Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 10d. 11:29

Gydytojo įspėjimas: širdies ir kraujagyslių ligos – grėsmingos, bet išvengiamos

Gydytojas Gintautas Laurinavičius
Projekto partnerio nuotr. / Gydytojas Gintautas Laurinavičius

Ligoninėse nusidriekusios ilgos pacientų eilės prie kardiologų ir kardiochirurgų kabinetų liudija liūdną, bet akivaizdžią tiesą: širdies ir kraujagyslių ligų protrūkis kol kas nemažėja. Pagal jų mastą lietuviai pirmauja Europos Sąjungoje, o dar blogiau, kad būtent šios klastingos ligos pasiglemžia daugiausia žmonių gyvybių. Užuot kėlus paniką, medikai siūlo paprastą, bet efektyvią profilaktinę priemonę, galinčią sumažinti tokių susirgimų riziką.

Užbėgti ligoms už akių

Kasdienis stresas, nuovargis, nesveikas gyvenimo būdas ir menkavertė mityba – dažniausi faktoriai, galintys prišaukti širdies ir kraujagyslių ligas. Specialistai ragina nedelsti ir susirūpinti savo sveikata nesulaukus pirmųjų organizmo pavojaus signalų.

Hipertonija, aterosklerozė, širdies ritmo sutrikimai, infarktas, insultas, trombozė ir iš to sekančios komplikacijos – tai dažniausios širdies negalavimus patyrusių žmonių diagnozės. Paradoksalu, tačiau dažnai galima užbėgti joms už akių arba pažaboti šias ligas, dar nespėjus joms įsismarkauti, tiesiog vartojant daugiau vandens.

„Organizmui stokojant vandens, ilgainiui išsivysto lėtinė dehidratacija. Dėl to ženkliai padidėja grėsmė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o jau sergantieji jomis gali neišvengti paūmėjimo. Taigi suvartojamo vandens kiekis ir kokybė yra viena iš priežasčių vystytis tokiems susirgimams“, – pasakoja jau daug metų vandenį bei jo reikšmę žmogui tyrinėjantis ilgametis Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio gydytojas chirurgas ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dėstytojas Gintautas Laurinavičius.

Projekto partnerio nuotr./Vandens jonizatorius
Projekto partnerio nuotr./Vandens jonizatorius

Kraujas virsta „kisieliumi“

Prieš kelerius metus knygą „Gydantis vanduo“ išleidęs medikas pastebi, kad žmogus ilgiau išgyventų negaudamas maisto, tačiau be vandens – vos keletą dienų. Jei vanduo sudaro apie 70 proc. žmogaus kūno, tai kraujyje jo esama apie 90 procentų.

„Mūsų organizme esant nepakankamam kiekiui vandens, kraujas tirštėja, didėja jo klampumas. Vaizdžiai tariant, jis tampa tarsi kisielius. Sumažėjus kraujo tūriui dėl dehidratacijos, automatiškai kyla kraujo spaudimas, prasideda problemos su jo pratekėjimu. Jaunas žmogus dar gali kiek lengviau tai atlaikyti, nes jo kraujagyslės tamprios, elastingos, bet vyresniame amžiuje jos netgi susiaurėja ir dėl to dažnai užsikemša, ima formuotis trombai, o kitais atvejais dėl per didelio kraujo spaudimo tiesiog plyšta“, – aiškina gydytojas G. Laurinavičius.

Pasak jo, reguliariai vartojamas geros kokybės vanduo gali būti veiksminga profilaktinė priemonė, teikianti didžiulę naudą saugantis nuo širdies ir kraujagyslių ligų arba sušvelninant jų padarinius jau susirgus: „Jis nepakeis gydymo, tačiau gali rezultatyviai padėti. Be to, teisingai vartojamas vanduo leidžia gerokai sumažinti reikiamų vaistų kiekius, tuo tausodamas žmogaus organizmą.“

Vanduo geresnei sveikatai

G.Laurinavičius tvirtina, kad skirtingai nuo kardiologinių susirgimų statistikos Lietuva gali džiaugtis bemaž geriausios kokybės vandeniu visoje Europos Sąjungoje. Tačiau net ir čia tobulumui ribų nėra. Gydytojas siūlo atkreipti dėmesį į jonizuotą šarminį vandenį, kuris pasižymi unikaliomis žmogui naudingomis savybėmis.

„Jonizuotas šarminis vanduo pirmiausia mažina organizmo rūgštingumą, nes tai yra natūralus šarmas. Tokio vandens gardelė sudaryta iš 5-6 molekulių (taip pat, kaip žmogaus organizmo vandens gardelės), jo paviršiaus įtampos koeficientas perpus mažesnis nei nejonizuoto vandens. Dėl šių savybių toks vanduo yra skvarbesnis, lengviau patenka į organizmą ir geriau išplauna toksinus ir kitas „atidirbusias“ medžiagas.

Dar vienas tokio vandens privalumas – jis yra antioksidantas, pernešantis į kraują kur kas daugiau deguonies. Antioksidantu toks vanduo tampa dėl neigiamo oksidacinio redukcinio potencialo. Be to, jog jis pats yra stiprus antioksidantas, jis kelis kartus sustiprina ir kitų antioksidantų, tokių kaip flavanoidai, vit.A,E,C, antioksidacinę veiklą. Galiausiai jo visai kita cheminė struktūra, todėl jis neabejotinai naudingesnis mūsų sveikatai“, – tvirtai argumentavo ilgametę patirtį sukaupęs medikas.

Jo teigimu, išsivysčiusios ir progresyvios šalys jau seniai pripažino prieš beveik pusę amžiaus išrasto vandens jonizatoriaus naudą. Pavyzdžiui, Japonijoje šiuos nesudėtingus įrenginius savo namuose naudoja daugmaž kas penkta šeima. Be to, Tekančios saulės šalyje ir kai kuriose valstybėse jonizuotam šarminiam vandeniui priskirtas vaisto statusas. Vakarų Europoje pastaruoju metu daugiausia mokslinių tyrimų atliekama ir medicinoje toks vanduo pasitelkiamas Vokietijoje. Vis daugiau dėmesio jis sulaukia ir Lietuvoje.

Daugiau informacijos: www.vandensjonizatoriai.lt

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką