantys apribojimai yra aiškiai žinomi, išvardinti teisės aktuose, jie daugiausia liečia siauras kategorijas – teisėjus, prokurorus, advokatus ir statutinius pareigūnus. Tiesa, šiuo metu aktyviai siekiama panaikinti kliūtis ir šiems darbuotojas gydytis oficialiai. Tačiau dauguma kalbų apie depresijos sukeliamas problemas įsidarbinant – nemalonus praeities palikimas, kurį sustiprina nepatikrinta žmonių ar internetinėse platybėse skleidžiama informacija.

„Nėra jokių slaptų registrų, „baltų“ ar kitokių bilietų. Viena didžiausių baimių, kad gydytojas psichiatras apie ligą praneš darbdaviui, taip pat yra netiesa. Griežtai nustatyta, kad duomenis apie sveikatą galima teikti tik gydymo įstaigai, kurioje žmogus registruotas, taip pat pagal užklausimą – policijai ir teismams. Jokie savavališki duomenų siuntimai darbdaviui, skambinimai ar bet koks kitoks informacijos teikimas nesusijusiems asmenims nėra leidžiamas. Jei žmogus neleidžia, informacijos apie sveikatą negalima teikti net, tarkime, vyro žmonai ar vaikams. Tad išties nėra ko bijoti ir būtina pradėti rūpinti savo sveikata kuo anksčiau“, – ragina specialistas.

Mitas Nr. 3: depresiją galima išsigydyti pačiam

Sklaidydamas šį mitą L.Bukelskis akcentuoja, kad depresija yra klinikinė būsena, kurią diagnozuoja medikai. Vieni iš simptomų: bloga nuotaika, energijos stoka, niūri ir pesimistinė ateities vizija, sutrikęs miegas, pakitęs apetitas, sulėtėjęs mąstymas ir kalba, susilpnėjusi atmintis.

„Vis dėlto, depresijos diagnozė nebūtinai reiškia, kad bus taikomas medikamentinis gydymas – jis priklauso nuo to, kokio sunkumo liga nustatoma. Jei tai lengva depresijos forma, rekomenduojama tik psichoterapija. Aišku, vėliau gydymą palengvina, kad žinodamas diagnozę pacientas ima pažinti savo ligą, nuspėti prasidedantį ligos atkrytį. Padarius tai laiku, bus aišku, kada stabtelėti, išvažiuoti pailsėti, gal suaktyvinti sportą, kai kuriems užtenka žolinių preparatų, vizitų pas psichoterapeutą“, – įvardija gydytojas psichiatras.

Kaip teigia L.Bukelskis, kiekvienas pacientas turi pats aktyviai dalyvauti sveikimo kelyje, dėti pastangų ieškant išeities iš ligos. Jis akcentuoja, kad gydymas bus tiek efektyvus, kiek bus tiksli diagnozė, tad be medikų pagalbos depresijos įveikti dažniausiai nepavyks. Ypač kai liga gali įsišaknyti, o savigyda – būti apgaulinga. Jis priduria, kad svarbiausia nebijoti ir kuo anksčiau kreiptis į specialistus, nes vėliau gali būti tiesiog per vėlu.

Akcentuoti ligos mastą ir keliamus pavojus padeda ir socialinės iniciatyvos. Viena jų – farmacijos kompanijos „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos ir VšĮ „Vilniaus miesto psichikos centro“ bendra iniciatyva „Susigrąžink gyvenimo spalvas“. Ja siekiama pradėti diskusiją depresijos tema ir skatinti žmones išdrįsti kreiptis pagalbos. Kampanijai sukurta ir speciali internetinė svetainė iveikdepresija.lt.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

14:52
00:26
00:21

Esports namai

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką