Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 11 22, 18:00

Ima varvėti nosis, prasideda kosulys: ar stiprinti imunitetą jau per vėlu?

Prasidėjus ligų sezonui arba tik pajutę slogą, kosulį ir kitus simptomus, pradedame griebtis imuniteto stiprinimo. Ar tada dar galima kažką pakeisti? Kokius namų darbus turėtume atlikti prieš virusinių ligų – gripo, COVID-19 ir kitų – sezoną? Kalbėdamas apie profilaktiką šeimos gydytojas Irmantas Aleksa atkreipia dėmesį, kad žmonės turėtų galvoti ne tik apie tai, kaip stiprinti imunitetą, o svarbiau apie tai – kaip jo nesilpninti.
Peršalimas
Peršalimas / 123RF.com nuotr.

Pirmiausia – nesilpninti

„Imuninė sistema fiziologiškai yra išsiaiškinta. Tai yra viena iš mūsų organizmo sistemų, veikianti dažniausiai per kraują ir turinti daug kaskadų. Imuninės sistemos veikloje dalyvauja daug ląstelių, pradedant baltaisiais kraujo kūneliais, vadinamaisiais leukocitais, baigiant netgi galvos smegenų audinio ląstelėmis. Klausiate, ar galima kažkaip stiprinti imuninę sistemą? Be abejo, galima, bet pirmiausia, reikėtų jos nesilpninti – tai jau būtų labai geras žmogaus žingsnis“, – kalbėjo šeimos gydytojas.

Pašnekovo teigimu, imuninė sistema silpnėja dėl daugybės priežasčių, į kurias dažnas žmogus per mažai atkreipia dėmesio. Kitaip tariant, įdeda per mažai darbo, kad jo imuninė sistema funkcionuotų bent jau taip, kaip galėtų, o ne būtų kur kas silpnesnė.

„Tarp imunitetą silpninančių veiksnių, aišku, reikėtų paminėti netinkamą mitybą. Ryški vitaminų stoka ne tik neleidžia organizmui tinkamai pasipriešinti virusams, bet ir nulemia lėtines ligas, navikinius susirgimus“, – aiškina šeimos gydytojas.

Vis tik vienas didžiausių imuninės sistemos priešų, pasak I. Aleksos, yra stresas: „Lėtinis stresas skatina kortizolio sekreciją. Kortizolis, būdamas gliukokortikoidu, turi poveikį slopinti imuninį atsaką. Taigi stresas būtų vienas esminių dalykų. Aišku, prie jo prisideda ir rūkymas, alkoholio vartojimas, nepakankama arba nesubalansuota mityba bei menkas fizinis aktyvumas. Beje, pastarasis yra svarbesnis nei daugelis įsivaizduoja.“

Daugiau ar mažiau sveikai gyvenančio žmogaus ritmas sunkesniais gyvenimo etapais gali pašlubuoti. Ar didelę įtaką imuninei sistemai daro kelios darbingesnės ar įtemptesnės savaitės, kelių dienų stresas ar nedideli gyvenimo ritmo svyravai? „Organizmas įtaką pajus su pat pirma diena, tačiau išraiškos, neigiami poveikiai, kuriuos jau atpažinsime patys – kur kas vėliau.

123RF.com nuotr./Kosulys
123RF.com nuotr./Kosulys

Dažnos infekcijos, nemiga, pasikartojanti prasta savijauta, neįprasti virškinamojo trakto sutrikimai – šie ir daugybė kitų simptomų signalizuoja apie tinkamos mitybos bei darbo–poilsio režimo nesilaikymą, kitaip tariant, nesveiką gyvenimo būdą“, – apie neigiamą poveikį imuninei sistemai kalbėjo I. Aleksa.

Šeimos gydytojas ypač didelį dėmesį atkreipė į fizinį visuomenės aktyvumą, kuris tikrai kelia nerimą. „Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacijas, žmogui per savaitę ne mažiau nei tris kartus rekomenduotinas mažiausiai 45 min. vidutinis fizinis aktyvumas. Jei šios rekomendacijos žmonės nesilaiko, turi suvokti, kad jų imunitetas silps ir anksčiau ar vėliau bus juntami to simptomai“, – komentavo gydytojas.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių, kad imuninė sistema silpsta – dažnai pasikartojančios ūminės viršutinių kvėpavimo takų ar kitos infekcijos, peršalimai, dažnos šlapimo takų infekcijos ar gastritai. Tai mums rodo, kad imuninės sistemos atsakas tada, kai jis turėtų suveikti, vis tik nesuveikia – kitaip tariant, net mažiems kiekiams infekcinių veiksnių (virusų, bakterijų, grybelių ar pan.) mūsų imunitetas tampa neatsparus“, – kalbėjo gydytojas. Pasak jo, jei tokiomis ligomis sergama dažnai – 3 ar daugiau kartų per šaltąjį sezoną, jau tikrai reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į sveikatos būklę.

123RF.com nuotr./Priemonės nuo peršalimo
123RF.com nuotr./Priemonės nuo peršalimo

Be to, I. Aleksa atkreipė dėmesį, kad imuniteto nusilpimą gali rodyti ir geležies bei vitamino D stoka, todėl dažnai jaučiant negalavimo simptomus, silpnumą, nuovargį ir pan. derėtų atlikti ir kraujo tyrimą. Išsiaiškinus geležies ar vitamino D stoką, reikalingus vartoti preparatus jau turėtų skirti gydytojas. Tiesa, medikas priminė, kad šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku vitaminą D patartina profilaktiškai naudoti visiems, nes Lietuvoje šiuo metu saulės matome per mažai, kad galėtume pasisavinti reikiamą minėto vitamino kiekį.

Susirgus – ar ne per vėlu stiprinti?

Pajutę pirmuosius negalavimo simptomus žmonės viliasi, kad dar pavyks užkirsti kelią ligai, dažnai imasi natūralių priemonių – citrinos, imbiero, česnakų. Ar tai iš tiesų veiksminga, jau susirgus?

„Fitomedicinamedicina ne veltui yra laikoma konvencinės medicinos dalimi, jos rezultatai yra įrodyti moksliškai. Reikia žinoti tik tiek, kad minėtų augalinės kilmės preparatų poveikis juntamas tik tol, kol mes juos vartojame. Tada juose esantys antioksidantai ir vitaminai, jei jie nesuskaidomi karščio ar kitų veiksnių, teigiamai veikia mūsų organizmą. Tikra tiesa, kad šių preparatų dažniausiai žmonės griebiasi tik susirgę, jie tuo metu, kai yra vartojami, ir padeda, tačiau ilgalaikio poveikio iš jų tikėtis nereikėtų. Jeigu kalbėtume apie augalinės kilmės preparatus, moksliškai įrodytas tik ežiuolės ilgalaikis poveikis imunitetui“, – natūralios medicinos efektyvumą komentavo šeimos gydytojas.

I. Aleksa pridūrė, kad ežiuolės preparatus kiekvienam žmogui, norinčiam stiprinti imunitetą, patartina pavartoti kasmet, geriausiai – artėjant šaltajam sezonui, tačiau gydytojas priminė, kad šio preparato nereikėtų vartoti ilgiau nei tris mėnesius.

Jeigu kalbėtume apie augalinės kilmės preparatus, moksliškai įrodytas tik ežiuolės ilgalaikis poveikis imunitetui

Vis tik, pasak šeimos gydytojo, rūpintis savo sveikata, imuniteto stiprinimu reikėtų reguliariai, o ne tik pajutus, kad savijauta prastėja. Vienu iš svarbiausių įpročių, kurį derėtų išsiugdyti kiekvienam I. Aleksa įvardijo fizinį aktyvumą. „Numeris vienas yra sportas, kaip minėjau – ne mažiau kaip 3 kartais per savaitę po mažiausiai 45 min. Sportas turi labai didelę įtaką mūsų imuninei sistemai ir sveikatai. Beje, dažnai šiandien pamirštame ir apie dienos ritmą, kai kurie iš viso numoja ranka į darbo ir poilsio režimą, tad primenu, kad suaugęs žmogus turėtų miegoti po 7–8 val. per parą“, – apie imuniteto atsparumui svarbius įpročius kalbėjo šeimos gydytojas.

Miegas, pasak gydytojo, svarbus visam organizmui. Tik tada, kai žmogus yra pailsėjęs, organizmui netenka dirbti dvigubo darbo – kovoti su oksidaciniu stresu, kuris yra papildoma apkrova imuninei sistemai: „Jeigu mūsų organizme nėra oksidacinio streso, mūsų imuninė sistema gali užsiimti tiesiogine savo veikla – kovojimu ir saugojimu nuo imuninių veiksnių.“

Asmeninės higiena – labai svarbi

Artėjant būtent virusų sezonui, I. Aleksa priminė ir skiepus. „Aišku, rekomenduojama prieš šaltąjį sezoną pasiskiepyti nuo gripo. Tai yra negyvo viruso vakcina, jai jau beveik šimtas metų ir ji yra gerai ištirta. Duomenys rodo, kad penkerius metus šia vakcina skiepijantis kasmet, jos efektyvumas pasiekia 98 proc.“, – atkreipė dėmesį gydytojas. Tiesa, jis pridūrė ir dar vieną itin svarbų dalyką – asmeninę higieną, kurią pandemija pagerino.

Besisaugodami nuo Covid-19 ir dėvėdami pastebėjome, kad mažiau sirgome ir kitomis virusinėmis ligomis: „Pačios paprasčiausios kaukės apsaugo nuo 95 proc. didelių virusų, įskaitant gripą, Adenovirusą ar kitus. Jie patenka į kaukės poras ir jose yra sulaikomi, taigi į mūsų organizmą nepatenka.“

Daugiau skiriame dėmesio ir rankų higienai bei paviršių dezinfekavimui, o tai sumažina visų virusų plitimo galimybes – ar tai būtų gripas, ar koronavirusas. „Kaip žinome, spiritas ar daugiau nei 70 proc. alkoholio turintys preparatai – dezinfekcinės priemonės turėtų sunaikinti 99–100 proc. visų esančių virusų“, – komentavo gydytojas, pabrėždamas, kad asmeninės higienos kaip kovos su virusais būdais tikrai nereikėtų nuvertinti.

15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Specialusis projektas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką