Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 28d. 16:48

Gydytojas psichiatras: depresija reiškia, kad buvai stiprus per ilgai

Martynas Marcinkevičius
Asmeninio archyvo nuotr. / Martynas Marcinkevičius
Įvairius psichikos sutrikimus, ypač depresiją, daugybę metų lydi stigmos, kurios skausmingai paveikia su šiomis problemomis susiduriančius žmones bei jų artimųjų ratą. Nemažai žmonių vis dar bijo kreiptis pagalbos į specialistus, baiminasi ligos diagnozės ar gydymo. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius tikina, kad psichikos ligas lydinčios stigmos visuomenėje įsišaknijo jau prieš daugybę metų, ir nors pamažu požiūris keičiasi, vertėtų prisiminti, kad tokios ligos kaip depresija prilygsta įprastoms ligoms, kurioms būtina specialisto pagalba.

Psichikos ligų stigmos atkeliavo iš sovietmečio

Gydytojas psichiatras pasakoja, jog žmonių baimė psichikos ligoms turi gilias istorines šaknis. Net iki XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio medicina neturėjo jokių efektyvių medikamentų ar metodų psichikos ligoms gydyti, nors daugelio kitų ligų gydymas jau buvo gana pažengęs. Pirmieji efektyvūs gydymo metodai, įskaitant ir medikamentinius, padedantys kovoti su psichikos sutrikimais, atsirado tik prieš maždaug pusšimtį metų.

„Daugelio žmonių baimė yra, kad depresija ir kitos psichikos ligos negydoma ar net neišgydoma – šis fenomenas egzistuoja ne tik lietuvių visuomenėje, bet ir visame civilizuotame pasaulyje. Mūsų, lietuvių, baimės šaknys itin susijusios su sovietmečiu, kada psichikos ligų turintys žmonės buvo tiesiog išstumiami iš visuomenės. Nors tuo metu jau ėmė rastis psichiatrinės ligoninės, jos dažniausiai būdavo statomos užmiesčiuose, atskirtos nuo bendro gyvenimo bei visuomenės.

Tais laikais vyravo požiūris, kad psichikos sutrikimų turinčių žmonių iš viso neturėtų būti, o visuomenės dalimi gali būti tik sveiki ir pajėgūs asmenys. Susirgęs psichikos liga, automatiškai tapdavai atstumtuoju – netekdavai darbo, galimybės vairuoti, daugybės kitų žmogiškų teisių“, – istorines detales paaiškina M.Marcinkevičius.

Anot jo, būtent toks sovietmečio palikimas, susijęs su psichikos ligomis, ir liko daugybės žmonių atmintyje, todėl nemažai įpročių, mitų vis dar egzistuoja. Net tie žmonės, kurie gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje, panašu, jog perėmė įvairius neigiamus mitus iš tėvų ar senelių. Gydytojas psichiatras nuramina ir pabrėžia, kad tiesa – visai kitokia: nors stigma neretai perduodama iš kartos į kartą, beveik nė vienas iš sovietmečiu galiojusių ribojimų psichikos sutrikimų turintiems žmonėms paprasčiausiai nebegalioja.

Depresija nėra „nieko neveikiančių“ liga

Nors tokias psichikos ligas, kaip depresiją, neretai lydi tokios frazės, kaip „tik daug laisvo laiko turintys žmonės gali leisti sau susirgti depresija“, „depresija serga tik bedarbiai“, M.Marcinkevičius visa tai paneigia. Į gydytoją psichiatrą kreipiasi žmonės, kuriuos išvargino didelės atsakomybės našta, didelis krūvis, blogų emocijų laikymas savyje.

„Vienoje paskaitoje teko girdėti gražią frazę: „Depresija nereiškia, kad esi silpnas. Depresija reiškia, kad buvai stiprus per ilgai“. Ši mintis teisingai apibūdina depresiją, nes daugeliu atvejų žmonės tiesiog per ilgai buvo stiprūs, laikėsi, nors sirgo depresija. Šia liga dažniau serga tie, kurie ilgai slaugė sunkiai sergančius artimuosius, neįgaliuosius.

Daliai ši liga susijusi su skirtingo pobūdžio darbu: suserga vienišos daugiavaikės mamos, ambicingi verslininkai. Tokiais atvejais asmenys prisiima sau per didelę naštą, tad tai tikrai nėra tinginių liga – depresija yra per stiprių, per daug dirbančių, per didelę naštą ir atsakomybę prisiimančių žmonių liga“, – sako gydytojas psichiatras M.Marcinkevičius.

Jis priduria, jog minėtų neigiamą atspalvį apie depresiją turinčių frazių populiarumui įtaką gali daryti ir tai, kad sunkia ligos forma sergantys žmonės kartais net nesugeba išlipti iš lovos, nusiprausti, pavalgyti. Būtent dėl šių priežasčių depresija ir siejama su tais, kurie neturi darbo ar neturi daug papildomų veiklų. Tačiau tai – depresijos simptomai, kurie jau priverčia susimąstyti apie ligą, o nėra jos priežastis.

Depresija – viena efektyviausiai gydomų ligų

M.Marcinkevičius tikina, jog svarbu paminėti, kad būtent depresija yra viena efektyviausiai ir greičiausiai gydomų ligų iš visų psichikos sutrikimų, jei pagalbos kreipiamasi laiku. Žmogus „ant kojų pastatomas“ dažnu atveju jau po mėnesio. Visgi, jei kreipiamasi į specialistus ligai jau pažengus – gydymas gerokai sunkesnis: reikia daugiau laiko, specialių medikamentų, galbūt net didesnių dozių, neužteka vien psichoterapijos.

„Negydoma depresija taip pat tarsi apauga ir kitomis ligomis – šalia dažnai tenka spręsti ir alkoholizmo problemas. Ir ne tik vyrams, kaip dažnai manoma. Moterims būdingas vadinamasis „slaptasis alkoholizmas“ – jos dažniau linkusios alkoholizmą slėpti: išgerti paslapčia, vakare, o artimieji kartais to net nepastebi. Alkoholis čia naudojamas tarsi medikamentas, kad žmogus jaustųsi ramesnis, linksmesnis, galėtų dirbti, bendrauti.

Šalia alkoholizmo, negydomą depresiją lydi ir kitos problemos: žmogus tampa lėtesnis, nieko nebenori, netenka darbo, gyvenimas tarsi sustoja – tai apsunkina gydymą. Visgi, tokiais atvejais pirma reikia išgydyti depresiją, o kartu dings ir alkoholizmas. Žinoma, tai užima daugiau laiko ir yra sunkiau, tačiau tikrai pagydoma, svarbu diagnozuoti kuo anksčiau“, – pabrėžia gydytojas psichiatras.

Jis taip pat pasidalija, kad sužinojus apie depresijos diagnozę, vis daugiau žmonių reaguoja neperdėtai, normaliai, nes dažniausiai yra kreipiamasi ligai jau gerokai pažengus, o tada – jau ateina suvokimas, kad reikia pagalbos. Ant gydytojo, dėl visuomenėje vyraujančių stigmų žmonės nesikreipia į specialistus taip anksti ir taip dažnai, kaip galbūt vertėtų.

„Pasitaiko atvejų, kada sužinojus diagnozę kyla destruktyvios reakcijos iš paties paciento bei jo artimųjų – tai dažniausiai vyksta dėl klaidingų įsitikinimų ir mitų. Dažnai ateina asmuo su labai bloga savijauta – nemiegojęs, nerimauja, galbūt galvoja apie savižudybę, o iš artimųjų sulaukia tokių komentarų, kaip kad „neik gydytis, tave padarys kvailiu, negalėsi dirbti, neteksi vairuotojo teisių, neik pas psichiatrą“ ar „susiimk, pakeisk požiūrį, išgysi pats“, pagal mitą, kad žmogus pats išsigalvoja sau ligą. Čia tas pats, jei žmogui susilaužius koją būtų sakoma palaukti, nesikreipti į gydytojus, o „susiimti“, atsistoti ir eiti. Taip neturėtų būti“, – aiškina M.Marcinkevičius.

Lietuvių požiūris pamažu keičiasi į gera

Jis priduria, kad įpročius ir įsišaknijusius mitus panaikinti yra labai sunku, nes žmonės tarsi sąmoningai supranta, kad depresija yra gydoma liga, bet pasąmonėje tvyrantys įsitikinimai, atkeliavę iš vyresnių kartų, neleidžia blaiviai mąstyti. Visgi, gydytojas psichiatras pažymi, kad lietuvių tautos požiūris pamažu kinta, žvelgiant į psichikos ligas. Jaunesni žmonės vis dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos priežiūros specialistus, mažiau bijo. M.Marcinkevičiaus nuomone, tai lėmė didelės pastangos, įdėtos į visuomenės požiūrio keitimą nepriklausomybės laikotarpiu.

„Mūsų, kaip specialistų, bendruomenė padarė itin daug: kartu su ministerija panaikinome beveik visus su psichikos ligomis susijusius sovietmečiu galiojusius apribojimus darbui, vairavimui ir kt., vykdėme švietėjišką veiklą. Daug darbo įdėjo ir tie žmonės, kurie apie savo išgyvenimus prabilo garsiai, taip paneigdami mitus.

Šaunu, kad nemažai žinomų žmonių prisipažįsta sirgę depresija, o tai taip pat prisideda prie svarbios žinios visuomenėje skleidimo, kad psichikos ligos nėra atstumtųjų ar nevykėlių ligos ir, kad jos pagydomos. Kalbantis su kolegomis užsienyje apie sergančiųjų teises neretai pasidalijame įvairiomis problemomis. Anot jų, Vakaruose depresijos ir kitų psichikos ligų stigmos problemos sprendžiamos jau bene 300 metų, o mes, lietuviai, bandome su jomis kovoti tik 30 metų. Tokiu atveju, galime pasigirti, kad kovoje už sergančiųjų psichikos sutrikimais teises bei destigmatizavimą padarėme iš tiesų nemenką pažangą per tokį trumpą laiką“, – pasakoja gydytojas psichiatras.

Daugiau informacijos apie kampaniją „Susigrąžink gyvenimo spalvas“ ir depresiją galima rasti internetiniame kampanijos puslapyje „iveikdepresija.lt“. Kampaniją „Susigrąžink gyvenimo spalvas“ remia „Janssen“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

25:11
10:24
04:58

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką