-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Gyvenimas be saulės: kaip tai veikia mūsų savijautą? Klimatologo ir psichologės įžvalgos

„Nežinau, kas vyksta. Nieko nesinori ir „nekyla rankos“. Gal kaltas ir oras, nes nuo rudens gyvename beveik be tiesioginės saulės šviesos. Dienas, kada buvo saulėta, galima suskaičiuoti, matyt, ant rankų pirštų“, – neseniai mintimis pasidalijo bičiulė. Išties – praėjusi žiema buvo išskirtinė ne tik dėl to, kad beveik nebuvo sniego. Nebuvo ir saulėtų dienų. Kaip tai veikia mūsų savijautą?
Saulės šviesa
Saulės šviesa / 123RF.com nuotr.

Nors dažniausiai, kalbėdami apie saulę, kalbame apie vitaminą D, tačiau be jos spindulių galime jaustis prasčiau. Sunkiau keltis rytais, mažėja darbingumas, gali apnikti prasta nuotaika. Be to, teigiama jog saulės šviesa stiprina imuninę sistemą, o vos viena valanda saulės šviesos gali pakelti nuotaiką ir pagerinti miegą.

Saulės šviesos žiemomis žmonės ieško šiltuose kraštuose, o kartais šilumos ir šviesos poreikį kompensuoja net eidami į soliariumus.

Šviesoje smegenys ima gaminti laimės hormoną

Pasak psichologės Monikos Kuzminskaitės, saulės šviesa gali būti labai tiesiogiai susijusi su savijauta.

„Šviesoje, reaguodamos į akių nervais siunčiamus signalus, smegenys ima gaminti vadinamąjį laimės hormoną, serotoniną. Kai pasidaro tamsu, smegenys ima gaminti kitą, apsnūdimo ir atsipalaidavimo būseną sukeliantį hormoną – melatoniną.

Serotoninas padeda gerai jaustis, būti ramiam ir susikaupusiam, o šio hormono apykaitos sutrikimai įprastai siejami su depresiška nuotaika“, – sakė pašnekovė.

Pasak M.Kuzminskaitės, saulė yra puikus šviesos, o tuo pačiu ir laimės šaltinis, tačiau tokį pat poveikį gali sukurti ir ryškus apšvietimas.

„Todėl ryte, kai jau keliatės – įsijunkite daug ryškios šviesos, o vakare pasistenkite, kad šviesos būtų kuo mažiau – taip geriau išmiegosite ir lengviau pabusite ryte.

Žinoma, saulė turi ir daugiau teigiamų poveikių – saulės spindulių apšviesta oda taip pat gamina vitaminą D, saulėje geriau gyja odos infekcijos“, – sakė pašnekovė.

Vytauto Šauklio nuotr./Žiema
Vytauto Šauklio nuotr./Žiema

Vasario mėnesį – 68 saulėtos valandos

Klimatologas Donatas Valiukas teigia, jog, kalbant apie skaičių valandų, kai švietė saulė, šie metai nėra išskirtiniai. Tačiau tokį įspūdį galėjo sukelti klimatologinės žiemos nebuvimas, kai įprastai stipriai pašalus būna giedros dienos.

„Orus lėmė vienas po kito slenkantys ciklonai, o kai slenka ciklonai, jie ir neša apsiniaukusius orus. Viskas su tuo susiję“, – aiškino specialistas.

Tarkim, vasario mėnesį saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 68 valandas (daugiametis vidurkis – 64 valandos), sausį – 32 valandas (daugiametis vidurkis – 39 valandos).

Tai, pasak specialisto, yra arti daugiamečių normų: „Tačiau nebuvo šaltų dienų, neįsiveržė šaltas oras, kai tada paprastai būna giedra ir saulėta. Buvo apsiniaukę, saulė būdavo tik protarpiais. Tai ir sukuria tokį įvaizdį.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius