Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gyvybes gelbėja ne tik medikai, bet ir kraujo donorai

Neretai net nesusimąstome, kad padėti pasveikti, o galbūt net išgelbėti gyvybę yra ypač paprasta. Kraujo donorystė – tai puikus būdas greitai, nepatiriant jokios žalos savo organizmui, dovanojant savo kraujo, išgelbėti žmogų, kuriam kraujo perpylimas yra būtinas, norint pasveikti po sunkios ligos ar patirtų traumų, išplatintame pranešime teigia Santariškių klinikų kraujo centras.
Pristatymo akimirka
Kraujo donoras / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Remiantis Higienos instituto paskutinių trejų metų duomenimis, galima pamatyti, kad kraujo donacijų skaičius nuolat auga. 2013 metais VUL Santariškių kraujo centre buvo atlikta 17 200 donacijų. 2014 metais Kraujo centre buvo atlikta beveik 20 tūkst. donacijų. 2015 metais donacijų skaičius išaugo dar 10 procentų.

Pasaulio sveikatos organizacija vis garsiau skelbia, jog iki 2020 metų visose šalyse kraujo donorystė būtų savanoriška ir neatlygintina. Brazilijoje, Australijoje, gauti piniginį atlygį už kraujo donaciją prieštarauja įstatymui. Italijoje, žmonės donavę kraujo, gauna vieną dieną apmokamų atostogų.Singapūre, Lenkijoje, neatlygintini donorai yra apdovanojami garbės medaliais už tam tikrą donacijų skaičių.

100 proc. neatlygintina kraujo donorystė kol kas yra 62 pasaulio valstybėse, tačiau visos likusios valstybės aktyviai remia neatlygintinos kraujo donorystės idėją ir stengiasi ją propaguoti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinis kraujo centras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinis kraujo centras

Donorystei įkvėpė tėvas medikas

Viena nuolatinių ir ilgamečių „Kraujo centro“ donorių – 64 metų Dalia Sarpalienė. Su kraujo donoryste D.Sarpalienė susidūrė 1967 metais, Mažeikiuose. Jos tėvas dirbo gydytoju ginekologu, gimdymo skyriuje ir pranešė, jog vienai gimdyvei dėl įvairių komplikacijų buvo būtinas skubus kraujo perpylimas. D.Sarpalienė nusprendė padėti ir kartu su savo tėčiu padovanojo savo kraujo. Donacijų metu gautas kraujas buvo panaudotas tam, kad būtų išgelbėta gimdyvės ir jos vaisiaus gyvybė, nes gimdymo metu moteris neteko daug kraujo. Donorystė prisidėjo prie to, jog pasaulį išvystų nauja gyvybė, kuri galėtų džiaugtis savo tėvų meile.

„Kai reikia gelbėti žmogų aš neinu, o bėgu“, – sako iki šiol aktyviai prie donorystės idėjų prisidedanti D.Sarpalienė.

Reikia visoms amžiaus grupėms

Visuomenėje neretai vyrauja nuomonė, jog dažniausiai kraujo perpylimai atliekami senyvo amžiaus pacientams, tačiau iš tiesų kraujo perpylimai atliekami nepriklausomai nuo amžiaus. Taip pat dažnai išgelbėti ligonio gyvybei reikia bent kelių donorų kraujo, o kartais net kelių dešimčių.

25 metų VUL Santariškių klinikų pacientei Evelinai buvo atliktas kraujo perpylimas dėl prasidėjusio vidinio kraujavimo į pilvo ertmę.Kraujo komponentai buvo surinkti Santariškių klinikų Kraujo centre bei mobiliųjų išvykų metu. Pacientei buvo stipriai sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, buvo jaučiamas didžiulis silpnumas. Kraujo perpylimas buvo būtinas, nes be jo gydytojai negalėjo atlikti būtinos operacijos.

„Kai slaugytoja atnešė kraujo maišelius, buvo baisu, nes tokia procedūra turėjo įvykti pirmą kartą. Nežinojau, koks tai jausmas, kai į tavo venas laša kito žmogaus kraujas. Vienas kraujo maišelis lašėjo maždaug valandą, o iš viso man buvo sulašinti keturi maišeliai eritrocitų masės“, – apie kraujo perpylimo procedūrą pasakojo Evelina.

Per dieną prireikia apie 200 maišelių

Per parą transplantuotiems ligoniams, pacientams sergantiems onkologinėms ligomis ir mažiesiems ligoniams vidutiniškai prireikia 200 maišelių įvairių kraujo komponentų. Kaip teigia Santariškių klinikų Kraujo centro vadovė gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė, centre per dieną apsilanko 80-100 kraujo donorų.

Kaip pastebi gydytoja, beveik visi kraujo donorai, pirmą kartą dovanojantys kraują, jaučia baimės jausmą. Vieni su šiuo jausmu susidoroja lengviau, kiti – sunkiau.

Asmeninio archyvo nuotr./Lina Kryžauskaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Lina Kryžauskaitė

„Kraujo donorystė yra visiškai saugi. Jos metu neįmanoma užsikrėsti infekcinėmis ligomis ar kitaip pakenkti donoro sveikatai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pastovūs kraujo donorai yra laimingesni bei sveikesni. Neatlygintina donorystė – sąmoningas bei savanoriškas pilietiško žmogaus pasirinkimas. Neatlygintini donorai yra socialiai žymiai atsakingesni asmenys, nelaukiantys atlygio už dovanotą kraują. Santariškių klinikų Kraujo centre neatlygintina donorystė siekia 100 procentų“,– sako L.Kryžauskaitė.

Tuos, kurie nori, bet nesiryžta tapti kraujo donorais, L.Kryžauskienė kviečia apsilankyti kraujo centre, kur centro darbuotojai atsakys į rūpimus klausimus ir išsklaidys abejones.

„Kad būtų drąsiau, visuomet galima pasikviesti draugų. Ir kaip bebūtų baisu, jausmas, kad kažkam išgelbėjai gyvybę ar padėjai pasveikti, neįkainojamas ir nevertas jokių baimių“,– pasakoja gydytoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius