Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gydytojos patarimai: ką daryti peršalus ir užpuolus gripui?

Gripas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Gripas
Šaltinis: 15min
0
A A

Jau antra savaitė sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje išlieka pusantro karto didesnis nei pernai – 50,31 atvejų 10 tūkstančių gyventojų. Šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė sako, kad stiprinti imunitetą natūraliomis priemonėmis – nevėlu net ir sulaukus pirmųjų ligos simptomų. Tačiau pataria vengti simptomus panaikinančių vaistų, o skiepytis – atsakingai.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Imunitetas formuojasi gyvenimo pradžioje

Mūsų atsparumą ligoms lemia daugybė veiksnių: genetika, organizmo mikrobiotos (gerųjų bakterijų) įvairovė, psichologinė sveikata – mūsų mintys ir jausmai, bei daugybės kitų faktorių visuma.

„Mūsų sveikatai turi įtakos net gimimo momentas ir naujagimio maitinimo būdas . Daugiau gerųjų bakterijų, kurios vėliau sąlygoja stipresnį imunitetą, gauna kūdikiai, kurie gimsta natūraliais motinos gimdymo takais, taip pat tie, kurie yra žindomi motinos pienu. Taigi gimdymas natūraliu būdu bei ilgalaikis žindymas stiprina vaiko imunitetą,“ – sako gydytoja E.Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Virusų ir bakterijų aplink mus daugybė, tačiau dažniau suserga tik jiems jautresni vaikai ar suaugę

Anot jos, virusų ir bakterijų aplink mus daugybė, tačiau dažniau suserga tik jiems jautresni vaikai ar suaugę. Elementarus to pavyzdys yra susirgimas meningitu. Dauguma nešioja sukelėją nosiaryklėje ir nieko nejaučia, bet suserga tik tie, kurie yra jautrūs dėl genetiškai paveldėto imuniteto trūkumo.

Kai kuriems vaikams susidoroti su stresu dėl staigaus atsiskyrimo nuo mamos pradėjus lankyti  darželį kainuoja tiek daug jėgų, kad jie nebeturi vidinių išteklių atsispirti virusams ir bakterijoms.

„Svarbi ir vaikų mityba. Jei jie gauna per daug lengvai skaidomų angliavandenių ir nevalgo daug ląstelienos turinčių produktų, gerosios bakterijos negauna joms reikalingų medžiagų, tai sutrikdo mikrobiotą ir vaikas pasidaro mažiau atsparus ligoms“, – aiškino Šeimos gydytoja.

Tad bendram imuniteto stiprinimui būtina sveika mityba, grūdinimasis, reguliarus fizinis aktyvumas.

Simptomų pašalinimas – ne išeitis

Kaip imunitetą stiprinantys yra pripažinti ir bičių produktai, česnakas, imbieras, ežiuolė. Gydytoja griežta simptominių vaistų atžvilgiu. Mat jie ne tik negydo ligos, tačiau ir daro daug žalos organizmui.

„Žmonės prisiperka skirtingų pavadinimų preparatų nuo gripo ir peršalimo, kurie vartojami kaip karšti gėrimai. Šie vaistai tik panaikina simptomus, bet kam to reikia? Juk taip iškreipiama ligos eiga, pavyzdžiui, galima laiku nepastebėti, kad prasideda plaučių uždegimas.

Be to, juose visuose – didžiulė paracetamolio dozė, kuris itin kenkia kepenims. Perdozavus tokių gėrimų, galima net rimtai apsinuodyti. Skandinavijoje panašūs preparatai yra uždrausti“, – perspėjo E.Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Be paracetamolio, simptomus naikinančiuose mišiniuose taip pat dedama nosies gleivinę sutraukiančio preparato. Dėl galimo pašalinio širdies plakimą dažninančio, rankų drebulį sukeliančio, smegenų veiklą apsunkinačio poveikio jis draudžiamas vartoti vaikams iki 12m.

Kosulį maskuojantis ingredientas gali užmaskuoti rimtesnę kvėpavimo takų ligą – plaučiuose neiškostimas sekretas kaupiasi ir teka kvėpavimo takais žemyn. Be to, šis komponentas gali turėti net haliucinogeninio poveikio.

Kad visi šie stimuliuojantys preparatai nevargintų ligonio, į visą šį kokteilį įkomponuojama dar ir migdomųjų poveikį turinčių medžiagų.

„Toks vaistų mišinys turi didelį pašalinį poveikį ir žmogaus širdžiai, ir smegenims, ir kepenims. Be to, jei tokie agresyvūs gleivinę sutraukiantys vaistai vartojami pačioje ligos pradžioje, tai nelieka kuo gydyti slogos komplikacijų. O vartojant vaistus nuo slogos ilgiau 5-6 d. yra rizika iššaukti vaistų sukeltą slogą. Tokiu būdu gali išsivystyti sloga, kaip pašalinis vaistų nuo slogos poveikis, kuri gydoma vėl vaistais nuo slogos ir tai gali tęstis metų metus“, – sakė E.Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Skiepai mažyliams – neefektyvūs

Prasidėjus gripo ir peršalimo ligų sezonui specialistai pataria dažniau plauti rankas, grįžus iš lauko, vandeniu apiplauti šnerves. Rytais išsivalyti ne tik dantis, bet ir nuvalyti liežuvį, vidines skruostų dalis.

Gripas pavojingiausias tam tikroms rizikos grupėms priklausantiems asmenims, pavyzdžiui, vyresniems nei 65 metų žmonėms, nėščiosioms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis.

Kilus gripo epidemijai, įstaigose kas kelios valandos turėtų būti dezinfekuojamos durų rankenos ir kiti bendro naudojimo daiktai. Tokių priemonių galima imtis ir namuose jei yra sergančių šeimos narių.

Kaip gripo profilaktika kasmet siūlomi skiepai. Tačiau, anot medikės, visada reikia pasverti naudos ir žalos santykį.

„Naujas kitus tyrimus apibendrinantis tyrimas parodė, kad vaikams iki dvejų metų vakcinos poveikis lygus placebo efektui. Jiems apsauga nuo gripo tiesiog nesusiformuoja ir suserga vienodai tiek skiepyti, tiek neskiepyti mažyliai. Nors vaikai iki 2 metų gripu serga ypač sunkiai. Juos saugoti reikia kitais būdais – gripo epidemijos metu vengti masinio susibūrimo vietų, stengtis nesusirgti katu gyvenantiems šeimos nariams.

Gripas pavojingiausias tam tikroms rizikos grupėms priklausantiems asmenims, pavyzdžiui, vyresniems nei 65 metų žmonėms, nėščiosioms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Jiems skiepytis nuo gripo yra prasminga“, – sakė šeimos gydytoja E.Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką