LSMUL Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė sako, kad imuninė sistema, reaguodama į SARS-CoV-2 virusą, suformuoja specifinį humoralinį ir ląstelinį imuninį atsaką.
Patirtis rodo, kad šis imuninis atsakas mus saugo, nors vis dar nėra žinoma, ar visiems SARS-CoV-2 užsikrėtusiems ir sirgusiems COVID-19 liga asmenims susidarė pakankama apsauga ir kiek toji apsauga truks.
„SARS-CoV-2 viruso paviršiuje yra tokia struktūra – glikoproteinas – S baltymas, svarbus viruso išgyvenimui ir plitimui, nulemiantis koronaviruso patekimą į ląstelę. Organizmo imuninė sistema gamina šį antigeną neutralizuojančius antikūnus.
Antikūnų susiformavimas priklauso nuo COVID-19 ligos tėkmės ir sunkumo: lengvai sirgusiems asmenims gali susidaryti nedidelis ar laboratoriniais tyrimas nenustatomas specifinių neutralizuojančių antikūnų kiekis.
SARS-CoV-2 infekcijos metu susidaro imunoglobulino (IgM), o vėliau (po 10–14 d.), IgG klasės antikūnai. Būtent IgG klasės antikūnai yra svarbiausias humoralinio imuninio atsako į infekciją rodiklis. Jų sukurta apsauga gali išlikti organizme 5–7 mėnesius. Antikūnų tyrimai nėra skirti ūmiai infekcijai diagnozuoti, tačiau tinka identifikuoti jau persirgusius asmenis.
Antikūnų susiformavimas priklauso nuo COVID-19 ligos tėkmės ir sunkumo.
Tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 viruso infekcija arba skiepijimas sukelia specifinį T ląstelių (T ląstelių pagalbininkių ir slopintojų) imuninį atsaką, kuris, atrodo, turėtų būti ilgalaikis. Todėl svarbu paminėti, kad imunitetas, kuris formuojasi prieš virusą, yra dvejopas“, – sako imunologė I.Bajoriūnienė.
