Dabar populiaru
Publikuota: 2014 liepos 28d. 10:15

Gyventojus širšės šią vasarą užpuolė mėnesiu anksčiau nei įprastai

Širšė
Archyvo nuotr. / Širšė

„Valiau balkono langus, kai netikėtai išgirdau vis stiprėjantį dūzgimą ir išvydau iš palangės lendantį didžiulį spiečių širšių. Vėliau teprisimenu greitosios pagalbos sirenos garsus. Laimei, namuose turėjau adrenalino ir artimieji, greitai sureagavę, ėmėsi tinkamų veiksmų: suleido vaistus ir iškvietė greitąją pagalbą. Kitu atveju nė nenutuokiu, kuo visa tai būtų pasibaigę“, – pasakoja vos prieš savaitę nuo širšių nukentėjusi panevėžietė.

Ansktyvą širšių sezoną paskatino karštis

Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ perspėja gyventojus būti itin atsargiais, kadangi širšių ir vapsvų sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai.

„Širšės ir vapsvos itin aktyvios būna rugpjūčio pabaigoje, tuo metu jų kolonijos pasiekia beveik maksimalų savo dydį, vabzdžius ima vilioti terasose, lauko kavinėse, virtuvėje ant stalo palikti vaisiai bei uogos. Šiais metais per liepą jau sulaukėme daugiau kaip 100 iškvietimų naikinti geliančių vabzdžių“, – pasakoja UAB „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.

Biologas Liutauras Grigaliūnas tikina, kad širšių ir vapsvų aktyvumą paskatino pakankamai karšti orai.

„Kai vyrauja karštis, visi vabzdžių gyvenimo procesai vyksta sparčiau, be to, esant šiltesniam orui vabzdžiai būna aktyvesni, didieji širšuolai skraido net šiltą naktį, širšės ir vapsvos maisto ieško didesniame plote ir ima dūgzti šalia gyventojų būstų, kur dažnai randa sau tinkamo maisto“, – perspėja ekspertas.

Net vienas širšuolio įkandimas gali atnešti mirtį

Biologas atkreipia dėmesį, kad geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą, todėl šie vabzdžiai itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Įgėlus rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. 

Dar blogiau, jei susiduriama su širšuolais, kurie suerzinti gali pulti žmogų. Manoma, kad du trys šio vabzdžio įkandimai gali pražudyti kanopinį gyvūną, širšuolų nuodams alergiškas žmogus gali mirti ir nuo vieno įgėlimo. Laimei, šie vabzdžiai nėra tokie agresyvūs, kaip jų mažosios giminaitės.

M. Kutkaitė pasakoja, kad neseniai gavę iškvietimą dėl širšių, atvykę ekspertai sodų gyventoją rado net už kilometro nuo namų.

Vabzdžių įgėlimams alergiškos moteriškės namuose širšės lizdą susisuko po namo slenksčiu. Gyventoja pabandė slenkstį užsandarinti, tačiau vabzdžiai pradėjo veržtis į namus – teko bėgti.

Naikinti patiems – nepatartina

Kauno priemiestyje gyvenanti jauna šeima su širšėmis kovoja jau trečius metus – lizdą jos vis susisuka kuriame nors namo kampe. 

„Kai pirmą kartą susidūrėme su šiais vabzdžiais, baimindamiesi dėl vaikučio sveikatos, nedelsiant ėmėmės naikinimo priemonių. Įsigijome du flakonus purškiamų nuodų, kadangi skaitėme, jog reikia palaukti vakaro, tik sutemus juos supurškėme į angą, pro kurią tai atskrisdavo, tai išskrisdavo širšės. Kitą rytą dūzgėjimo nebuvo girdėti, bet vos praėjus savaitei, vėl ten pastebėjome širšių. Taip jas naikinti bandėme dar tris kartus, kol trūko kantrybė – darbą užbaigė specialistai“, – ne itin maloniais įvykiais dalinasi moteris.

Kenkėjų kontrolės ekspertė, paklausta, kaip efektyviausia apsisaugoti nuo širšių ir vapsvų, kaip jas naikinti, nedvejodama atsako, kad pirmiausiai nebandyti naikinti patiems.

„Jokiu būdu negalima judinti širšių ar vapsvų lizdo, ypač dieną. Taip pat nerekomenduotina ant jų purkšti įvairias priemones, įsigytas parduotuvėse, nes jų poveikis yra trumpalaikis ir dažnai tik suerzina vabzdžius, taip pat baidyti ar kitaip bandyti jas vyti iš teritorijos. Širšės tik labiau įsiutinamos. Be to, prastas sprendimas užsandarinti lizdo angas, kadangi jose būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų – sugrįžę vabzdžiai, neradę, kur įskristi, bus įsiutę ir veršis į kitas patalpas. Tikėtina, kad lizde likusios širšės greičiausiai vis tiek prasigrauš kitą angą“, – perspėja M. Kutkaitė.

Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria nedelsti 

Siekdami išvengti širšių ir vapsvų, kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria laikyti maistą sandariai, nepalikti jo lauke, ypač saldaus. Svarbu nepalikti atviros taros su gėrimais, į kurias gali pakliūti geliantys vabzdžiai. Nuo širšių ir vapsvų įsiveržimo į namus gelbsti užverti langai ir tinkleliai nuo vabzdžių. Taip pat patariama per žolę nevaikščioti basomis.

Specialistai pataria atsargiai valgyti vabzdžius viliojančius maisto produktus bei gerti saldžius gaiviuosius ar alkoholinius gėrimus atvirose vietose, nes vabzdžiui įgėlus į liežuvį ar gomurį, didelių problemų gali kilti ir nealergiškam žmogui. Pastebėję nuolat skraidančius vabzdžius ar išgirdę dūzgėjimą, gyventojai raginami nedelsiant imtis priemonių – širšių lizdas turėtų būti pašalinamas, kol nesukėlė skausmingos žalos.

Temos: 2 Širšė Alergija
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Eurovizija 2018

Sveikata

„Susitikime lauke“

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką